Per akmenimis grįstą Raudonąją aikštę pražygiavo apie 10 tūkst. karių, taip pat važiavo tankai ir branduolinius užtaisus galinčių nešti raketų sistemos, stebint Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, aukšto rango pareigūnams ir saujelei karo veteranų.
V.Putinas kreipėsi į karius, sveikindamas juo su švente, kuri tradiciškai suvienija įvairius Rusijos politinius sluoksnius.
Kremliaus vadovas pasinaudojo proga paraginti tarptautinę bendruomenę kovoti su terorizmu visame pasaulyje.
„Turime įveikti šį blogį, o Rusija atvira suvienyti jėgas su kitomis valstybėmis; ji atvira dirbti kuriant šiuolaikinę neblokinę tarptautinę saugumo sistemą“, – pareiškė prezidentas.
Per paradą virš Raudonosios aikštės praskrido kariniai orlaiviai, tarp jų naikintuvai Su-35, kuriuos Rusija naudoja bombarduodama taikinius karo krečiamoje Sirijoje.
Mažesnis paradas buvo surengtas Hmeimo oro pajėgų bazėje Sirijoje, kurią Rusija naudoja rengdama smūgius prieš, anot Maskvos, ekstremistų grupuotes, tokias kaip „Islamo valstybė“ (IS).
Po parado Raudonojoje aikštėje tūkstančiai maskviečių dalyvavo eitynėse sostinės gatvėse, nešdami gėles ir savo artimųjų, kovojusių Antrajame pasauliniame kare, portretus per Kremliaus palaikomą akciją „Nemirtingasis pulkas“.
Kolonos priešakyje ėjo V.Putinas, nešdamas savo tėvo Vladimiro portretą. Policija nurodė, kad į šias eitynes susirinko apie 400 tūkst. žmonių, o pakeliui prie jų prisidėjo daugiau vietos gyventojų.
Panašios eitynės vyko ir kituose Rusijos miestuose, tarp jų Sankt Peterburge, Novosibirske ir Vladivostoke.
Gegužės 9-osios iškilmės taip pat vyko kai kuriose buvusiose sovietinėse respublikose.
Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas sėdėjo šalia V.Putino per paradą Maskvoje, bet tarp garbingų svečių nebuvo kitų užsienio lyderių.
Praeitais metais Vakarų šalių lyderiai ignoravo kvietimus dalyvauti 70-ųjų pergalės metinių minėjime Maskvoje dėl numanomo Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje, todėl V.Putinas tą dieną sutiko Kinijos, Kubos ir kitų Kremliui draugiškų veikėjų draugijoje.
Manoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 27 mln. Sovietų Sąjungos karių ir civilių, o Raudonosios armijos triumfas tame konflikte tebėra vienas iš pagrindinių nacionalinio pasididžiavimo šaltinių Rusijoje.
