Viename naujame dokumentiniame filme iš naujo pažvelgiama į B.Nemcovo permainingą karjerą nuo premjero pavaduotojo ir aršaus Kremliaus kritiko, nors jo atminimas vyriausybei tebėra opi tema.
B.Nemcovas buvo nušautas 2015 metų vasario 27-osios vakarą ant tilto per Maskvos upę visai šalia Kremliaus, kai ėjo namo.
Šis šalį ir pasaulį sukrėtęs nusikaltimas buvo didžiausio atgarsio sulaukęs Kremliaus kritiko nužudymas nuo prezidento Vladimiro Putino atėjimo į valdžią 2000 metais.
Nuo ketvirtadienio šio filmo premjeros bus rengiamos 20 miestų, tarp jų Maskvoje.
Nors penki vyrai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl numanomos užsakomosios žmogžudystės įvykdymo, B.Nemcovo šeima ir šalininkai sako, kad nusikaltimo pėdsakai veda prie daug aukštesnio rango pareigūnų Čečėnijos respublikoje, ir skundžiasi, kad nužudymo užsakovai išsisuko nuo teisingumo.
Naujajame filme „Pernelyg laisvas žmogus“ (Sliškom svobonyj čelovek) labiau gilinamasi ne į B.Nemcovo nužudymo aplinkybes, o į jam paskelbtus nuosprendžius politinėse bylose, kai šis veikėjas iš velionio prezidento Boriso Jelcino laikų Kremliui artimo žmogaus virto vienu iškiliausių V.Putino kritikų.
Nuo ketvirtadienio šio filmo premjeros bus rengiamos 20 miestų, tarp jų Maskvoje. Gautas oficialus leidimas rodyti šią juostą kino teatruose nustebino ir maloniai nuteikė su šiuo projektu susijusius žmones šalyje, kurioje kalbantys politiškai jautriomis temomis gali susidurti su nemenkomis kliūtimis.
„Nesitikėjau, kad galėsime surengti tokį pristatymą, – sakė filmo režisierė Vera Kričevskaja. – Tikiuosi, kad viskas bus gerai.“
Tarp įvardytų filmo rėmėjų – buvęs telekomunikacijų magnatas Dmitrijus Ziminas, patiriantis valdžios spaudimą dėl savo vykdomo pilietinės visuomenės projektų finansavimo.
Vis dėlto prodiuseris Jevgenijus Gindilis sakė, kad dokumentinių filmų kūrėjai gali laisviau nagrinėti keblias temas negu kuriantys menines juostas, dažniausiai bent iš dalies finansuojamas valstybės ir priekabiai vertinamas pareigūnų.
„Dokumentiniai filmai leidžia kalbėti apie temas, neraminančias Rusijos visuomenę, – pabrėžė jis. – Meninių filmų atveju tai daryti tapo daug sunkiau.“
Prarastas laikas
Dviejų valandų trukmės filme, kurio biudžetas – tik kiek didesnis nei 100 tūkst. eurų, pateikiama interviu su veikėjais, atlikusiais svarbų vaidmenį B.Nemcovo politinėje karjeroje, ir archyvinių kadrų.
Daugumą šių interviu ėmė laikraščio „The Moscow Times“ vyriausiasis redaktorius Michailas Fišmanas.
Ši juosta – ne tik vieno žmogaus portretas, bet veidrodis, atspindintis jo laikmetį, kai Rusijoje tebebuvo galimi tikri politiniai debatai, sakė V.Kričevskaja, buvusi televizijos NTV žurnalistė. Šis kanalas 2001 metais buvo priverstas sutikti būti perduotas valstybės žinion.
„Maždaug tuo metu mes pralaimėjome“, – pripažino ji.
Buvęs pramoninės Žemutinio Naugardo srities gubernatorius 1997 metais buvo paskirtas į vicepremjero postą paliegusio B.Jelcino, skatinusio jį susimąstyti apie galimybę tapti Kremliaus vadovu.
Išvaizdus, jaunas ir iškalbus B.Nemcovas greitai išgarsėjo, bet vėliau buvo glaudžiai siejamas su politinio nestabilumo laikotarpiu ir 1998 metų krize, kai daugybė žmonių prarado savo santaupas rubliais, smarkiai nusmukus valiutos kursui.
Buvęs naftos magnatas ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis filme sako, kad pats B.Nemcovas tikriausiai būtų norėjęs tokios mirties – viešumoje, nuo žudiko kulkos.
„Laikmetis turi savo veidą. Jis visa tai įkūnijo“, – filme sako dabartinis opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Jis pripažino prašęs B.Nemcovo viešai už jį neagituoti per rinkimų kampaniją.
B.Nemcovas ir jo sąjungininkai galiausiai nesugebėjo įtikinti rinkėjų palaikyti jų liberaliąsias vertybes ir nuosavybės teisių apsaugą.
Nors B.Nemcovas iš pradžių palaikė B.Jelcino protežė V.Putiną, vėliau juo nusivylė, pamatęs šio autoritarinio lyderio šaltą reakciją į povandeninio laivo „Kursk“ katastrofą 2000 metais ir vieno Maskvos teatro apsiaustį 2002-aisiais.
„Gera mirtis“
Filme milijardierius Michailas Prochorovas vadina B.Nemcovą žmogaus teisių aktyvistu, o ne politiku, nes jis visuomet sakydavo, ką galvodavo.
„Politika nebuvo jo stichija, – pripažino V.Kričevskaja. – Jis absoliučiai nuosekliai laikėsi savo principų.“
Kai opozicija buvo išstumta iš pagrindinio politikos srauto, B.Nemcovas „išėjo į gatves“, pridūrė ji.
Jis dažnai būdavo sulaikomas per gatvės protestus ir buvo išrinktas į Jaroslavlio srities Dūmą.
Filmo kūrėjai sakė sąmoningai vengę rodyti dramblį kambaryje – jo numanomų žudikų teismą – ir nagrinėti kaltinimus, kad su B.Nemcovo nužudymu susijęs Kremliui ištikimas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas.
Nors filme sutelktas dėmesys į B.Nemcovo gyvenimą, o ne mirtį, jo kūrėjai vis dėlto negalėjo išvengti neaptarę sukrečiančios šio veikėjo gyvenimo pabaigos.
Buvęs naftos magnatas ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis filme sako, kad pats B.Nemcovas tikriausiai būtų norėjęs tokios mirties – viešumoje, nuo žudiko kulkos.
Tai buvo „gera mirtis“, pareiškė jis.
