Kieno galva risis Rusijoje?
„V.Putinui dabar reikia atpirkimo ožių: viduje ir užsienyje, – „Business Insider“ sakė geopolitikos ekspertas Ianas Bremmeris. – Pradedant nuo JAV ir Europos dėl paskelbtų sankcijų, ir nuo Ukrainos dėl karo, baigiant „spekuliantais“ Rusijoje, neryžtingais Rusijos politikais. Premjerui Dmitrijui Medvedevui, žinoma, taip pat kyla pavojus.“
I.Bremmeris pažymi, kad Rusijos žiniasklaida dažniausiai aklai kartoja V.Putino pasakas, – todėl prezidento populiarumas šalyje vis dar tebėra milžiniškas. Todėl, anot eksperto, „nėra jokių šansų, kad vyks rimta diskusija apie V.Putino padarytas klaidas, kurios prisidėjo prie krizės“.
„The Moscow Times“ kalbinti ekspertai sutinka – V.Putinas suras atpirkimo ožį, o ne darys strateginius pokyčius politikoje, kurie būtini išgelbėti ekonomiką. Deja, vien tik „kaltųjų“ suradimas nepadės Rusijai.
Dėl visų finansinių sunkumų Kremliui šįkart gali nepavykti apkaltinti JAV ir Europos Sąjungos. „Vakarofobiją“ Kremlius skiepija rusams jau pernelyg ilgai – vien to dabar nepakaks, kad būtų galima paaiškinti naują krizę, tvirtina analitikas Sergejus Šelinas.
„Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas jau spėjo pareikšti, kad dėl dabartinių problemų kalta opozicija. Tačiau V.Putinas sunkiai galėtų tuo pasiteisinti – jis jau ilgai kartoja, kad opozicija yra pernelyg silpna, kad turėtų kokios nors įtakos. Sekant šia logika, ji tikrai nepajėgi sujaukti visos ekonomikos.
Tikėtiniausias atpirkimo ožys – premjeras D.Medvedevas. Net prieš krizę analitikai teigė, kad jis politikoje lieka tik tam, kad galėtų būti paaukotas, jeigu kažkas atsitiktų ne taip. Dabar – puiki proga.
Vienas iš tikėtinų kandidatų galvos netekimui – Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. Tačiau analitikas Dmitrijus Oreškinas atkreipia dėmesį, kad Centrinis bankas gali paveikti tik vieną ekonomikos sektorių. Todėl banko vadovų galvos gali ristis viena po kitos, tačiau tai neduos jokios naudos tol, kol nebus imtasi spręsti tikrųjų krizės priežasčių – pvz., blogo vidaus ekonomikos valdymo.
Kaip ir I.Bremmeris, rusų ekspertai tikėtiniausiu atpirkimo ožiu įvardina premjerą Dmitrijų Medvedevą. Net prieš krizę analitikai teigė, kad jis politikoje lieka tik tam, kad prireikus galėtų būti paaukotas. Dabar – puiki proga. Juo labiau kad sklando gandai, jog buvusiam finansų ministrui Aleksejui Kudrinui jau pasiūlyta ministro pirmininko kėdė, nors jo atstovas tai paneigė.
„The Moscow Times“ rašo, kad D.Medvedevo atleidimas iš tikrųjų galėtų duoti teigiamų pasekmių Rusijos ekonomikai. Jis yra per silpnas, tad turėtų trauktis. „A.Kudrinas galbūt ir neišspręs krizės, tačiau jis ją tvarkytų geriau nei D.Medvedevas, nes jau neįmanoma tvarkytis blogiau“, – sakė S.Šelinas.
Analitikai neatmeta, kad V.Putinas naujuoju premjeru gali paskirti ir jam ištikimą patarėją Sergejų Glazjevą, nors jis ir nepatinka daugeliui politikų. „Nors tai būtų mirties bausmė ekonomikai“, – įsitikinęs D.Oreškinas.
Koks bus tarptautinis atsakas?
Kovą Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karą Ukrainoje tiekiant teroristams šalies rytuose ginklus ir karinę techniką, Vakarai paskelbė sankcijas. V.Putinas į tai atsakė pasiųsdamas dar daugiau karių ir ginklų į Ukrainą, kartu pareikšdamas, kad sankcijos – planas nuversti jį.
Tuo tarpu iš Rusijos šiemet pasitraukė 85 mlrd. JAV dolerių kapitalo, tūkstančiai talentingų žmonių nusprendė palikti šalį, o jos ekonomika sparčiu žingsniu juda link ilgai truksiančios recesijos.
50 JAV dolerių kaina už barelį naftos yra rimta problema V.Putinui. 50 JAV dolerių kaina už barelį naftos ir sankcijos yra jau geresnė istorija.
I.Bremmerio nuomone, kapitalo kontrolė, pvz., apribojimai Rusijos piliečiams ir įmonėms iš bankų atsiimti pinigus, atrodo vis labiau ir labiau tikėtina dabartinėmis aplinkybėmis.
Kartu smunkantys rublis ir naftos kainos V.Putiną vers rinktis – ar atsitraukti, ieškant bent šiokio tokio atokvėpio, ar sugriežtinti savo politiką tiek šalyje, tiek užsienyje ir vėl.
„Geriausia išeitis ekonomikai (jeigu neatsižvelgtume į smunkančias naftos kainas, kurioms Kremlius neturi jokios įtakos) būtų susitarimo su Ukraina siekimas, – įsitikinęs I.Bremmeris. – Tačiau tai visiškai prieštarautų tam, kas realiai ir sukūrė V.Putino populiarumą bei buvo pagrindinis pastarųjų metų politikos variklis.“
Todėl I.Bremmeris įsitikinęs, kad V.Putinas nekeis savo politikos. „Būtent todėl tai yra daugiau geopolitinė, o ne ekonominė problema“, – mano ekspertas. „50 JAV dolerių kaina už barelį naftos ir sankcijos yra rimta problema V.Putinui. V.Putino atsakas į visa tai tikriausiai bus irgi geopolitinis“, – teigė I.Bremmeris.
Ekspertas įspėja, kad iš Rusijos dabar galima tikėtis daugiau atakų kibernetinėje erdvėje, agresyvesnių karinių veiksmų NATO pašonėje, pretekstų įsitraukti į karinius konfliktus už Rusijos sienų ir glaudesnių santykių su Kinija.