Rusijos dronai atakuoja Ukrainą ne be Europos pagalbos

Kol Ukrainos sąjungininkių vyriausybės dėlioja naujus karinės pagalbos planus ir ruošia paramos paketus, kai kurios Europos įmonės toliau uoliai prisideda prie Rusijos agresijos Ukrainoje tiekdamos šaliai-agresorei komponentus atakos dronams komplektuoti, kurie vėliau naudojami ukrainiečiams terorizuoti ir civilinei bei kitai infrastruktūrai naikinti.
Kyjivo policija taikosi į dronus virš sostinės
Kyjivo policija taikosi į dronus virš sostinės / „Reuters“/„Scanpix“

Naujausiuose išpuoliuose prieš Ukrainos miestus naudoti Irano bepiločiai orlaiviai-kamikadzės yra pripildyti europietiškų komponentų, teigiama slaptame dokumente, kurį Kyjivas išsiuntė savo Vakarų sąjungininkams ir kuriame jis prašo ilgojo nuotolio raketų atakuoti jų gamybos vietoms Rusijoje, Irane ir Sirijoje, išskirtiniame tyrime pažymėjo britų leidinio „The Guardian“ korespondentas.

47 puslapių dokumente, kurį Ukrainos vyriausybė rugpjūčio mėnesį pateikė Didžiojo septyneto (G-7) šalių vyriausybėms, teigiama, kad per pastaruosius tris mėnesius buvo surengta daugiau kaip 600 atakų prieš miestus naudojant bepiločius orlaivius, kurie sukomplektuoti iš vakarietiškų technologijų.

Ataskaitoje, kurią išanalizavo „The Guardian“, informuojama, kad „Shahed-131“ bepiločiame orlaivyje buvo rasti 52 Vakarų bendrovių pagaminti elektriniai komponentai, o 57 elementai – „Shahed-136“ modelyje, kurio skrydžio nuotolis siekia 2 000 km, o greitis – iki 180 km/val.

Penkios Europos bendrovės, įskaitant Didžiosios Britanijos tarptautinės bendrovės Lenkijos filialą, įvardijamos kaip originalių nustatytų komponentų gamintojos.

„Tarp gamintojų yra bendrovių, kurių būstinės yra sankcijų koalicijos šalyse: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Kanadoje, Japonijoje ir Lenkijoje“, – teigiama pranešime.

Ataskaitoje nurodyta, kad Iranas jau diversifikavo savo gamybą naudodamasis Sirijos gamykla Novorosijsko uoste, tačiau bepiločių orlaivių gamyba persikelia į Rusiją, į centrinį totorių Alabugos regioną, nors Teheranas ir toliau tiekia komponentus.

Pasak „The Guardian“ slaptame dokumente taip pat pažymėta, jog Irano vyriausybė stengiasi „atsiriboti nuo ginklų tiekimo Rusijai“ ir „nepajėgia patenkinti Rusijos paklausos bei naudojimo intensyvumo Ukrainoje“.

„SIPA“/„Scanpix“/Iranietiškas dronas „Shahed 136“
„SIPA“/„Scanpix“/Iranietiškas dronas „Shahed 136“

Vienas iš pasiūlymų, kuriuos Ukraina pateikė sąjungininkėms Vakaruose, ir kuriems beveik neabejotinai bus pasipriešinta, yra „raketų smūgiai šių bepiločių orlaivių gamybos gamykloms Irane, Sirijoje, taip pat galimai gamybos vietai Rusijos Federacijoje“.

Toliau dokumente rašoma, kad „Ukrainos gynybos pajėgos gali atlikti pirmiau minėtus veiksmus, jei partneriai suteiks reikiamų naikinimo priemonių“.

Nenurodoma, kad Vakarų bendrovės, kurių dalys buvo identifikuotos, būtų padariusios kokį nors nusižengimą.

„Irano bepiločių orlaivių gamyba yra pritaikyta ir dažniausiai naudoja turimus komercinius komponentus, kurių tiekimas kontroliuojamas prastai arba visai nekontroliuojamas“, – teigiama ataskaitoje.

Ukrainos pusė taip pat atkreipė dėmesį, jog muitinės informacija rodo, jog „beveik visas importas į Iraną buvo vykdomas iš Turkijos, Indijos, Kazachstano, Uzbekistano, Vietnamo ir Kosta Rikos“.

Tuo tarpu Europos Parlamento narys Bartas Groothuisas, dirbantis Europos Parlamento gynybos ir saugumo pakomitetyje, „The Guardian“ teigė, kad Europos Sąjungos žvalgybos tarnybos nepakankamai koordinavo savo veiksmus, kad galėtų kovoti su netinkamu vakarietiškų komponentų naudojimu.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių numuštas iranietiškas dronas „Shahed“
AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių numuštas iranietiškas dronas „Shahed“

„Manau, kad daugelis Europos žvalgybos tarnybų net nesigilina į sankcijas“, – pabrėžė jis.

Leidinio „The Guardian“ komanda susisiekė su kelių ataskaitoje įvardintų europietiškų įmonių vadovybe ir paprašė pakomentuoti situaciją.

Dronų gamyboje naudojamas Šveicarijos įmonės „STMicroelectronics“ pagamintas mikrovaldiklis su integruota atmintimi ir labai žemos įtampos kritimo reguliatorius su inhibitoriumi.

Bendrovės atstovas spaudai tikino, jog jie dirba daugiau nei su 200 tūkst. klientų ir tūkstančiais partnerių visame pasaulyje, tačiau neleidžia ir nepritaria jų gaminių naudojimui ne pagal paskirtį.

„Turime išsamią pasaulinę prekybos atitikties programą, pagal kurią laikomės visų tarptautinės prekybos taisyklių ir reglamentų. Turime vidinę eksporto kontrolės atitikties programą, kurioje numatyti mokymai ir procedūros, užtikrinančios įvairių eksporto kontrolės taisyklių laikymąsi. Pagal šią programą savo pardavimo kanalams pateikiame gaires, kad kiekviena mūsų tiekimo grandinės šalis suprastų savo atsakomybę laikytis galiojančių įstatymų ir reglamentų.“

Bepiločiuose orlaiviuose taip pat aptikti Vokietijos įmonės „Infineon Technologies AG“ tranzistoriai ir buferinio tinklo tvarkyklės grandinės.

Jų atstovas spaudai pabrėžė, kad įmonė nepardavinėjo komponentų Iranui, o praėjusių metų kovo mėnesį likvidavo savo veiklą Rusijoje, nes bendrovei labai svarbu laikytis galiojančių įstatymų.

„Sunku kontroliuoti pardavimus per visą gaminio gyvavimo laikotarpį. Vis dėlto ėmėmės išsamių priemonių, kad užtikrintume sankcijų Rusijai laikymąsi.“

Kitos bendrovės, su kuriomis bendravo „The Guardian“ korespondentai, taip pat nurodė, jog griežtai laikosi sankcijų ir netoleruotų, jeigu jų gaminami komponentai būtų naudojami dronams „žudikams“ gaminti.

Pasak Kyjivo, pirmojo iranietiško bepiločio orlaivio „Shahed“ panaudojimas mūšio lauke buvo užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 13 d. Kupjansko mieste, Charkivo srityje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų