V.Milovo teigimu, represyvioje autoritarinėje valstybėje atliekamose apklausose atsakymai „taip“ arba „ne“ į klausimą „Palaikote Vladimiro Vladimirovičiaus Putino karą ar ne?“ nėra pakankami suprasti žmonių požiūrio niuansų. Tokios apklausos yra tarsi lojalumo testas ir sukelia baimę būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn.
Tačiau netiesioginių klausimų uždavinėjimas ne tik padeda suprasti rusų požiūrio į V.Putino vyriausybę niuansus ir jų pokyčius per pastaruosius kelis mėnesius, bet ir atskleidžia monumentalius pokyčius, vykstančius Rusijos visuomenėje, tikina V.Milovas.
„Vienas iš tokių pokyčių – per pastarąjį pusmetį pastebėtas žlungantis pasitikėjimas valstybiniais žiniasklaidos kanalais“, – rašo jis savo komentare.
2022 m. kovo–balandžio mėn. pasitikėjimas televizija, kaip informacijos šaltiniu, sumažėjo trisdešimčia procentų ir susilygino su socialinės žiniasklaidos kanalais, pasitikėjimais jais augo. Atnaujinti duomenys rodo, kad ši tendencija tęsiasi.
Rugpjūtį privačios „Romir group“ paskelbtoje apklausoje užfiksuotas reikšmingas pagrindinių valstybinių televizijos kanalų auditorijos sumažėjimas. Pirmojo kanalo auditorijos dalis sumažėjo nuo 33,7 proc. vasario mėn. iki 25,5 proc. liepą; televizijos kanalo „Rossija 1“ auditorijos dalis – nuo 30,9 proc. iki 23 proc. ir NTV kanalo – nuo 21,1 proc. iki 16,6 proc.
Tuo pat metu socialinė žiniasklaida populiarumu išstumia valstybinius televizijos kanalus. Tos pačios „Romir“ apklausos duomenimis, 2022 m. vasario–birželio mėnesiais „Telegram“ kanalų auditorijos dalis Rusijoje išaugo nuo 19,1 proc. iki 26,8 proc.
Per pastarąjį pusmetį pastebėtas žlungantis pasitikėjimas valstybiniais žiniasklaidos kanalais.
Tai reiškia, kad dabar daugiau rusų pasikliauja informacija iš „Telegram“ nei iš kurio nors valstybinio televizijos kanalo. Tai nepaprastas visuomenės pokytis, turintis gilių pasekmių.
Valstybinė televizija, kuri nuo karo pradžios smarkiai sumažino pramoginio turinio pasiūlą ir ėmė agresyviau nušviesti politinius įvykius, praranda auditoriją visose kartų grupėse, tačiau sparčiausiai ją praranda Rusijos jaunimas.
Panašios tendencijos užfiksuotos ir liepos mėnesį Levados centro atliktoje žiniasklaidos vartojimo apklausoje. Levada rodo, kad tik 31 proc. rusų teigia, jog „visiškai pasitiki“ valstybine žiniasklaida.
Tai, kad šiuos duomenis patvirtina įvairūs tarpusavyje nesusiję apklausų rengėjai, gali padėti nuraminti susirūpinimą dėl totalitarinėje valstybėje atliekamų viešosios nuomonės apklausų patikimumo.
Tokio staigaus pasitikėjimo valstybine žiniasklaida sumažėjimo mastas ir laikas – sutampantis su V. Putino karu prieš Ukrainą – leidžia naujai suprasti rusų požiūrį į karą.
Prieš kelias dienas Levados centro paskelbti skaičiai teigia, kad tvirtas besąlygiškas pritarimas karui („tikrai pritariu“) siekia 46 proc. Kartu su 30 proc. respondentų, kurie karą „daugiausia remia“, tai galima interpretuoti kaip didžiulę 76 proc. paramą ir pateisina antraštę „visi rusai remia Putino agresiją prieš Ukrainą“.
Tačiau šie du atsakymai yra ne tik to paties požiūrio laipsniai, bet ir kokybiškai skirtingi atsakymai. Absoliučiai nereikėtų jų sumuoti, nes bet koks sąlygiškumas „remiant“ karą dabartinėmis totalitarinėmis sąlygomis yra reikšmingas nukrypimas. Kai žmonės atsisako visiškai palaikyti Putino agresiją precedento neturinčio smegenų plovimo ir bauginimo sąlygomis, tai reiškia, kad Putino propagandos ir represijų mašina tampa vis mažiau įtikinama, tikina V.Milovas.
Jo teigimu, tai suteikia vilties, kad tie, kurie rodo bent menkiausią abejonę dėl Putino propagandos, yra imlūs tolesnei diskusijai, atviri sužinoti tiesą ir galbūt net pasirengę pakeisti savo nuomonę.
Iš tiesų ta pati Levados apklausa rodo, kad tvirta parama karui sumažėjo nuo 52 proc. kovo mėn. iki 46 proc. rugpjūčio mėn. Tai vis dar didelis skaičius, tačiau ši tendencija teikia optimizmo. Reikėtų pažymėti, kad tikrasis „visiškas pritarimas“ karui greičiausiai yra daug mažesnis nei 46 proc. – tikriausiai mažesnis nei 40 proc. – dėl dėl to, kad tyli tie, kurie iš esmės nepritaria karui, bet atsisako tai pasakyti apklausų rengėjams, nes bijo pasekmių.
Bloga žinia, žinoma, yra ta, kad nuo balandžio mėn. šie skaičiai iš esmės stabilizavosi, o vėliau parama reikšmingai nesumažėjo. Tai galima paaiškinti nuovargiu nuo karo ir apatija, kylančia dėl negalėjimo daryti įtakos šiai situacijai. Tiems, kurie išdrįsta protestuoti, gresia rimtos pasekmės. Levados apklausa taip pat rodo, kad žmonių, kurie „atidžiai seka“ įvykius aplink Ukrainą, skaičius sumažėjo nuo 29 proc. kovo mėn. iki 21 proc. rugpjūčio mėn.
„Visi šie netiesioginiai duomenys – smarkiai kritęs pasitikėjimas valstybine žiniasklaida, menkas susidomėjimas karu – rodo, kad tikriausiai yra trečdalis rusų, kurie galbūt entuziastingai remia Putino agresiją, aktyviai žiūri valstybinę televiziją, sutinka su tuo, ką ji sako.
Daugiau nei 50 proc. jaunesnių nei 40 metų rusų pritaria taikos deryboms ir nepritaria karo tęsimui.
Tačiau, be to, yra mažai požymių, kad likusi šalies dalis iš tikrųjų remia Putino veiksmus, išskyrus minimalų lojalumo lygį, kuris yra apsimestinis kaip savisaugos priemonė. Trečdalis, bet ne daugiau“, – teigia V.Milovas.
Kai Levados apklausos vykdytojai klausia žmonių, ar jie pritaria tolesniam karui Ukrainoje, ar palaikytų taikos derybas, vaizdas akivaizdžiai ne Putino naudai. Nepaisant agresyvaus propagandinio karo bravūros, atsakymai pasiskirsto tolygiai. 48 proc. visų respondentų pasisako už karo, o 44 proc. vietoj to pasisako už taikos derybas.
Daugiau nei 50 proc. jaunesnių nei 40 metų rusų pritaria taikos deryboms ir nepritaria karo tęsimui.
„Matome, kad rusai iš tikrųjų nepasitiki Putino valstybe, kaip teigia bendri lojalumo skaičiai. Tarp Rusijos gyventojų nėra sutarimo dėl karo Ukrainoje. Karo nuovargis ima duoti savo rezultatą. Pastarųjų šešių mėnesių tendencijos akivaizdžiai nepalankios Putinui.
Tikėtina, kad laikui bėgant šios tendencijos spartės, pakeisdamos Rusijos viešąją nuomonę ir pasieks daugumą rusų, kurie pasisakys už taiką, o ne už karo tęsimą. Net ir vykdydamas precedento neturinčias represijas ir plaudamas smegenis, Rusijos viešosios nuomonės požiūriu Putinas nėra lemiamas nugalėtojas“, – teigia V.Milovas.
