15min pasakoja apie 9 diplomatus, kurie buvo nužudyti eidami savo pareigas.
Rusijos ambasadorius Irane Aleksandras Gribojedovas
Rusijos imperijos ambasadorius Irane Aleksandras Gribojedovas buvo nužudytas 1829 m. Irano sostinėje Teherane. Jį ir visus ambasados darbuotojus išžudė įtūžusi minia, kuri pasidavė antirusiškoms nuotaikoms, paplitusioms Irane po 1828 m. tarp Rusijos ir Irano pasirašytos Turkmenčajaus taikos sutarties. Pagal šią sutartį Iranas sutiko perduoti Rusijai didelę dalį šiaurinio Kaukazo teritorijų. A.Gribojedovas suvaidino svarbų vaidmenį ratifikuojant sutartį.
Paskutinis kantrybės taurę perpildęs lašas buvo A.Gribojedovo sprendimas leisti trims armėnams – dviem iš vietinio šeicho haremo pasprukusioms moterims ir vienam vyrui – grįžti į Armėniją. Tada šimtai musulmonų, skatinami vietinių šventikų, šturmavo ambasadą. Nors A.Gribojedovas ir jam pavaldūs kazokai gynėsi iki galo, minia galiausiai užgrobė ambasadą ir tiesiog išžudė visą jos personalą. Ambasadoriaus lavonas buvo tampomas Teherano gatvėmis, o minia džiaugėsi.
Irano šeichas, siekdamas kompensuoti Rusijai patirtą žalą, į caro Nikolajaus dvarą išsiuntė savo proanūkį ir padovanojo carui didžiulį deimantą. Ilgalaikių pasekmių ambasadoriaus mirtis neturėjo – Rusijos imperija išlaikė, o vėliau ir sustiprino savo įtaką Irane.
Beje, A.Gribojedovas buvo ne tik diplomatas, bet ir dramaturgas, pjesės „Vargas dėl proto“ autorius, vienas geriausių poeto Aleksandro Puškino draugų.
Jungtinių Tautų derybininkas Palestinoje Folke Bernadotte
Folke Bernadotte buvo švedų diplomatas, kuris II pasaulinio karo metais ėjo Švedijos Raudonojo Kryžiaus viceprezidento pareigas ir sėkmingai susiderėjo su Heinrichu Himmleriu dėl 31 tūkst. vokiečių koncentracijos stovyklos kalinių paleidimo.
Po II pasaulinio karo F.Bernadotte buvo paskirtas Jungtinių Tautų derybininku Palestinoje. Jo tikslas buvo derėtis dėl taikos regione ir atrasti sąlygas, kuriomis ką tik įkurta Izraelio valstybė ir Izraelį neseniai užpuolę arabų kraštai galėtų pasiekti taiką.
1948 m. rugsėjį F.Bernadotte nužudė žydų sionistų sukarintos organizacijos „Lehi“ nariai. Automobilis, kuriuo jis važiavo, buvo tiesiog sustabdytas gatvėje, o juo važiavę asmenys – sušaudyti. Žudikai manė, kad F.Bernadotte yra britų ir arabų sąmokslo, kurio tikslas – sužlugdyti ką tik sukurtą Izraelio valstybę, dalis. Jo pasiūlytą taikos planą, pagal kurį Izraelio teritorijoje turėjo atsirasti dvi valstybės, Izraelio lyderiai buvo sutarę atmesti, tačiau „Lehi“ smogikai to dar nežinojo.
F.Bernadotte derybininko pareigose pakeitė Ralphas Bunche. Jo pastangomis 1949 m. Izraelis ir arabų kraštai pasirašė paliaubų sutartis, tačiau ilgalaikė taika regione nebuvo pasiekta.
Jugoslavijos ambasadorius Švedijoje Vladimiras Rolovičius
Komunistų partijos narys nuo jaunystės, Vladimiras Rolovičius vėliau užėmė Jugoslavijos ambasadoriaus Švedijoje postą. 1971 m. ambasadą, kuriai jis vadovavo, užpuolė „Kroatų nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ – nacionalistinės grupuotės, siekusios Jugoslavijos skilimo ir Kroatijos nepriklausomybės – nariai.
V.Rolovičius buvo sunkiai sužeistas. Po aštuonių dienų jis mirė nuo patirtų sužeidimų. Žudikai buvo areštuoti ir nuteisti Švedijoje.
JAV ambasadorius Sudane Cleo Noelis
Nuo 1972 m. C.Noelis ėjo JAV ambasadoriaus Sudane pareigas. 1973 m. kovo 1 d. palestiniečių grupuotė „Juodasis rugsėjis“ šturmavo JAV ambasadą Sudano sostine Chartume, kur tuo metu kaip tik vyko atsisveikinimo su buvusiu ambasadoriumi George'u Curtisu Moore'u ceremonija.
Teroristai įkaitais paėmė C.Noelį, G.C.Moorą ir dar aštuonis diplomatus. Jie pareikalavo, kad įvairiose šalyse kalinami palestiniečių kovotojai būtų paleisti į laisvę. JAV prezidentas Richardas Nixonas pareiškė, kad JAV nepasiduos šantažui.
Kitą dieną palestiniečiai C.Noelį ir dar du diplomatus nušovė. Derybos dėl likusių įkaitų likimo tęsėsi, ir galiausiai teroristai pasidavė. Jie vėliau buvo nuteisti, bet Sudanas juos perdavė Egiptui, kur trys iš jų atsėdėjo kalėjime šešerius metus ir buvo paleisti, o kiti trys išvengė atsakomybės.
Sudano ir JAV diplomatiniai santykiai keletui metų subjuro ir JAV buvo nutraukusi pagalbos teikimą Sudanui, bet vėliau jie buvo atstatyti.
JAV ambasadorius Afganistane Adolphas Dubsas
A.Dubsas buvo JAV ambasadorius Afganistane nuo 1978 m. iki savo mirties 1979 m. Jam esant ambasadoriumi, Afganistano valdžią buvo užėmusi SSRS palanki grupuotė, bet SSRS invazija dar nebuvo prasidėjusi.
1979 m. vasario 14 d. ryte, A.Dubsui vykstant į darbą, jo automobilį užgrobė keturi ginkluoti vyrai, kurie nugabeno A.Dubsą į Afganistano sostinėje Kabule esantį viešbutį. Grobikai pareikalavo, kad Afganistano valdžia paleistų politinius ir religinius kalinius.
Amerikiečiai kreipėsi į Afganistano valdžią, kad ši nesiimtų skubotų veiksmų ir pabandytų derėtis su teroristais, bet ši nesiklausė ir, paraginta sovietų, šturmavo viešbutį. Šturmo metu grobikai buvo nužudyti, tačiau prieš tai jie spėjo nukauti ir įkaitu paimtą JAV ambasadorių.
Ko iš tiesų siekė grobikai savo veiksmais, taip ir liko neaišku. Afganistano valdžia, remiama SSRS, neleido amerikiečių atstovams ištirti žmogžudystės vietos ir likusių įrodymų ir patys nepaviešino savo tyrimo išvadų. JAV stipriai sumažino bendradarbiavimą su Afganistanu ir ėmė atvirai remti opoziciją. 1979 m. pabaigoje SSRS visiškai okupavus Afganistaną, pagalbos teikimą JAV apskritai nutraukė.
Palestinos išsilaisvinimo organizacijos atstovas Jungtinei Karalystei Saidas Hammami
Saidas Hammami 1973 m. Palestinos išsilaisvinimo organizacijos (PLO) lyderio Yassero Arafato buvo paskirtas pirmuoju PLO atstovu Jungtinei Karalystei.
S.Hammami buvo vienas pirmųjų palestiniečių aktyvistų, pasisakiusių už tai, kad Izraelis ir Palestina turėtų egzistuoti kaip dvi atskiros valstybės – iki tol daugelis palestiniečių palaikė visišką Izraelio sunaikinimą. Palestiniečių grupe, verta turėti savo valstybę, nelaikė ir daug Izraelio gyventojų.
S.Hammami, pasisakęs prieš terorizmą, buvo nužudytas savo biure palestiniečių ekstremistų, kuriems nepatiko jo nuosaiki pozicija.
Pietų Korėjos diplomatas Rusijoje Choe Deok-geunas
Choe Deok-geunas buvo Pietų Korėjos konsulinis pareigūnas, kuris 1996 m. spalį buvo nunuodytas Vladivostoke, Tolimųjų Rytų Rusijos mieste, prie savo namų.
Nuodai, aptikti jo kraujyje, ir anksčiau buvo naudoti Šiaurės Korėjos. Mėnesis prieš Choe Deok-geuno nužudymą abi Korėjos kaip tik buvo įsivėlusios į konfliktą, kuomet Pietų Korėjos armija savo valstybėje aptiko ir nužudė Šiaurės Korėjos šnipus.
Tiesa, Šiaurės Korėja neigė prisidėjusi prie diplomato mirties. Tačiau Rusijoje tuo metu sklandė teorija, kad Šiaurės Korėja tiesiog pasamdė rusų mafiją, kad ši įvykdytų žmogžudystę.
Oficialiai šalių santykių žmogžudystė nepaveikė. Tačiau Pietų Korėjos spauda vėliau skelbė, kad Rusijoje dirbusiems Pietų Korėjos diplomatams buvo uždrausta bendrauti ar padėti asmenims iš Šiaurės Korėjos, net jei jie norėjo gelbėtis nuo režimo: bijota kitų nunuodijimų atvejų.
Specialusis Jungtinių Tautų pasiuntinys Irakui Sergio Vieira de Mello
Brazilas Sergio Vieira de Mello Jungtinėse Tautose dirbo ilgiau negu 34 metus, dėl savo humanitarinės veiklos sulaukė didelio pripažinimo visame pasaulyje ir buvo laikomas rimtu kandidatu tapti Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi.
Tačiau 2003 m. rugpjūtį, užimdamas specialiojo Jungtinių Tautų pasiuntinio Irakui postą, jis žuvo, kuomet greta viešbučio, kuriame buvo įsikūręs JT štabas, susisprogdino savižudis, vairavęs sunkvežimį.
Žuvo ne tik diplomatas, bet ir 20 štabo darbuotojų. Atsakomybę už įvykį prisiėmė teroristinės islamistų organizacijos „Jama'at al-Tawhid wal-Jihad“ lyderis Abu Musabas al-Zarqawis. Jo organizacija vėliau įsiliejo į „al-Qaeda“. Išpuolio organizatorius teigė, kad siekė atkeršyti už S.V.de Mello veiklą paskelbiant krikščionišką Rytų Timorą nepriklausoma nuo musulmoniškos Indonezijos valstybe.
Išpuolį pasmerkė Jungtinės Tautos ir tarptautinė bendruomenė. Jis lėmė, kad Jungtinės Tautos perkėlė didžiąją dalį savo darbuotojų iš Irako į Jordaniją ir veiklą Irake toliau vykdė daugiausia nuotoliniu būdu.
JAV ambasadorius Libijoje Christopheris Stevensas
Christopheris Stevensas buvo JAV ambasadorius Libijoje, pradėjęs eiti pareigas 2012 m. gegužę. Jis žuvo tų pačių metų rugsėjį, kai islamistai, pasipiktinę mėgėjišku Amerikoje sukurtu antiislamišku filmu, užpuolė JAV konsulatą Bengazyje. Žuvo ambasadorius ir dar trys amerikiečiai.
JAV prezidento Baracko Obamos administraciją respublikonai dėl šio išpuolio nuolat kritikavo. JAV šį išpuolį tyrusios nepriklausomos tyrėjų grupės ataskaita dėl amerikiečių žūties apkaltino „didžiai neadekvatų“ saugumą ir klaidingus Valstybės departamento sprendimus. Pasak ataskaitos, Vašingtonas ignoravo konsulato prašymus skirti didesnę apsaugą, o saugumo procedūros buvo nepakankamos. Dėl to labai kritikuojama buvo tuometinė JAV Valstybės sekretorė Hillary Clinton.
