Jis pažymėjo, kad Vengrijos vadovybė savo užsienio politikoje „demonstruoja pragmatišką poziciją“, tačiau patiria ES ir NATO sąjungininkų spaudimą.
„Faktas lieka faktu: Vengrija pasirašė visus Briuselio antirusiškų sankcijų paketus ir yra priversta juos griežtai įgyvendinti. Todėl ji priskiriama prie nedraugiškų Rusijai šalių, kurioms gali būti taikomos mūsų atsakomosios priemonės“, – sakė ambasadorius.
Pasak J.Stanislavovo, sankcijų įvedimas turėjo neigiamos įtakos visoms Maskvos ir Budapešto bendradarbiavimo sritims, pradedant ekonomika ir baigiant žmonių ryšiais. Diplomatas taip pat skundėsi, kad dėl sankcijų kenčia Rusijos ambasados Vengrijoje darbas.
„Tačiau mes išliekame optimistai ir net šiame fone toliau siekiame konstruktyvaus bendradarbiavimo su Vengrija bei išlaikome atvirus dialogo kanalus“, – pabrėžė J.Stanislavovas.
Karas Ukrainoje – Vengrijos pozicija
Iš visų ES ir NATO narių Vengrija vykdo lojaliausią politiką Rusijos atžvilgiu. Nors Budapeštas iš tiesų prisijungė prie Europos sankcijų, šalies premjero Viktoro Orbano politika išsiskiria iš kitų ES šalių.
Vengrija buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, kategoriškai atsisakiusių aprūpinti Ukrainą ginklais.
Pavyzdžiui, vyriausybė kategoriškai atsisakė imtis bet kokių veiksmų, kad sumažintų šalies priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, ir siekė, kad jai būtų taikomos Europos naftos sankcijų išimtys.
Vengrija taip pat blokuoja sankcijas Rusijos branduolinei pramonei ir atsisako dalyvauti Europos bendros pagalbos Ukrainai projektuose. Be to, Vengrija buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, kategoriškai atsisakiusių aprūpinti Ukrainą ginklais.
Vengrija blokuoja Ukrainos narystės ES ir NATO perspektyvas, taip pat kiša pagalius į ratus Švedijos ir Suomijos narystės NATO procese. Vengrijos vyriausybė taip pat ragina nedelsiant pradėti taikos derybas dėl Ukrainos, o tai naudinga Kremliui, nes konfliktas įšaldomas Rusijai palankiausiame taške.
