Svarbiausios naujienos
- Rusijos prezidento rinkimai: bent pusė balsų V.Putinui priskaičiuota „iš oro“.
- V.Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas, sako politologas.
- Prezidento rinkimai Rusijoje: penkios žinutės Vakarams ir pasauliui.
- V.Putinas gąsdina Trečiuoju pasauliniu karu Rusijos konflikto su NATO atveju.
- Karas Ukrainoje po V.Putino „perrinkimo“: ko tikėtis.
- V.Putinas pirmąkart per daugelį metų viešai ištarė A.Navalno pavardę, jo mirtį vadina „liūdnu įvykiu“.
Naujausias žinias apie Rusijos prezidento rinkimus sekite žemiau:
„Novaja Gazeta“: bent pusė balsų V.Putinui priskaičiuota „iš oro“
17:58
Vladimiras Putinas mažiausiai 31,6 mln. balsų gavo sukčiaudamas, t.y. maždaug pusė už jį atiduotų balsų buvo „primesti“ papildomai, išsiaiškino nepriklausoma naujienų svetainė „Novaja Gazeta Europe“.
Teigiama, kad tai rekordinis balsų klastojimo mastas per Rusijos prezidento rinkimus. Klastočių esą buvo tiek daug, kad statistiniais metodais beveik neįmanoma nustatyti „sąžiningų“ balsų imties.
Remdamasi matematiko ir rinkimų analitiko Sergejaus Špilkino metodu, „Novaja Gazeta" apskaičiavo „anomalinių“ balsų dalį praėjusiuose rinkimuose.
Žurnalistai teigia naudoję duomenis, pagrįstus 97 proc. rinkimų komisijos protokolų, surinktų „Nevybory“ kanalo apdorojimo rezultatais.
Neskaičiuojant elektroninio balsavimo, rinkimuose dalyvavo 74,5 mln. rinkėjų. Iš jų, Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, 64,7 mln. balsavo už V.Putiną.
S.Špilkino metodas atskleidžia, kiek balsų buvo „pridėta“ nugalėtojui per biuletenių klastojimą ir galutinių protokolų perrašymą. Tai daroma lyginant balsų už skirtingus kandidatus pasiskirstymą su rinkėjų aktyvumu kiekviename atskirame balsavimo punkte.
„Jei rinkimai buvo sąžiningi, balsų pasiskirstymas už pirmaujantį kandidatą ir visus kitus kandidatus turėtų būti identiškas, t.y. skirtis tik absoliučia verte dėl skirtingo balsų skaičiaus, o ne forma. Tačiau papildomų biuletenių įmetimas už vieną iš kandidatų turi įtakos pasiskirstymui: jis padidina ir rinkėjų aktyvumą, ir rezultatą“, – rašo „Novaja Gazeta“.
Pagal 100 proc. balsavimo biuletenių patikrinimo rezultatus dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surinko 87,28 proc. balsų, matyti iš Rinkimų komisijos duomenų.
Anksčiau komisija paskelbė apie rekordinį rinkėjų aktyvumą prezidento rinkimuose šiuolaikinės Rusijos istorijoje. Pasak komisijos vadovės Elos Pamfilovos, į rinkimų apylinkes atėjo daugiau kaip 87,1 mln. žmonių, o tai sudaro 77,44 proc. rinkėjų.
Tuo tarpu varžovai – Rusijos komunistų partijos kandidatas Nikolajus Charitonovas, Naujosios liaudies atstovas Vladislavas Davankovas ir Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Leonidas Sluckis – gavo atitinkamai 4,32 proc., 3,83 proc. ir 3,2 procento.
Anksčiau stebėjimo grupė „Golos“ pareiškė, kad kovo 15-17 d. vykę prezidento rinkimai buvo labiausiai korumpuoti per visą šiuolaikinės Rusijos istoriją pagal rinkėjų teisių pažeidimus. Tokią išvadą „Golos“ analitikai padarė išanalizavę informaciją, gautą iš stebėtojų, rinkimų komisijų narių, žiniasklaidos atstovų, rinkėjų, kandidatų štabų, partijų ir partnerių stebėtojų organizacijų.
R.T.Erdoganas pasveikino V.Putiną, pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant karą Ukrainoje
21:33
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pasiūlė tarpininkauti tarp Maskvos ir Ukrainos, pranešė turkų prezidentūra.
Per pokalbį telefonu „prezidentas Erdoganas išreiškė įsitikinimą, kad Turkijos ir Rusijos santykiai toliau vystosi teigiama linkme, ir pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi atlikti tarpininkės vaidmenį siekiant grįžti prie derybų stalo su Ukraina“, – sakoma Turkijos prezidentūros pranešime.
V.Putinas kreipėsi į minią Maskvoje, džiaugėsi aneksuotų teritorijų „grįžimu“ Rusijai
21:27
Prezidentas Vladimiras Putinas, laimėjęs rinkimus, kuriuos Vakarų šalys pavadino neteisėtais, pirmadienį per koncertą Raudonojoje aikštėje pasidžiaugė, kad aneksuotos Ukrainos teritorijos „grįžo“ Rusijai.
Per tris dienas trukusį balsavimą, per kurį buvo balsuojama ir Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos dalyse, buvęs KGB agentas surinko daugiau kaip 87 proc. balsų.
Savaitgalį vykusius prezidento rinkimus Maskva pristatė kaip įrodymą, kad rusai susitelkė aplink V.Putiną daugiau nei dvejus metus trunkančio puolimo Ukrainoje akivaizdoje.
Manoma, kad V.Putino pergalė dar labiau sugriežtins jo valdžią Rusijoje, kur oponavimas Kremliui nebetoleruojamas dėl sparčiai stiprėjančių represijų.
Būdamas valdžioje nuo paskutinės 1999 metų dienos, jis tapo ilgiausiai išbuvusiu Rusijos vadovu per daugiau nei du šimtmečius.
„Ranka rankon judėsime į priekį ir tai mus sustiprins [...] Tegyvuoja Rusija!“ – V.Putinas sakė miniai, susirinkusiai į popmuzikos koncertą, skirtą 10 metų sukakčiai nuo Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos iš Ukrainos paminėti.
V.Putinas pasigyrė, kad Rusijos pajėgų užgrobtose Ukrainos teritorijose nutiesta nauja geležinkelio linija, ir teigė, kad tie regionai „pareiškė norą grįžti į savo gimtąją šeimą“.
Jis pasirodė koncerte kartu su trimis kitais kandidatavusiais asmenimis, priėmęs juos Kremliuje vykusiame susitikime, kuriame jie visi jį pasveikino.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad V. Putino pergalė rodo, jog rusai konsoliduojasi „aplink jo kelią“, ir pavadino tai „itin puikiu rezultatu“.
Visi pagrindiniai 71 metų V.Putino oponentai yra mirę, kalėjime arba užsienyje, o balsavimas vyko praėjus mėnesiui po to, kai kalėjime mirė pagrindinis V.Putino varžovas Aleksejus Navalnas.
JAV: rinkimai Rusijoje buvo neįtikėtinai nedemokratiški
21:23
Jungtinės Valstijos pirmadienį pasmerkė Rusijoje vykusius prezidento rinkimus kaip nelaisvus ir pareiškė, kad nesveikins Vladimiro Putino, kuris didele persvara buvo paskelbtas nugalėtoju.
Paklaustas apie V.Putino perrinkimą, Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis sarkastiškai atsakė: „Buvau ant kėdės krašto. Tai buvo taip įtempta.“
„Tai buvo neįtikėtinai nedemokratiškas procesas, – sakė jis. – Manau, galima drąsiai teigti, kad sveikinimo skambučių iš Jungtinių Amerikos Valstijų tikrai nebus.“
V.Patelis kaltino V.Putiną dėl oponentų diskvalifikavimo ir įkalinimo, taip pat dėl to, kad prieš balsavimą kalėjime mirė vienas svarbiausių jo varžovų Aleksejus Navalnas.
Rusai „nusipelno laisvų ir sąžiningų rinkimų ir galimybės rinktis iš grupės kandidatų, atstovaujančių įvairioms nuomonėms“, sakė V.Patelis.
Rusai taip pat „nusipelno galimybės gauti nešališką informaciją, kuri padėtų jiems išsirinkti norimą lyderį ir nulemti savo šalies ateitį“, kalbėjo jis.
„Akivaizdu, kad šiuose rinkimuose, kurie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, to nebuvo“, – teigė V.Patelis.
Kim Jong Unas: Rusijos rinkėjai parodė „nepalaužiamą paramą“ V.Putinui
19:01
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) pirmadienį sveikinime Vladimirui Putinui pareiškė, kad rusų rinkėjai parodė „nepalaužiamą paramą“ perrinktam prezidentui, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Jūsų perrinkimas į atsakingas valstybės vadovo pareigas – tai vertingas Rusijos žmonių įvertinimas už išsiskiriančią lyderystę ir atkaklius vadovavimo gebėjimus, kuriuos parodėte valstybinėje veikloje, turėdamas aukštą tautos lyderio prestižą“, – sakė Kim Jong Unas, kaip praneša Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Jis pridūrė, kad V.Putino pergalė yra rinkėjų „nepalaužiamos paramos ir pasitikėjimo“ Rusijos vadovu išraiška.
Rusijai ir Šiaurės Korėjai, istorinėms sąjungininkėms, taikomos įvairios pasaulinės sankcijos: Maskvai – už invaziją į Ukrainą, o Pchenjanui – už branduolinio ginklo bandymus.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad, jums energingai ir teisingai vadovaujant, Rusijos žmonės neabejotinai pasieks pergalę, patikimai gindami šalies suverenitetą ir saugumą“, – sakoma Kim Jong Uno pranešime, kaip nurodė KCNA.
Per tris dienas trukusį balsavimą, kurį Vakarų šalys vadina nedemokratišku, V.Putinas neva surinko daugiau kaip 87 proc. balsų.
V.Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas, sako politologas
18:40
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti.
Oficialius balsavimo rezultatus Rusijos ambasadoje Vilniuje sekmadienį paskelbė Lietuvoje gyvenančio nepriklausomos rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ narys Romanas Udotas socialiniame tinkle „X“.
Jų duomenimis, kandidatą Vladislavą Davankovą palaikė 39,22 proc. rinkėjų, V.Putiną – 29,74 proc., Nikolajų Charitonovą – 4,03 proc., Leonidą Sluckį – 0,65 proc.
Daugiau nei ketvirtadalis biuletenių Vilniuje pripažinti negaliojančiais
Pasak komisijos, Rusijos ambasadoje Lietuvoje buvo išduoti 772 biuleteniai, 203 iš jų pripažinti negaliojančiais.
Rusijos opozicija ragino nepritariančius V.Putino valdymui ateiti balsuoti, gadinti biuletenius arba balsuoti ne už perrinktą šalies vadovą.
„Vilnius – už Davankovą. Aišku, kad ambasada dirbtinai neįvertino rinkėjų aktyvumo. Įprastai, komisija Rusijoje be problemų per dieną įleidžia 2-3 tūkst. rinkėjų. Toks pats vaizdas buvo ir kitose ambasadose. Panašu, kad buvo duota komanda neleisti karo pabėgėliams balsuoti visa apimtimi“, – „X“ rašė R.Udotas.
Politologas Vytis Jurkonis BNS pirmadienį sakė, kad komisijos pateikti rinkimų rezultatai yra akivaizdžiai melagingi, tačiau „ir tame mele galima ieškoti kažkokių tai tendencijų“.
„Jiems tenka pripažinti, kad V.Putinas Vilniuje mažų mažiausiai nelaimėjo“, – teigė V.Jurkonis.
Pasak jo, Rusijos ambasadoms buvo nurodyta, kad balsavimo rezultatuose atsispindėtų vadinamasis protesto balsas.
„Tas matyti ir exit pollsuose (rinkėjų apklausos po balsavimo – BNS), ir tame neva oficialiame protokole, kad Lietuvos atvejį žiūrint, atrodo aukščiausias sunaikintų biuletenių nuošimtis. Tas protesto balsas buvo bene ryškiausias. Ar jis tikrai buvo toks, o galbūt buvo didesnis, čia telieka svarstyti“, – kalbėjo ekspertas.
Politologo nuomone, nors oficialiai pateikiami duomenys rodo, kad už V.Putiną balsavo 229 rinkėjai, labiau tikėtina, kad Rusijos lyderį palaikė 50–100 atėjusiųjų balsuoti, o daugumą jų sudarė ambasados darbuotojai ir jų šeimos nariai, kurie balsavo „kaip reikia“.
„Realios paramos, o ne biurokratinės, administracinės paramos V.Putinui Vilniuje nelabai yra“, – tvirtino V. Jurkonis.
Anot jo, tikrųjų balsavimo rezultatų sužinoti negalima, tad ambasada priversta pademonstruoti „tam tikrą protesto balsą“.
„Ambasada priversta rodyti tam tikrą nuošimtį balsavusiųjų už alternatyvų kandidatą V.Putinui, nors jokiu būdu jo negalima vadinti opoziciniu ar demokratiniu“, – teigė V.Jurkonis.
„Vartytis Kremliui kažkaip tai reikia, jis tą bando, netgi tokiomis ciniškomis sąlygomis, vis tiek turi pripažinti, kad to protesto balsų buvo daugiau, negu pora šimtų“, – kalbėjo politologas.
Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš 99 proc. balsavimo apylinkių, V.Putinas surinko 87,33 proc. visų atiduotų balsų, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
71-erių V.Putino pergalė tris dienas trukusiame balsavime nekėlė abejonių, nes visi pagrindiniai jo oponentai yra mirę, įkalinti arba ištremti, o valdžios institucijos nesiliauja dorotis su tais, kurie viešai prieštarauja Kremliui ar jo karui Ukrainoje.
Neįprastai ankstyvi rezultatai yra dar vienas iš anksto nulemtų rinkimų, kuriuose su V.Putinu varžėsi tik trys simboliniai varžovai, atspindys.
Balsavimą lydėjo Ukrainos atakų banga, Kyjivą remiančių diversinių grupuočių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.
Ukraina ir Vakarai taip pat smerkia Rusiją už tai, kad ji rengia balsavimą keliuose Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija sako prisijungusi. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
Rusų opozicija Vakarus ragina nepripažinti rinkimų rezultatų.
„Novaja Gazeta“: bent pusė balsų V.Putinui priskaičiuota „iš oro“
17:58
Vladimiras Putinas mažiausiai 31,6 mln. balsų gavo sukčiaudamas, t.y. maždaug pusė už jį atiduotų balsų buvo „primesti“ papildomai, išsiaiškino nepriklausoma naujienų svetainė „Novaja Gazeta Europe“.
Teigiama, kad tai rekordinis balsų klastojimo mastas per Rusijos prezidento rinkimus. Klastočių esą buvo tiek daug, kad statistiniais metodais beveik neįmanoma nustatyti „sąžiningų“ balsų imties.
Remdamasi matematiko ir rinkimų analitiko Sergejaus Špilkino metodu, „Novaja Gazeta" apskaičiavo „anomalinių“ balsų dalį praėjusiuose rinkimuose.
Žurnalistai teigia naudoję duomenis, pagrįstus 97 proc. rinkimų komisijos protokolų, surinktų „Nevybory“ kanalo apdorojimo rezultatais.
Neskaičiuojant elektroninio balsavimo, rinkimuose dalyvavo 74,5 mln. rinkėjų. Iš jų, Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, 64,7 mln. balsavo už V.Putiną.
S.Špilkino metodas atskleidžia, kiek balsų buvo „pridėta“ nugalėtojui per biuletenių klastojimą ir galutinių protokolų perrašymą. Tai daroma lyginant balsų už skirtingus kandidatus pasiskirstymą su rinkėjų aktyvumu kiekviename atskirame balsavimo punkte.
„Jei rinkimai buvo sąžiningi, balsų pasiskirstymas už pirmaujantį kandidatą ir visus kitus kandidatus turėtų būti identiškas, t.y. skirtis tik absoliučia verte dėl skirtingo balsų skaičiaus, o ne forma. Tačiau papildomų biuletenių įmetimas už vieną iš kandidatų turi įtakos pasiskirstymui: jis padidina ir rinkėjų aktyvumą, ir rezultatą“, – rašo „Novaja Gazeta“.
Pagal 100 proc. balsavimo biuletenių patikrinimo rezultatus dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surinko 87,28 proc. balsų, matyti iš Rinkimų komisijos duomenų.
Anksčiau komisija paskelbė apie rekordinį rinkėjų aktyvumą prezidento rinkimuose šiuolaikinės Rusijos istorijoje. Pasak komisijos vadovės Elos Pamfilovos, į rinkimų apylinkes atėjo daugiau kaip 87,1 mln. žmonių, o tai sudaro 77,44 proc. rinkėjų.
Tuo tarpu varžovai – Rusijos komunistų partijos kandidatas Nikolajus Charitonovas, Naujosios liaudies atstovas Vladislavas Davankovas ir Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Leonidas Sluckis – gavo atitinkamai 4,32 proc., 3,83 proc. ir 3,2 procento.
Anksčiau stebėjimo grupė „Golos“ pareiškė, kad kovo 15-17 d. vykę prezidento rinkimai buvo labiausiai korumpuoti per visą šiuolaikinės Rusijos istoriją pagal rinkėjų teisių pažeidimus. Tokią išvadą „Golos“ analitikai padarė išanalizavę informaciją, gautą iš stebėtojų, rinkimų komisijų narių, žiniasklaidos atstovų, rinkėjų, kandidatų štabų, partijų ir partnerių stebėtojų organizacijų.
ES: iš rusų buvo atimta reali galimybė rinktis
17:23
Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimas naujai šešerių metų kadencijai nebuvo laisvas ir sąžiningas, nes su tikrąja opozicija buvo susidorota, o tarptautinių nepriklausomų rinkimų stebėtojų nebuvo, pirmadienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas.
„Šie rinkimai buvo paremti represijomis ir bauginimais“, – Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis.
Vėliau paskelbtame bendrame visų 27 ES šalių pareiškime teigiama, kad valdžiai atmetus visus karui Ukrainoje nepritariančius kandidatus, iš rusų buvo atimta reali galimybė rinktis.
ES pasmerkė balsavimą Maskvos šiuo metu okupuotuose Ukrainos regionuose ir pareiškė, kad „nepripažįsta ir niekada nepripažins nei šių vadinamųjų rinkimų Ukrainos teritorijose, nei jų rezultatų“.
Tačiau blokas neatsižvelgė į pagrindinio Kremliaus priešininko Aleksejaus Navalno našlės raginimą nepripažinti V.Putino teisėtu Rusijos prezidentu.
J.Borrellis teigė, kad Briuselyje susirinkę ES ministrai turėtų skirti sankcijas kalėjimų pareigūnams, susijusiems su A.Navalno mirtimi Arkties kolonijoje praėjusį mėnesį.
Diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad sankcijos bus taikomos 33 asmenims ir 2 subjektams.
A.Navalno sąjungininkai skundėsi, kad tokia ribota Vakarų reakcija į opozicionieriaus mirtį neturės jokios įtakos Kremliui.
Stebėsenos grupė: labiausiai korumpuoti rinkimai Rusijos istorijoje
15:58
Nepriklausoma Rusijos rinkimų stebėsenos grupė „Golos“ pareiškė, kad šie prezidento rinkimai, kuriuos triuškinamai laimėjo Vladimiras Putinas, surinkęs beveik 90 proc. balsų, buvo labiausiai korumpuoti per visą šalies istoriją, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Anot stebėtojų, sekmadienį pasibaigusių tris dienas trukusių rinkimų negalima laikyti tikrais, nes „rinkimų kampanija vyko tokiomis sąlygomis, kai iš esmės negaliojo pagrindiniai Rusijos konstitucijos straipsniai, užtikrinantys politines teises ir laisves“.
„Dar niekada anksčiau nematėme prezidento rinkimų kampanijos, kuri taip smarkiai neatitiko konstitucinių standartų“, – sakoma grupės pareiškime.
2000 m. įkurta „Golos“ yra vienintelė nuo valdžios institucijų nepriklausoma Rusijos rinkimų priežiūros institucija. 2013 m. ji buvo pripažinta „užsienio agentu“ ir jai buvo uždrausta siųsti stebėtojus į rinkimų apylinkes. Vienas iš jos vadovų Grigorijus Melkonjancas yra kalėjime ir laukia teismo dėl, kaip teigia „Golos“, politizuotų kaltinimų.
Rusijos vyriausybė teigė, kad rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per visą istoriją ir siekė 74 proc. Ankstesnis aukščiausias V.Putino rezultatas buvo pasiektas 2018 m., kai jis tariamai pelnė 76,7 proc. balsų, kai rinkimuose dalyvavo 67,5 proc. rinkėjų.
Balsavimas vyko ir Rusijos laikinai okupuotose Ukrainos dalyse: Zaporižioje, Chersone, Donecke, Luhanske ir Kryme.
V.Putinas nesusidūrė su reikšminga konkurencija po to, kai valdžia uždraudė dalyvauti rinkimuose dviem kandidatams, kurie išreiškė nepritarimą karui Ukrainoje.
Kiti trys rinkimuose dalyvavę politikai tiesiogiai nekvestionavo V.Putino autoriteto, o jų dalyvavimas turėjo varžyboms suteikti teisėtumo.
Jungtinė Karalystė atmeta Rusijos prezidento rinkimų rezultatus
15:33
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos rinkimų rezultatai parodė prezidento Vladimiro Putino „represijų gylį“.
Kremlius sveikino V.Putino perrinkimą penktai kadencijai kaip „iškalbingiausią mūsų šalies žmonių paramos savo prezidentui ir konsolidacijos jo kelyje patvirtinimą“.
Tačiau D.Cameronas, kuris sekmadienį vakare pareiškė, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, atmetė jų rezultatus kaip nedemokratiškus.
„Šie rinkimai Rusijoje akivaizdžiai parodo prezidento Putino režimo, kuris siekia nutildyti bet kokią opoziciją jo neteisėtam karui (Ukrainoje), represijų gylį“, – sakoma jo pareiškime.
„Putinas pašalina savo politinius oponentus, kontroliuoja žiniasklaidą, o paskui pats save vainikuoja nugalėtoju. Tai nėra demokratija“, – pridūrė jis.
Kremlius savaitgalį vykusius rinkimus, pažymėtus biuletenių gadinimo ir atakų pasienio regionuose, pristatė kaip įrodymą, kad rusai palaiko V.Putino puolimą Ukrainoje.
D.Cameronas taip pat paminėjo pagrindinio V.Putino politinio varžovo Aleksejaus Navalno mirtį kaip Rusijos vadovo represijų masto įrodymą.
„Aleksejaus Navalno mirtis likus kelioms savaitėms iki rinkimų tragiškai priminė apie politinių represijų dabartinėje Rusijoje žiaurumą“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad Rusija turėtų „nedelsiant paleisti visus politinius kalinius“, įskaitant dvigubą JK ir Rusijos pilietybę turintį Vladimirą Karą-Murzą.
Vokietijos prezidentas atsisako pasveikinti V.Putiną su perrinkimu penktai kadencijai
13:34
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris nesveikins Rusijos prezidento Vladimiro Putino su perrinkimu penktajai kadencijai, pareiškė jo atstovė spaudai Kerstin Gammelin.
„Nebus jokio laiško [sveikinimo] Putinui“, – sakė ji laikraščiui „Tagesspiegel“. Anksčiau F.W.Steinmeieris išplatino pareiškimą, kuriame teigė galvojantis „apie žmones Rusijoje, kovojančius už laisvę ir demokratiją ir gyvenančius nuolatiniame Putino režimo pavojuje“.
2018 m. Vokietijos prezidentas pasveikino V.Putiną su pergale prezidento rinkimuose, nors jau tada Maskva kariavo Rytų Ukrainoje. Taip pat būdamas Vokietijos užsienio reikalų ministru F.W.Steinmeieris lankėsi Kremliuje po Krymo aneksijos ir 2014 m. dalyvavo rengiant Minsko susitarimus.
Pirmąją balsavimo dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasišaipydamas iš anksto pasveikino V.Putiną su „įtikinama pergale“ rinkimuose, pabrėždamas, kad per balsavimą rusai neturės „jokios laisvės, jokio pasirinkimo“.
„Neturi jokios galios“
Ukraina šiuos rinkimus vadina farsu ir sako, kad jie yra neteisėti. Ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija ragina sąjungininkus Vakaruose nepripažinti Rusijos rinkimų rezultatų.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas ir daugiau kaip 50 šalių narių pasmerkė Rusiją už tai, kad ji surengė prezidento rinkimus tose Ukrainos dalyse, kurias užėmė Maskvos pajėgos.
Pasak A. Guterreso, bandymas neteisėtai aneksuoti tas teritorijas pagal tarptautinę teisę neturi jokios galios.
Prieš rinkimus Rusijos valstybinė žiniasklaida akcentavo rusų pajėgų pastarojo meto laimėjimus fronte ir vaizdavo karą Ukrainoje kaip kovą už išlikimą puolant Vakarams.
Maskva stengiasi tęsti puolimą fronte stringant Vakarų karinei paramai Ukrainai. Šiai dėl to trūksta šaudmenų, nors Kyjivas sako, kad jam pavyko kol kas sustabdyti rusų puolimą.
Penktadienį per rusų raketų smūgius Ukrainos pietuose esančioje Odesoje žuvo 21 žmogus, įskaitant gelbėtojus, reagavusius į pradinį smūgį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino bjauriu niekšų smūgiu.
