Rusijos Dūmos rinkimai – teatras
2011-aisiais į Maskvos gatves išėjo daugiau nei 100 tūkst. žmonių – jie protestavo norėdami atkreipti dėmesį į gausybę per Dūmos rinkimus užfiksuotų pažeidimų. Tąsyk valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, kurios idėjiniu vadovu laikomas prezidentas Vladimiras Putinas, po rinkimų prarado absoliučią daugumą Dūmoje, nors ir išlaikė parlamento kontrolę.
Jau netrukus, rugsėjo 18 d., Rusijoje vyksiančiuose šalies parlamento rinkimuose kas ketvirtas rusas yra pasiruošęs parduoti savo balsą – taip skelbia nepriklausomas sociologinis Jurijaus Levados centras. To paties centro duomenimis, maždaug pusė rusų mano, kad rinkimų rezultatai bus klastojami, ir tik 22 proc. tiki jų sąžiningumu.
Tiesa, demokratinių pažiūrų Rusijos visuomenės dalyje kyla diskusijų, ar apskritai verta eiti į šiuos rinkimus – gal derėtų juos tiesiog boikotuoti ir nepripažinti jų teisėtumo. Analitikams kalbant apie rinkimus Rusijoje, dažnai girdima metafora, kad Dūmos rinkimai – tik teatras.
Politikos apžvalgininkas Viktoras Danisenko teigia, kad ne tik jis, bet ir daugelis žmonių pačioje Rusijoje rinkimus vertina kaip politinį teatrą ir demokratinių procedūrų imitavimą: „V.Putino laikais atsirado abejonių dėl rinkimų proceso skaidrumo ir teisingumo, Rusija pradėjo imituoti rinkimus. Tai buvo suprantama, nes Rusija bandė vystyti dialogą su Vakarų pasauliu, o pastarasis reikalavo demokratinės pažangos. Tokiu būdu Rusija bandė parodyti, kad ji – vakarietiško demokratinio pasaulio dalis.“
Kaip pastebi V.Danisenko, Rusija turi gilias tokio imitavimo tradicijas, tad rinkimų prilyginimas teatrui tam labai tinka. Ekspertai šiųmetiniuose Dūmos rinkimuose staigmenų nesitiki. Daugumą parlamente turėtų išlaikyti „Vieningosios Rusijos“ partija, nors jos populiarumas šalyje smunka.
V.Danisenko sako, kad, jei rinkimai prilyginami teatrui, problema tampa tai, kad nežinomi visi pjesės aspektai. „Paprasčiausia prognozė – kad į parlamentą pateks tos partijos, kurios ir anksčiau jame buvo. Žinoma, rinkimus laimės „Vieningoji Rusija“, nes tai – prezidento V.Putino partija ir nors jis jai nepriklauso, tai jėga, oficialiai palaikanti prezidentą“, – aiškina pašnekovas.
Apžvalgininkas tikina, kad į parlamentą, kaip ir anksčiau, pateks Komunistų partija ir Vladimiro Žirinovskio vadinamieji liberaldemokratai: „Tai opozicinės jėgos ir būtina paminėti, kad Rusijoje vyrauja labai įdomus pasiskirstymas. Politologai kalba apie dviejų rūšių opoziciją. Viena yra sisteminė, tai V.Žirinovskio liberaldemokratai, ir komunistai – opozicija, palaikanti režimą, bet kuriai leidžiama veikti. Kita, nesisteminė opozicija – tos tikrosios demokratinės jėgos – pastaruoju metu į parlamentą nepatenka.“
V.Danisenko primena, kad yra dar viena partija – „Teisingoji Rusija“, kuri taip pat greičiausiai pateks į parlamentą. Pašnekovas užsimena apie rinkimų rezultatus ir teigia, kad Rusijoje yra teisingas posakis, jog rinkimus laimi ne tas, kuris dalyvauja, o tas, kuris skaičiuoja.
Opozicija galimybių turi nedaug
Rinkimus į Rusijos parlamentą trimis mėnesiais savo įsaku paankstino prezidentas V.Putinas. Kritikai teigia, kad tokiu žingsniu Kremlius tikisi prie balsadėžių atvesti mažiau tuo metu atostogaujančių rinkėjų, o žemas balsavimo aktyvumas naudingas režimui.
Parlamento rinkimai Rusijoje vyks tęsiantis ekonomikos krizei, prie kurios nemažai prisidėjo naftos kainų kritimas ir Vakarų sankcijos, Maskvai įvestos už Krymo pusiasalio aneksavimą ir jos vaidmenį konflikte Rytų Ukrainoje. Nepaisant to, V. Putino populiarumas Rusijoje tebesiekia apie 80 proc.
Alternatyva politiniame Rusijos gyvenime šiandien – opozicinės partijos ir judėjimai. Demokratinių nuostatų Rusijos opozicija nėra vieninga, nors mėginimų sujungti visas nesistemines opozicines jėgas per pastarąjį dešimtmetį būta. Bėda ta, kad opozicija labai nevienalytė ir dėl nesutampančių politinių pažiūrų jai nesiseka sutarti. Dvi pagrindinės opozicinės partijos „Jabloko“ ir PARNAS šiemet galimybių patekti į Dūmą turi mažai.
Didžiausia intriga šiuose rinkimuose, anot politikos apžvalgininko V.Danisenkos, ar Kremlius panorės įsileisti vieną kitą tikros opozicijos atstovą.
„Gali kilti klausimas, kodėl to reikia, nes Rusija susipyko su Vakarais, jai net nereikia Vakarams rodyti, kad parlamente egzistuoja opozicija. Bet, atsižvelgiant į vidinę situaciją, į ekonomikos krizę, Kremlius galėtų apsispręsti tai daryti – ieškoti dialogo su opozicijos atstovais“, – svarsto pašnekovas. Dėl to, jo manymu, ir verda ginčai, ar verta dalyvauti rinkimuose – galbūt demokratinės jėgos turėtų ignoruoti rinkimus.
Po truputį kuriasi alternatyva
Michailas Chodorkovskis, dešimtmetį praleidęs kalėjime po to, kai išdrįso mesti iššūkį V.Putinui, šiems Dūmos rinkimams su savo įkurtu judėjimu „Atvira Rusija“ iškėlė daugiau nei 20 demokratinių pažiūrų kandidatų.
Birželio pradžioje M.Chodorkovskis teigė, kad realiausias scenarijus veikiausiai bus toks, kad Dūmos rinkimų rezultatai bus ne tik klastojami, tačiau nesisteminės opozicijos jėgoms bus dar ir kliudoma. Tokiu atveju, žinoma, lieka mažai galimybių, kad opozicija bus išrinkta. M.Chodorkovskis sako sėkme laikysiantis tai, jeigu judėjimo iškelti kandidatai surinks pakankamai balsų savo rajonuose, taip įrodydami, kad egzistuoja realus žmonių palaikymas opozicijai.
Anot V.Danisenkos, M.Chodorkovskis aktyviai įsijungė į politinę veiklą, o įkurdamas „Atviros Rusijos“ judėjimą eina tinkama linkme: „Jo veikla pirmiausia rodo tai, kad tikrai yra alternatyvos poreikis. Manau, kad dalis Rusijos visuomenės (nors nežinia, kokia ji didelė) jaučia tą poreikį. Juk Vakarų pasaulio sankcijos veikia, Rusijos izoliavimo politika taip pat.“
Specialistas aiškina, kad Rusija išgyvena ekonomikos krizę, o prastėjant žmonių gyvenimui tikėtina, kad vis daugiau jų susimąstys, kad galbūt dabartinė valdžia nėra pati geriausia. „Tuomet reikės alternatyvos, o M. Chodorkovskis dirba ta linkme. Tai – teisingas žingsnis, nes alternatyvai reikia ruoštis iš anksto. Tuo metu, kai (ir jeigu) Rusija žlugs, nebus daug laiko sukurti naują alternatyvą. Jei dirva ruošiama, tai jau valstybinio mąstymo požymis“, – svarsto V.Danisenko.
M.Chodorkovskio bendražygis Vladimiras Kara-Murza, kuris, kaip manoma, dėl opozicinės veiklos buvo mėgintas nunuodyti, sako, kad istorija pamokė, jog balsavimų boikotai autoritariniuose režimuose neveikia. Dėl to svarbu atiduoti savo balsą rinkimuose.
Jo, kaip judėjimo „Atvira Rusija“ nario, neretai klausiama, kam verta stengtis ir ar įmanoma Rusijos politikoje ką nors pakeisti. Į tokius klausimus jis atsako pritaikydamas muzikinę analogiją: „Pasaulinio garso pianistas Rudolfas Kereris 1940 m. pradžioje buvo ištremtas į Kazachstaną, kur praleido 13 metų. Neverta ir sakyti, kad pianino, prie kuriuo galėtų praktikuotis, ten nebuvo. Todėl jis iš medžio lentos išsidrožė klaviatūrą, kuria kasdien skambindavo be garso tam, kad neprarastų įgūdžių.“
Pasibaigus tremčiai, kaip pasakoja V.Kara-Murza, pianistas grįžo į Maskvą, kur pradėjo dėstyti konservatorijoje. „R.Kereris apkeliavo visą pasaulį ir savo laiku buvo vienas talentingiausių pianistų. 13 metų jis skambino medine lenta, o šiemet šiuose vadinamuosiuose rinkimuose mes darome tą patį. Tačiau ateis diena, kai Rusijoje vyks teisėti rinkimai. Kai ta diena ateis, ši patirtis mums pravers“, – įsitikinęs V Kara-Murza.
Gali nebelikti patikimo apklausų centro
Anot V.Danisenkos, blogai tai, kad tokie judėjimai, kaip jo įkurtasis, žinomi tik nedidelei Rusijos visuomenės daliai: „Taip, mes žinome, kad M. Chodorkovskis kažką daro, bando kurti tą alternatyvą, bet manau, kad tarp 140 mln. Rusijos gyventojų apie tai girdėjo labai nedaug žmonių.“
Apžvalgininko teigimu, alternatyvos idėja gyvybinga internete, kur liberaliosios pakraipos žmonės, stebintys nesisteminės opozicijos veiklą, plėtoja savo diskusijas. „Manau, kad geriau kažką daryti nei nedaryti nieko. Ir Sovietų Sąjunga, komunistų režimas atrodė nepajudinamas, bet ekonominės ir geopolitinės problemos sužlugdė tą režimą per kokį dešimtmetį“, – primena V.Danisenko.
Pašnekovas teigia žvelgiantis pozityviai ir manantis, kad Rusijoje ir už jos ribų yra žmonių, galvojančių apie tą alternatyvą ir bandančių kažką ruošti. Tačiau, priduria apžvalgininkas, vargiai galima tikėtis, kad kažkas pasikeis po mėnesio ar net po metų.
Jau minėtas, bene patikimiausiu laikomas nepriklausomas Levados sociologinių tyrimų centras beveik prieš dvi savaites buvo paskelbtas „užsienio agentu“. Pagal Rusijos įstatymus, tai palengvina organizacijos uždarymo galimybes. V.Danisenko sako, kad tai skausmingas žingsnis tiek kalbant apie laisvą Rusijos visuomenę, tiek apie šalimi besidominčius žmones.
„Tai skausminga ir man, nes Levados centras buvo ta organizacija, kurios apklausų rezultatai vertinti visame pasaulyje, jais buvo galima pasitikėti. Jei šio centro neliks, negalėsime taip užtikrintai kalbėti apie kai kuriuos procesus“, – aiškina politikos apžvalgininkas.
Kaip LRT RADIJUI sakė Levados agentūroje dirbantis sociologas Stepanas Gončiarovas, centras žada kreiptis į teismą dėl statuso panaikinimo, tačiau vilčių į tai daug nededa: „Šiuo metu dirbame įprastai, artimiausiu metu nežadame stabdyti ar siaurinti veiklos krypčių. Galiu pasakyti, kad jau prieš trejus metus jautėme, jog esame kruopščiai stebimi.“
Anot S.Gončiarovo, toks gautas statusas – tarsi stigma, trukdanti darbui. Dėl to, teigia jis, bus kreiptasi į teismą dėl statuso panaikinimo. „Negaliu sakyti, kad teisme tikimės palankumo, bet bandysime, galimybė yra. Mėginsime įrodyti, kad mūsų veikla nėra politinė, nors bus sunku“, – tvirtina pašnekovas.
