„Liepos 1-ąją Rusijos teritoriniuose vandenyse mokslo tyrimų giluminio nardymo aparate, skirtame tirti pasaulinio vandenyno priedugnės zoną dėl Rusijos karinių jūrų pajėgų interesų, vykdant batimetrinius matavimus kilo gaisras.
Keturiolika jūreivių povandenininkų žuvo apsinuodiję degimo produktais“, – sakoma ministerijos pranešime.
Aparato tipas, pavadinimas ir gaisro priežastis nebuvo įvardyti.
Laikraštis RBK, remdamasis neįvardytu šaltiniu teisėsaugos tarnybose, sakė, kad nelaimė pirmadienį apie 20 val. 30 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku įvyko iš atominio povandeninio laivo paleidžiamame aparate AS-12, dar žinomame kaip „Lošarik“ ir kad žuvo visa jo įgula. Leidinys pridūrė, kad patikslintoje informacijoje minimas aparatas AS-31.
„Lošarik“ taip pat naudojamas specialiosioms karinėms operacijoms. Šis aparatas, JAV kariškių teigimu, gali gadinti povandeninius kabelius.
Laikraštis „Novaja gazeta“ savo ruožtu citavo šaltinius, sakiusius, kad gaisras kilo AS-12 ir kad žuvo visi 25 jo įgulą sudarantys karininkai.
„Įvykio priežastys tiriamos. Tyrimą vykdo Karinių jūrų pajėgų vyriausiasis vadas“, – pažymėjo Gynybos ministerija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas nepaskelbė jokio viešo pareiškimo dėl šios nelaimės.
Vienas karybos ekspertas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP nemanąs, kad gaisras kilo vykdant mokslinius tyrimus.
„Paprastai tai būna priedanga įvairiems darbams, vykdomiems jūros dugne“, pavyzdžiui, klojant kabelius, sakė ekspertas.
Aparatas buvo dislokuotas karinio jūrų laivyno bazėje Severomorske, Murmansko regione. Ji yra pagrindinė Rusijos šiaurės laivyno bazė.
Ministerijos pranešime sakoma, kad gaisras buvo užgesintas pasiaukojamomis įgulos pastangomis.
Aparato tipas, pavadinimas ir gaisro priežastis nebuvo įvardyti.
Rusijos karinis laivynas naudoja „Priz“ ir „Bester“ klasių giliavandenius nardymo aparatus. Šių aparatų korpusai yra pagaminti iš titano, jie gali veikti iki 1 000 metrų gylyje. Aparatai į operacijų vietą nugabenami savo plaukiojančių bazių ir gali autonomiškai veikti iki 120 valandų.
Naujausias incidentas pagal aukų skaičių yra didžiausias Rusijos karinėse jūrų pajėgose nuo 2008 metų, kai 20 žmonių žuvo „Nerpa“ klasės atominiame povandeniniame laive bandymų metu atsitiktinai įsijungus priešgaisrinei sistemai.
Be to, ši tragedija atgaivino prisiminimus apie 2000 metų rugpjūtį įvykusią daug didesnio masto katastrofą, kai per karinio laivyno pratybas nuskendus atominiam povandeniniam laivui „Kursk“ žuvo visi 118 jo įgulos narių.
Tyrėjai nustatė, kad sprogo viena iš „Kursk“ torpedų, detonavusi visas kitas.
V.Putinas, po šios katastrofos kelias dienas tęsė atostogas ir buvo griežtai kritikuojamas dėl savo pasyvaus atsako.
Be to, Maskva kontroversiškai atmetė užsienio pagalbą organizuojant nuskendusiame laive galėjusių likti gyvų jūreivių gelbėjimo pastangas.
