Tą dieną Maskvoje, Užsienio literatūros bibliotekos didžiojoje salėje vyks konferencija, skirta A.Sacharovo atminimui pagerbti.
Joje dalyvaus maždaug 150 žmonių, tarp jų Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomas Hammarbergas, A.Sacharovo fondo valdybos pirmininkas, pirmasis žmogaus teisių įgaliotinis Rusijoje Sergejus Kovaliovas, dabartinis žmogaus teisų įgaliotinis Vladimiras Lukinas, Pilietinės visuomenės institutų plėtotės rėmimo ir žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidento pirmininkė Ela Pamfilova.
Iš tremties jis buvo paleistas 1986 metais, kai Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi tapo pertvarkos iniciatorius Michailas Gorbačiovas.Be to, prieš prasidedant konferencijai jos dalyviai padės gėlių prie atminimo lentos, esančios prie namo, kur gyveno A.Sacharovas.
A.Sacharovas, kaip mokslininkas, pirmiausia žinomas kaip vienas vandenilinės bombos kūrėjų. Tuo pat metu, jau nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos jis aktyviai ragino nutraukti branduolinio ginklo bandymus, o septintojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo vienas teisių gynimo judėjimo Sovietų Sąjungoje lyderių.
1975 metais jam buvo paskirta Nobelio taikos premija.
Tuo tarpu už savo veiklą septintajame dešimtmetyje jis be teismo buvo ištremtas į Gorkio (dabar Žemutinis Naugardas) miestą, be to, jam buvo panaikintas Socialistinio Darbo Didvyrio vardas, kuriuos jis buvo apdovanotas net tris kartus.
Iš tremties jis buvo paleistas 1986 metais, kai Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi tapo pertvarkos iniciatorius Michailas Gorbačiovas.
A.Sacharovas buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu 1989 metais. Per pirmąjį liaudies deputatų suvažiavimą jo kalbas neretai nutraukdavo nepritarimo plojimai, šūksniai iš salės ir švilpimas.
Mirė A.Sacharovas eidamas 69 metus nuo širdies priepuolio 1989 metų gruodžio 14 dieną savo bute Maskvoje. Palaidotas Vostriakovo kapinėse.
Jo našlė Jelena Bonner šiuo metu gyvena Jungtinių Valstijų mieste Bostone.