„Negaliu pakeisti žmogaus teisių situacijos Rusijoje. Mano realus prioritetinis uždavinys yra siekis pagerinti situaciją mano gimtojoje šalyje, nes būtent jai esu labiausiai atsidavęs“, – sakė E.Snowdenas interviu savaitraščiui „Financial Times“.
Komentuodamas pastarojo meto pranešimus, esą Kremliaus palaikomi programišiai įsilaužė į JAV kompiuterinius tinklus, aiškino žurnalistams, kad Maskva „nuėjo labai toli ir ėmėsi visiškai netikslingų, brangiai kainuojančių ir žmogaus bei pilietines teises žlugdančių priemonių“.
Savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ E.Snowdenas taip pat rašė: „Daugelis, besirūpinančių manimi, galvoja, kad man būtų geriau užsičiaupti. Tačiau jei rūpinčiausi tik savo interesais, niekuomet nebūčiau išvykęs iš Havajų“.
E.Snowdenas: „Mane mažai kas sieja su Rusija, todėl, kad ir kaip beprotiška atrodytų, vis dar ketinu išvykti.“
33 metų E.Snowdenas sakė „Financial Times“, kad „dabar turi kur kas daugiau laisvės nei kada nors nuo 2013-ųjų“, kai jis pabėgo iš Jungtinių Valstijų per Honkongą į Rusiją.
Visgi jis pažymėjo: „Mane mažai kas sieja su Rusija, todėl, kad ir kaip beprotiška atrodytų, vis dar ketinu išvykti.“
Komentuodamas kai kurių šalių valdžios iniciatyvas dėl ryšio priemonių, įskaitant internetą, kontrolės, buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas pabrėžė, jog „kai kuriose valstybėse įstatymai tapo blogesni“.
„Prancūzija nuėjo labai toli – aišku, kaip ir kitos šalys, tokios kaip Rusija, Kinija. Didžiojoje Britanijoje pastebima autoritarinė tendencija“, – sakė jis.
„Mes neleidžiame policijai įsiveržti ir apieškoti bet kurį namą. Mes paprastai nekeičiame laisvos visuomenės procesų dėl policijos patogumo, nes tai – policinės valstybės požymis.
Tačiau kai kurie žvalgybininkai ir valdininkai mėgina įtikinti, kad turėtume taip elgtis“, – sakė E.Snowdenas.
„Neabejoju, kad policija policinėje valstybėje bus efektyvesnė negu laisvoje ir liberalioje visuomenėje, kur jos veikla kur kas griežčiau suvaržyta. Tačiau kokioje valstybėje norėtume gyventi jūs?“ – kelia klausimą E.Snowdenas.
E.Snowdenas atkreipė dėmesį, kad jam paviešinus medžiagos apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros vykdomą šnipinėjimą, Jungtinių Valstijų Kongresas, teismai ir prezidentai pakeitė nuomonę dėl visuotinio sekimo.
„Dabar galime pradėti griežčiau kontroliuoti žvalgybą, o ne suteikti jai visišką veiksmų laisvę vien dėl to, kad esame įbauginti. Tai visiškai galima suprasti, bet akivaizdu, kad tai neetiška“, – sakė jis.
Komentuodamas pastarojo meto kibernetines atakas, tarp jų įsilaužimą į JAV Demokratų nacionalinio komiteto serverius, E.Snowdenas pažymėjo, kad tvyrant nepasitikėjimo atmosferai lengva bet kam priskirti atsakomybę už tokius veiksmus.
„Tarkime, NSA turi nenuginčijamų įrodymų, kad į demokratų serverius įsilaužė rusai, ir ji mums sako: taip, tai rusai. Tačiau kaip galime būti tuo tikri? Juk tai priklauso nuo pasitikėjimo, kurio nebėra“, – aiškino jis.
„Mes išgyvename kibernetinio saugumo krizę, kokios dar nėra buvę. Tačiau kol neišspręsime fundamentalios problemos, susijusios su tuo, kad mūsų politika labiau skatina pažeidimus nei apsaugą nuo jų, kibernetinės atakos toliau vyks precedento neturinčiu mastu ir darys vis didesnį poveikį bei sukels vis daugiau pasekmių“, – sakė E.Snowdenas.
E Snowdenas, kurį JAV kaltina šnipinėjimu ir valstybės paslapčių vagyste, nuo 2013-ųjų birželio gyvena Rusijoje, suteikusioje jam prieglobstį.
