Nors Sirijos konflikte Rusija palaiko Damasko pajėgas, o Turkija – sukilėlius, Maskva ir Ankara nuo pernai bando bendromis jėgomis išspręsti Sirijos konflikto klausimą. 2016-aisiais šios šalys susitaikė po krizės, įsiplieskusios Turkijai numušus virš Sirijos skridusį rusų karo lėktuvą.
Per keturias valandas trukusias derybas pietvakarių Rusijoje esančiame Sočio kurorte prezidentai sutarė, kad reikia labiau stengtis stabilizuoti padėtį Sirijoje, nurodė V.Putinas.
„Mus vienija poreikis didinti pastangas siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą Sirijoje. Pirmiausia – padaryti pažangą politinio sprendimo procese“, – po susitikimo žurnalistams sakė Rusijos vadovas.
V.Putinas: „Mus vienija poreikis didinti pastangas siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą (Sirijoje). Pirmiausia – padaryti pažangą politinio sprendimo procese.“
„Sutarėme, kad dabar jau yra pagrindas, leidžiantis mums susikoncentruoti į politinį procesą“, – teigė R.T.Erdoganas.
Pastarąjį kartą V.Putinas ir R.T.Erdoganas buvo susitikę Ankaroje rugsėjį. Tąkart jie susitarė dėl „deeskalacijos“ zonos įkūrimo pagrindinėje šiaurinėje Sirijos Idlibo provincijoje bei dar kelių zonų, kurios buvo pasiūlytos jau anksčiau.
Rusija ir Iranas yra pagrindiniai Sirijos prezidento Basharo al Assado sąjungininkai, ir Maskvos karinį įsikišimą į Sirijos konfliktą daugelis laiko jėgų pusiausvyrą šiame konflikte pakeitusiu veiksniu.
Tačiau Turkija palaiko sukilėlius, siekiančius nuversti B.al Assadą.
„Mūsų santykius galima laikyti atkurtus beveik visa apimtimi“, – prieš susitikimą su R.T.Erdoganu sakė V.Putinas, neslėpdamas džiaugsmo galimybe pasikalbėti su Turkijos vadovu.
„Bendras poreikis“
Maskvos ir Ankaros pastangos padėjo nutraukti smurtą kai kuriose Sirijos teritorijose, tačiau visiškai kovų nutraukti kol kas nepavyksta.
Sirijoje nuo konflikto pradžios 2011 metų kovą jau žuvo daugiau kaip 330 tūkst. žmonių.
Kiek anksčiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu žurnalistams sakė, kad Ankara siekia politinio krizės sprendimo.
M.Cavusoglu: „Be paliaubų negalime kalbėti apie politinį sprendimą. Dabar jau turime daug pasiekimų ir galime skirti daugiau dėmesio politiniam procesui.“
„Be paliaubų negalime kalbėti apie politinį sprendimą. Dabar jau turime daug pasiekimų ir galime skirti daugiau dėmesio politiniam procesui“, – teigė jis.
Maskva ir Ankara remia Kazachstano sostinėje Astanoje nuo šių metų pradžios rengiamas taikos derybas, kurios vyksta lygiagrečiai su Jungtinių Tautų remiamomis derybomis Ženevoje.
Pasak tyrimų instituto „Civilizacijų dialogas“ eksperto Aleksejaus Malašenkos, V.Putinas ir R T.Erdoganas turi „bendrą poreikį“.
„Labai sudėtingoje padėtyje (Sirijoje) esanti Rusija paprasčiausiai negali čia prarasti sąjungininkų – ji negali nė prarasti partnerių, nekalbant jau apie sąjungininkus“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Neįtinka Vakarų požiūris
Tuo tarpu R.T.Erdoganas yra nepatenkintas Vakarų požiūriu jo atžvilgiu, teigė A.Malašenka. Jis atkreipė dėmesį į Ankaros pasirašytą sutartį dėl modernių zenitinių raketų kompleksų S-400 pirkimo iš Rusijos.
2 mlrd. dolerių (1,7 mln. eurų) vertės sutartis sukėlė nerimą Ankaros sąjungininkėms iš NATO.
A.Malašenka: „Tai yra dviejų charizmatiškų žmonių, dviejų labai gerą apie save manančių žmonių, dviejų lyderių susitikimas.“
„Tai yra dviejų charizmatiškų žmonių, dviejų labai gerą apie save manančių žmonių, dviejų lyderių susitikimas“, – pridūrė jis.
Per pastarąsias savo derybas V.Putinas ir R.T.Erdoganas susitarė, kad iš kalėjimo būtų paleisti du Maskvos aneksuoto Krymo totorių aktyvistai, kuriuos rusų pareigūnai buvo nuteisę už jų politinę veiklą.
R.T.Erdoganas pažadėjo paremti turkų kalba šnekančią Krymo totorių mažumą, kuriai rusakalbių ortodoksų regione pavyko išsaugoti savo kalbą ir islamo religiją.
Rusija ir Turkija konkuruoja nuo pat Osmanų imperijos ir Romanovų dinastijos laikų.
Kai 2015-ųjų lapkritį turkų pajėgos numušė rusų karo lėktuvą, abiejų šalių lyderiai nevengdavo asmeninių įžeidinėjimų vienas kito atžvilgiu, tačiau per susitikimą šį rugsėjį R.T.Erdoganas ne kartą sakė „mano mielas draugas Putinas“.
