Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Rusijos Dūmos narys V.Žirinovskis per NATO PA sesiją Rygoje „tardė“ Latvijos diplomatijos vadovą

Ekscesais garsėjantis Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Vladimiras Žirinovskis per Rygoje vykstančią NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasarinę sesiją uždavė virtinę nepatogių klausimų naujajam Latvijos užsienio reikalų ministrui Aiviui Ruoniui.
Vladimiras Žirinovskis
Vladimiras Žirinovskis / „Scanpix“ nuotr.

Per Parlamentinės Asamblėjos politinio komiteto posėdį V.Žirinovskis užklausė Latvijos diplomatijos vadovo, ar jis nemanąs, kad iš Šiaurės Atlanto sutarties derėtų išbraukti 5-ąjį straipsnį, garantuojantį Aljanso narių kolektyvinę gynybą, nes jis ateityje esą gali išprovokuoti didelį ginkluotą konfliktą.

A.Ruonis atsakė, kad 5-asis straipsnis nuo NATO susiformavimo laikų saugojo Europą nuo ginkluotų konfliktų su Šaltojo karo laikų priešininkais.

„5-asis straipsnis atliko savo vaidmenį kaip atgrasomoji jėga. Jo nederėtų pašalinti iš NATO dokumentų. Jis padėjo NATO, būtent dėl šio straipsnio pastaruosius 20 metų stebėjome Europos judėjimą integracijos keliu. Minėtasis straipsnis yra NATO kertinis akmuo“, – pabrėžė ministras.

Pasak Vladimiro Žirinovskio, jeigu NATO nuspręstų pasitraukti iš Afganistano, kariai galėtų grįžti namo, nes taip ilgai būti ne savo šalyje – kenksminga.Tuo tarpu V.Žirinovskis dar pasiūlė spręsti Afganistano problemas dalyvaujant tik Rusijai ir Iranui, o NATO šalims patarė sumažinti tai misijai skiriamas lėšas. Pasak Rusijos politiko, jeigu NATO nuspręstų pasitraukti iš Afganistano, kariai galėtų grįžti namo, nes taip ilgai būti ne savo šalyje – kenksminga.

A.Ruonis komentavo santūriai, sakydamas, kad V.Žirinovskio atstovaujamai šaliai tokie pasiūlymai jau tapo tradicija. Latvijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad Aljansas nesiekia visam laikui pasilikti Afganistane: kai tik Kabulo vyriausybė bus pajėgi užtikrinti saugumą šalyje, NATO pajėgos bus iš jos išvestos.

V.Žirinovskiui taip pat parūpo Latvijos kalbos politikos klausimas. „Visa Latvija kalba rusiškai, tai kodėl Latvijoje rusų kalba nėra antroji valstybinė?“ – klausė jis, kaip pavyzdį pateikęs Suomiją, kurioje antroji valstybinė kalba yra švedų.

A.Ruonis į šį klausimą neatsakė, tik pastebėjo, kad Ryga ir Maskva šiuo metu eina „santykių gerinimo keliu“. Latvijos URM vadovas taip pat pridūrė, kad nuo Sovietų Sąjungos laikų liko daug problemų, tačiau jo šalis palaiko NATO ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą su Rusija.

A.Ruonis priminė V.Žirinovskiui, jog nemažai aukštų Rusijos pareigūnų sukritikavo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino režimo nusikaltimus.

Anksčiau pasakytoje kalboje A.Ruonis pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis yra svarbiausias naujos NATO strateginės koncepcijos elementas. Šis straipsnis garantuoja, kad visos Aljanso šalys ateitų į pagalbą, jeigu būtų užpulta kuri nors iš NATO narių.

Latvijos politikas pridūrė, kad naujoji koncepcija nebus veiksminga, jeigu jos įgyvendinimui nebus skirta pakankamai lėšų, nors daugelis šalių, tarp jų Latvija, nukentėjo nuo pastarosios ekonomikos krizės.

„Naujosios koncepcijos tikslas trejopas: iš naujo sustiprinti sąjungininkų pasitikėjimą, vystyti gebėjimus atsakyti į naujas grėsmes, taip pat stiprinti santykius su partneriais. Svarbu, kad mūsų žmonės suprastų, kad jie jaustųsi esantys šios koncepcijos dalis. Nacionaliniai parlamentai atlieka svarbų vaidmenį, skatindami tokį supratimą“, – nurodė A.Ruonis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos