Teismo procesas vyksta griežto režimo kalėjime Melechove, esančiame už 250 km į rytus nuo Maskvos, kur A.Navalnas – aršus Kremliaus kritikas – atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą ir nepagarbą teismui.
47 metų opozicijos lyderis buvo sulaikytas 2021-aisiais, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo sovietų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl apnuodijimo jis kaltina Kremlių. Pastarasis tai neigia.
A.Navalnas sakė, kad dėl naujausių kaltinimų ekstremizmu, kuriuos jis vadina absurdiškais, jam gresia dar iki 30 metų kalėjimo.
Jo teigimu, prokurorai pateikė jam 3 828 puslapius, kuriuose aprašyti nusikaltimai, jo esą įvykdyti būnant kalėjime.
A.Navalnas nurodė, kad tyrėjai jam pranešė, jog jis taip pat bus teisiamas atskirame kariniame teisme dėl kaltinimų terorizmu, už kuriuos gali būti skirta bausmė iki gyvos galvos.
Teismo procesas vyksta tuo metu, kai Maskvos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Rusijos valdžia imasi griežtų priemonių prieš Kremliaus kritikus.
Maskvos miesto teismas neleido žiniasklaidos atstovams įeiti į posėdžio, vykstančio griežto režimo pataisos darbų kolonijoje IK-6 Melechove, kur šiuo metu laikomas A.Navalnas, salę, todėl jie teismo posėdį stebėjo per vaizdo transliaciją iš atskiros patalpos.
A.Navalno tėvai taip pat nebuvo įleisti į teismo salę ir posėdį stebėjo nuotoliniu būdu.
Kalėjimo uniformą vilkintis A.Navalnas buvo išblyškęs, bet prasidėjus teismo procesui kalbėjo ryžtingai ir energingai gestikuliavo.
Nutrūkusi transliacija
A.Navalnas ir jo teisininkų komanda ragino teisėją surengti atvirą bylos nagrinėjimą, argumentuodami, jog valdžios institucijos siekia nuslėpti proceso detales, kad neišryškėtų bylos trūkumai.
„Tyrėjai, prokurorai ir apskritai valdžia nenori, kad visuomenė sužinotų apie šį teismo procesą“, – sakė A.Navalnas.
Prokurorė Nadežda Tichonova paprašė teisėjo bylą nagrinėti už uždarų durų, motyvuodama saugumo sumetimais.
Posėdžio transliacija netrukus buvo nutraukta, tačiau neaišku, ar tai įvyko dėl to, kad teisėjas nusprendė nutraukti viešą bylos nagrinėjimą, ar dėl kitos priežasties.
Naujausi kaltinimai yra susiję su A.Navalno antikorupcinio fondo veikla ir svarbiausių jo bendražygių pareiškimais. Jo sąjungininkų teigimu, šiais kaltinimais atgaline data kriminalizuojama visa A.Navalno fondo veikla nuo tada, kai jis buvo įkurtas 2011 metais.
Vienas iš A.Navalno bendražygių, Danielis Cholodnas, buvo pervestas iš kito kalėjimo, kad galėtų būti teisiamas kartu su juo.
Pasak A.Navalno komandos, jis persekiojamas kalėjime, kur laikomas karceryje už tariamus nusižengimus, pavyzdžiui, netinkamai užsegtus kalėjimo drabužius, netinkamą prisistatymą sargybiniui ar veido nenusiprausimą nustatytu laiku.
A.Navalno bendražygiai ir šalininkai kaltina kalėjimo vadovybę, kad ši nesuteikia jam tinkamos medicininės pagalbos, ir reiškia susirūpinimą dėl jo prastėjančios sveikatos.
Kritikos šiam teismo procesui pažėrė Vokietijos vyriausybė, dar kartą paraginusi A.Navalną nedelsiant paleisti.
„Opozicijos politiko Aleksejaus Navalno atveju Rusijos valdžia vis ieško naujų pasiteisinimų, kad pratęstų jo įkalinimą“, – žurnalistams Berlyne sakė vyriausybės atstovas spaudai Wolfgangas Buechneris.
„Vokietijos vyriausybė ir toliau reikalauja, kad Rusijos valdžios institucijos nedelsiant paleistų Navalną, – pridūrė jis. – Kaip 2017 metais konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas, Navalno kalinimas grindžiamas politiškai motyvuotu nuosprendžiu.“
Paklaustas, ar Vokietija galėtų jam suteikti kokią nors pagalbą arba stebėti teismo procesą, šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas Christianas Wagneris atsakė, kad vokiečių pareigūnai, naudodamiesi keliais turimais kanalais, daro viską, ką gali.
Tačiau jis pripažino, kad šiuo metu tai labai sudėtinga, atsižvelgiant į dabartinę santykių su Rusija padėtį.
