2014 metų kovą Kyle'as Parkeris, Rusijos ekspertas JAV Senato Helsinkio komisijoje, sulaukė keisto elektroninio laiško. Siuntėjas „Lost Soul“ laišką rusiškai buvo pavadinęs nedviprasmiškai: „Dek pragare“.
„Nagi, nagi, Amerikos kekše, paruošk savo pataikūnišką užpakalį išdulkinimui. Ir mes padarysime tą patį tam žiurkei Liošai. Puikiai žinai, kad tavo atveju geriau sakyti tiesą, visą tiesą apie tavo savanaudiškus ketinimus.
Gaila, kad negaliu tavęs asmeniškai nužudyti, anglosaksų apkiautėli. Kekše, pasiruošk vazelino, cha cha cha“, – toks buvo šio laiško turinys.
„Lioša“ čia, žinoma, – Rusijos opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas, su kuriuo bendradarbiavo Senato Helsinkio komisija. Kremliaus troliai jo tiesiog nekenčia.
Bet kai K.Parkeris persiuntė laišką-grasinimą Antonui Vuškarnikui, Kongreso reikalų skyriaus direktoriui Rusijos ambasadoje Vašingtone, jis sulaukė irgi šalto, net bauginančio atsako.
„Nepaisydami visko, turime būti džentelmenai. Nors aš sutikčiau – Navalnui jau galas. Ir dar vienas dalykas: aš tikrai abejoju, kad jūs dar kada nors pamatysite Rusiją – bent jau tol, kol Kremliuje bus Vladimiras“, – atrašė A.Vuškarnikas.
Taip kalbėjo jau beveik dešimtmetį Rusijos diplomatinei atstovybei Vašingtone vadovaujančio ambasadoriaus Sergejaus Kisliako pavaldinys. Tiesa, pastarasis, regis, ir kalba, ir elgiasi subtiliau. Kaip?
Retorika sušvelnėjo
Šią savaitę pranešta, kad pernai vasarą ir rudenį tuomet dar tik būsimasis JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas du kartus kalbėjosi su S.Kisliaku.
J.Sessionas ir jo atstovai dabar tikina, kad su S.Kisliaku jis susitiko tik kaip senatorius, o ne kaip JAV prezidento rinkimuose dalyvaujančio D.Trumpo komandos atstovas.
Galbūt. Bet, kaip pastebi „The Daily Beast“, J.Sessionso retorika kalbant apie Rusiją per metus ženkliai pasikeitė.
2015 metų kovą jis „Real Clear World“ pasvarstė apie Vladimiro Putino Rusijos agresiją Gruziją ir jo invaziją Ukrainą bei pridūrė: „Rusijai turi būti aišku, kad tolesnis toks elgesys jai daug kainuos.“
Bet vos įšokęs į D.Trumpo kampanijos traukinį – komandoje jis ėmėsi vadovauti nacionalinio saugumo patariamajam komitetui – J.Sessionsas iškart sušvelnino toną.
Kaip pastebi „The Daily Beast“, J.Sessionso retorika kalbant apie Rusiją per metus ženkliai pasikeitė.
„Manau, kad galima teigti, jog nėra jokių priežasčių Rusijai ir JAV taip pyktis, – jau pernai kovo viduryje teigė J.Sessionsas. – Mums kažkaip reiktų pajudėti į priekį. Strategiškai tai nepateisinama abiem šalims.“
Tada, jau liepą, praėjus savaitei po vieno susitikimų su S.Kisliaku, amerikietis prabilo dar švelniau: „Visa ši problema su Rusija yra tikrai katastrofiška Amerikai, Rusijai ir visam pasauliui. Donaldas Trumpas teisus. Mums reikia rasti būdą nutraukti šį priešiškumo ciklą, kuris mums kainuoja milijardus dolerių.“
Linksmas, kresnas vyrukas
Susitikti su S.Kisliaku D.Trumpo Vašingtone, regis, yra ar tikrai buvo visiškai įprasta – su rusu bendravo ir darbą jau praradęs Nacionalinio saugumo tarybos vadovas generolas Michaelas Flynnas, ir D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Vis dėlto bene įdomiausia, kad, pavyzdžiui, televizija CNN, cituodama dabartinius ir buvusius JAV žvalgybos pareigūnus, S.Kisliaką apibūdina ne kaip tiesiog diplomatą, o kaip „aukščiausio lygio šnipą ir šnipų verbuotoją“.
Nuomonių apie S.Kisliako asmenybę, tiesa, yra ne viena. Su CNN apibūdinimu kiti nesutinka ir vadina S.Kisliaką „švelniu putinizmo veidu“, kuris esą kur kas švelnesnis nei jo pirmtakas ambasadoje Vašingtone – Jurijus Ušakovas.
„Ušakovas buvo tiesiog paršas, o Kisliakas – linksmas, kresnas vyrukas, kurio – jei ne tik nekreipi dėmesio į tai, ką jis sako – neįmanoma pavadinti priešišku“, – „The Daily Beast“ teigė šaltinis Kongrese.
S.Kisliakas Maskvoje įgijo inžinieriaus specialybę, o Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministerijoje dirbti pradėjo 1977 metais. Griuvus SSRS, jis dirbo ir viceministru, ir Rusijos ambasadoriumi NATO, kol galiausiai buvo išsiųstas į Vašingtoną.
Šis diplomatas laikomas ilgamečio sovietų ambasadoriaus JAV Anatolijaus Dobrynino globotiniu.
Beje, A.Dobryninas Amerikoje irgi buvo atsidūręs po padidinamuoju stiklu, kai septintajame dešimtmetyje neigė, kad sovietai dislokavo raketas Kuboje.
S.Kisliaką, kaip kalbama Vašingtone, visada labai domina ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo temos, ypač – kalbant apie Iraną.
„Būna, sėdi ir su juo kalbiesi, kai jis staiga pradeda lyginti Japonijos ir Irano branduolinius tyrimus. Ir imi galvoti: „Taip, išties... Palaukite, kas per velniava? Kuo čia dėtos Japonija ir Iranas?
Buvęs CŽA agentas: „Nemanau, kad jie ambasadoriumi Amerikoje skirtų KGB žmogų. Tai ne jų (Kremliaus, – red.) stilius.“
Jo laikysena buvo pritaikyta klausytojams Vašingtone. Šia prasme jis yra efektyvus ir net pavojingesnis JAV interesams. Niekada nepajaučiau, kad jis – seno sukirpimo žvalgybininkas. Žinoma, tai nereiškia, kad jis toks nėra“, – svarstė „The Daily Beast“ šaltinis Kongrese.
Buvęs Centrinės žvalgybos agentūros agentas sovietinėje Maskvoje pridūrė: „Manau, kad jis – toks diplomatas, kaip ir Vitalijus Čiurkinas (neseniai miręs Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose, – red.) bei Sergejus Lavrovas. Nemanau, kad jie ambasadoriumi Amerikoje skirtų KGB žmogų. Tai ne jų (Kremliaus, – red.) stilius.“
Senas sovietinis profesionalas
Ir vis dėlto: bet kurio Rusijos ambasadoriaus darbas yra ir prižiūrėti „rezidentūrą“ – misijas vykdantį šnipų lizdą. O tai reiškia, kad būtent S.Kisliakas yra JAV veikiančių Rusijos žvalgybininkų piramidės viršūnėje.
Jis tikrai žino, ką Rusijos užsienio žvalgybos ir karinės žvalgybos agentai veikia Vašingtone – juk tam nereikalingas įrašas biografijoje apie darbą žvalgyboje ar su vadinamaisiais silovikais.
Bet vėlgi: buvęs Rusijos diplomatas, politikos apžvalgininkas Vladimiras Frolovas istoriją dėl J.Sessionso ir S.Kisliako susitikimų vadina audra vandens stiklinėje.
„Jis (S.Kisliakas, – red.) yra Užsienio reikalų ministerijos karjeristas, nesusijęs su saugumo ir žvalgybos organais. Jis nuo sovietų laikų yra profesionalas, išmanantis branduolinių ginklų kontrolę, Ameriką.
Vladimiras Frolovas: „Sergejaus Kisliako darbas visada gerti kavą, pietauti ir vakarieniauti su politinio elito atstovais.“
Jis taip pat puikiai nutuokia, kaip bendrauti su amerikiečiais. Susitikimai su Sessionsu buvo įprasti, nebuvo jokių slaptų veiksmų. Kisliako darbas visada gerti kavą, pietauti ir vakarieniauti su politinio elito atstovais. Nuo aštuntojo dešimtmečio jam tai gerai sekasi“, – aiškino V.Frolovas.
„The Daily Beast“ kalbintas buvęs CŽA operatyvininkas taip pat paragino atkreipti dėmesį į faktą, kad S.Kisliakas yra etninis ukrainietis. Kai SSRS sugriuvo, jis ne išvyko į Kijevą, o liko ištikimas Maskvai.
„Tad kai S.Kisliakas kalba apie Ukrainą taip, kaip jam reikia kalbėti, ukrainiečiai mato išdavystę“, – teigė buvęs agentas.
Abejoja ir nepriklausomi analitikai
Tuo metu pačioje Rusijoje piktinamasi tokiu dėmesiu S.Kisliakui. V.Putinui patariančios ekspertų grupės narys Fiodoras Lukjanovas tiesiog siuto: „Man telieka keiktis, kai pamatau, kaip CNN idiotai vadina Kisliaką šnipu! Negaliu prisiminti, kada dar su diplomatais buvo elgiamasi taip nepagarbiai.“
Kremliui palankus politologas Sergejus Markovas neatsiliko ir skandalą pavadino Vašingtono vykdomu gėdingu Rusijos diplomatų persekiojimu.
„Kisliakas dabar atsidūręs labai pavojingoje, mirtinai pavojingoje padėtyje. Per kelis pastaruosius mėnesius mirė mažiausiai šeši Rusijos diplomatai. Tai siaubingas laikotarpis Rusijos diplomatijai“, – į sąmokslo teorijų pelkę koją įmerkė S.Markovas.
Vis dėlto net opoziciniai ar nepriklausomi žurnalistai mano, kad 66-erių S.Kisliakas puolamas nesąžiningai.
„Problema – ne Kisliakas. Būtų koks nors Ivanovas, ir Vašingtonas vis tiek vadintų jį šnipu. Šiuo atveju reiktų kalbėti apie JAV vidaus reikalus ir apie desperatiškas pastangas atsikratyti generalinio prokuroro Sessionso“, – teigė televizijos „Dožd“ analitikas Stanislavas Belkovskis.
