Taip jis įvertino pernai ir šiemet priimtus Lietuvos sprendimus išprašyti iš šalies kelis Rusijos žurnalistus bei laikinai drausti karo propagandą kursčiusių kanalų transliacijas.
„Kaip žmogus, kuris buvo išspirtas iš Rusijos – įkištas į kamerą oro uoste ir paskui deportuotas įsodinant į lėktuvą, aš tikrai nepalaikau sprendimų deportuoti žurnalistus. Nes taip žaidžiamas rusiškas žaidimas: mes deportuojame jūsų žurnalistus, jūs – mūsų. Aš tikiu žodžio laisve (...). Esu prieš deportavimą, nors ir mylių Lietuvą ir gerbiu jos sprendimus“, – BNS sakė L.Hardingas, praėjusį savaitgalį viešėjęs Vilniuje.
Esu prieš deportavimą, nors ir mylių Lietuvą ir gerbiu jos sprendimus, – BNS sakė L.Hardingas, praėjusį savaitgalį viešėjęs Vilniuje.
„Manau, kad didesnė problema yra tai, kaip žiūrovams pristatyti tai, ar Rusijos valstybiniams televizijos kanalams dirbantys žurnalistai iš tiesų yra žurnalistai, ar tik propagandos atstovai“, – pridūrė jis.
L.Hardingas sako taip pat nepalaikantis net ir laikinų draudimų transliuoti rusiškus televizijos kanalus. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Rusijos propaganda yra pasiekusi itin aukštą lygį, o reaguoti į ją valstybiniu lygiu Lietuvai yra kur kas sudėtingiau, „kai valstybėje etniniai rusai didžiąją dalį informacijos gauna iš Maskvos valdomų televizijos kanalų“.
„Bet jei yra kitas būdas įtraukti vietinius rusakalbius, suteikti jiems alternatyvų informacijos šaltinį rusų kalba – manau, tai yra geriau, nei draudimai“, – sako jis.
L.Hardingas 2007-2011 metais gyveno ir dirbo Rusijoje, kur tyrė Kremliaus politikų sąsajas su nusikalstamu pasauliu, prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos finansinius srautus Vakaruose. 2011-aisiais jam buvo atsisakyta išduoti vizą ir jis buvo nebeįleistas į šalį. Tuo metu žurnalistas taip pat tyrė ir prezidento Vladimiro Putino kritiko, buvusio Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agento Aleksandro Litvinenkos nužudymą Didžiojoje Britanijoje apnuodijant radioaktyviu poloniu.
L.Hardingas praėjusį savaitgalį Vilniuje dalyvavo Laisvos Rusijos forumo renginyje, kuriame Rusijos opozicijos veikėjai, žurnalistai ir intelektualai diskutavo apie Rusijos problemas. Tai buvo antrasis toks renginys, organizuojamas Lietuvoje – būtent iš pirmojo Laisvos Rusijos forumo, vykusio Trakų rajone šių metų kovą, buvo išprašytas ir iš Lietuvos išsiųstas Rusijos žurnalistas Pavlo Zarubinas su savo filmavimo komanda. Lietuvos pareigūnai ir žiniasklaida teigia, kad šie žurnalistai sukėlė kelis incidentus Vilniuje ir Trakų rajone, apgaule mėgindami patekti į forumo renginius.
Į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukta ir Rusijos naujienų portalo „Komsomolskaja pravda“ žurnalistė Galina Sapožnikova. Ji buvo atvykusi į Lietuvą pernai rugpjūčio pabaigoje, bet netrukus buvo išprašyta iš šalies. Ji yra minima Estijos ir Lietuvos saugumo tarnybų ataskaitose kaip skleidžianti „Rusijos politines ir ideologines nuostatas“ bei atstovaujanti antivalstybine propaganda propaguojančias viešąsias įstaigas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nuo 2013 metų taikė septynis apribojimus Rusijos televizijų programoms dėl karo ir neapykantos kurstymo bei kitų Lietuvos įstatymų pažeidimų, tačiau vasaros pabaigoje dviems televizijoms taikytas sankcijas atšaukė po Europos Komisijos (EK) įspėjimų, kad tai gali pažeisti ES teisę.
