Vakare paskelbta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido A.Uliukajevą iš ministro pareitgų.
Išplatintame Tyrimų komiteto pranešime rašoma, kad ministras sulaikytas per Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – KGB įpėdinės – operaciją.
Pasak pranešimo, pinigai ministrui buvo perduoti pirmadienį už tai, kad jis praėjusį mėnesį uždegė žalią šviesą „Rosneft“ už 5,2 mlrd. JAV dolerių perimti iš valstybės mažesnės naftos pramonės grupės „Bašneft“ kontrolinį akcijų paketą.
Pranešime nenurodoma, kas įteikė kyšį A.Uliukajevui.
Pranešama, kad 2 mln. JAV dolerių grynais, neva skirtų A.Uliukajevui, buvo padėti į banko seifą. Teigiama, kad A.Uliukajevas jų neėmė ar nebandė pasiimti. Teigiama, kad tyrimas prieš jį pradėtas gavus „Rosneft“ vadovybės pranešimą.
19.45 val. Vladimiras Putinas atleido A.Uliukajevą iš ministro pareigų.
Kol kas nėra aišku, kas užims jo pozicija. Laikinai pareigas eis viceministras.
A.Uliukajevas sulaikytas atliekant didelio masto tyrimą dėl kyšininkavimo, už kurį gresia 8–15 metų laisvės atėmimo.
18.18 val. Skirtas namų areštas
Antradienio vakare teismas A.Uliukajevui skyrė namų areštą. Pats ministras toliau tvirtina, kad yra nekaltas, ir atsisakė liudyti teisme.
Jis žada glaudžiai bendradarbiauti su teisėsauga. „Tai yra mano paties naudai. Tik taip gali būti atkurtas geras mano vardas“, – A.Uliukajevo žodžius perdavė advokatas.
Rusijos ekonomikos plėtros ministrui pareikšti kaltinimai kyšio paėmimu
Rusijos tyrimų komitetas antradienį pranešė pateikęs ekonomikos plėtros ministrui Aleksejui Uliukajevui kaltinimus prievartavus duoti kyšį ir paėmus kelių milijonų dolerių kyšį.
Ministras yra įtarimas paėmęs 2 mln. JAV dolerių (1,8 mln. eurų) kyšį, susijusį su didžiulės vertės sandoriu, kuriame dalyvavo valstybės kontroliuojama naftos milžinė „Rosneft“.
Tyrimų komitetas, kuris yra pagrindinė federalinė tyrimų institucija, savo pareiškime nurodė, kad apkaltino A.Uliukajevą „paėmus kyšius“, o prieš tai „neteisėtai reikalavus“, kad „Rosneft“ atstovas sumokėtų jam už pritarimą Rusijos naftos kompanijos „Bašneft“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimui.
Šiuo metu A.Uliukajevas apklausiamas; po apklausos tyrėjai pateiks teismui prašymą skirti ministrui konkrečią kardomąją priemonę.
V.Putinas buvo nustebęs
„Bašneft“, šeštosios didžiausios pagal gavybos apimtis Rusijos naftos bendrovės, 50,7 proc. akcijų buvo parduotos po kelis mėnesius trukusių ginčų, susijusių su vyriausybės kontroliuojama didžiausia šalies naftos pramonės įmone „Rosneft“.
Pastarajai vadovauja Igoris Sečinas, svarbus prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kritikuotas kai kurių vyriausybės veikėjų, o A.Uliukajevas tvirtino, kad „Rosneft“ galėtų varžytis dėl „Bašneft“ akcijų.
„Visa suma – 329,69 mlrd. rublių (4,7 mlrd. eurų) – teks Rusijos biudžetui“, – sakoma A.Uliukajevo pranešime, paskelbtame po spalio 12-osios sandorio. Jis pridūrė, kad vyriausybei buvo pateikti tik du pasiūlymai įsigyti „Bašneft“ akcijų, o vienas iš jų buvo daug mažesnis negu nepriklausomų ekspertų nustatyta šio paketo vertė.
V.Putinas tuo metu viešai pareiškė, kad yra „šiek tiek nustebęs dėl tokios vyriausybės pozicijos, bet tai iš tikrųjų yra vyriausybės pozicija – visų pirma finansų ir ekonomikos bloko“.
Tyrimų komiteto pranešime sakoma, kad A.Uliukajevas sulaikytas atliekant didelio masto tyrimą dėl kyšininkavimo, už kurį gresia 8–15 metų laisvės atėmimo.
Komitetas pridūrė, kad ministrui artimiausiu laiku bus pateikti kaltinimai.
S.Petrenko sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“: „Bašneft“ akcijų pirkimas buvo vykdomas teisėtai ir nėra baudžiamojo tyrimo objektas.“
A.Uliukajevas Ekonomikos plėtros vyriausybei vadovauja nuo 2013 metų.
„RIA Novosti“ citavo teisėsaugos šaltinius, sakiusius, kad A.Uliukajevas buvo sulaikytas per reidą, kai tyrėjai „gavo rimtų įrodymų“, vykdydami „jo pokalbių ir su juo susijusių asmenų pokalbių pasiklausymą“.
„Rosneft“ atstovas sakė valstybinei naujienų agentūrai TASS, kad bendrovė nekomentuos Tyrimų komiteto veiksmų, bet pabrėžė, kad „Bašneft“ akcijos buvo įsigytos „laikantis Rusijos įstatymų pagal geriausią komercinį pasiūlymą, pateiktą veikiančiam bankui“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškino „Interfax“: „Tai labai rimti kaltinimai, kuriems reikia labai rimtų įrodymų. Kaip bebūtų, nuspręsti gali tik teismas.“
Paklaustas, ar V.Putinas žinojo apie šį sulaikymą, atstovas atsakė: „Dabar naktis. Nežinau, ar prezidentas buvo informuotas.“
Centrinio banko vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Švecovas pareiškė „RIA Novosti“, kad A.Uliukajevas „yra paskutinis žmogus, kurį galėtum įtarti tokiais dalykais. Tai, ką rašo žiniasklaida, atrodo absurdiška. Kol kas niekas nėra aišku“.
Aktyvistas kalba apie „neskaidrią schemą“
Pats sandėris dėl „Bašneft“ kontrolinio akcijų paketo perėmimo esą buvo vykdomas teisėtai ir nėra tyrimo objektas.
Tačiau nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Rusijos skyriaus direktorius Antonas Pominovas jau prabilo, kad A.Uliukajevo areštas gali būti susijęs su „neskaidria“ akcijų perėmimo schema.
„Ne taip seniai Vladimiras Putinas pareiškė esąs nustebintas vyriausybės pozicijos dėl „Bašneft“ privatizavimo. Ir galbūt teisėsaugos tarnybos jo nuostabą suprato kaip signalą imtis veiksmų“, – teigė A.Pominovas.
Jo tvirtinimu, prezidento nuostabai buvo priežasčių – esą „Bašneft“ akcijos buvo parduotos neskaidriai.
Pats sandėris dėl „Bašneft“ kontrolinio akcijų paketo perėmimo esą buvo vykdomas teisėtai ir nėra tyrimo objektas.
Jos buvo ne pateiktos varžytinėms, o privatizuotos „neaiškios sistemos, į kurią buvo įpainiota ir investicijų bendrovė „VTB Capital“, pagalba“.
„Negana to, iš „VTB Capital“ tik „Rosneft“ gavo pasiūlymą dalyvauti „Bašneft“ privatizavime, nors nuo pat pradžių buvo daug susidomėjusių kompanijų“, – pridūrė A.Pominovas.
Jis mano, kad ministras negalėjo būti suimtas be V.Putino žinios, ir priminė, jog Panama Papers šiemet jau parodė, esą A.Uliukajevo 21 metų sūnus yra ofšorinės kompanijos Britanijos Mergelių salose savininkas.
Antradienį pranešta, kad V.Putinas „nuo pat pradžių“ buvo informuotas apie vykstantį tyrimą. Tuo metu Kremliuje vis garsiau svarstoma, kad A.Uliukajevas galėjo būti pakištas, nes nuo seno yra laikomas liberalių ekonominių reformų šalininku, be to, jis nesutarė su daugeliu dabartinio valdančiojo elito atstovų.
Karas tarp skirtingų stovyklų?
Rusijos valstybinė žiniasklaida jau pasistengė 60-mečio technokrato A.Uliukajevo suėmimą pavaizduoti kaip sėkmingos šalies valdžios kovos su korupcija rezultatą. Bet naktinis ministro areštas gali ir liudyti naujus mūšius aukščiausiuose valdžios sluoksniuose prieš 2018 metų prezidento rinkimus.
Kaip teigė D.Peskovas, dar neaišku, ar A.Uliukajevo areštas reiškia, kad „Bašneft“ privatizavimas bus peržiūrėtas.
Bet „Reuters“ šaltiniai teigė, kad sandėris, kuriuo kompanija „Rosneft“ įsigijo „Bašneft“, buvo didelio karo dėl įtakos tarp konkuruojančių stovyklų Kremliuje dalis.
„Rosneft“ bosas I.Sečinas, vienas įtakingiausių žmonių V.Putino Rusijoje, stengėsi pasiekti, kad „Bašneft“ įsigijimui būtų uždegta žalia šviesa.
Tačiau sandėriui karštai prieštaravo vyriausybėje dirbantys ir su premjeru Dmitrijumi Medvedevu siejami ekonominiai liberalai. Jie tvirtino, kad „Bašneft“ turėtų atitekti privatiems investuotojams, o gautos lėšos – papildyti skylėtą rezervą.
A.Uliukajevas iš pradžių prieštaravo tam, kad būtent „Rosneft“ įsigytų „Bašneft“, tačiau galiausiai sutiko palaiminti susitarimą.
A.Uliukajevas nepriklauso V.Putino patikėtinių ratui, bet nėra priskiriamas ir ekonominiams liberalams.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas nusiteikęs skeptiškai: jis mano, kad A.Uliukajevui metami kaltinimai gali būti išgalvoti ir pastaruosius vadina nelogiškais.
A.Šochino teigimu, Maskvoje buvo sutariama, kad „Bašneft“ akcijų paketas buvo parduotas „Rosneft“ už rinkos kainą, todėl jam keista, kad neva buvo sumokėtas kyšis už sandėrį, dėl kurio vertės niekas neprieštaravo.
„Šie įvykiai gali išjudinti rimtus sukrėtimus vyriausybėje“, – Gazeta.ru teigė A.Šochinas.
„Nutinka, kad aukšto rango pareigūnai ne be pagrindo sulaikomi už kyšių ėmimą. Uliukajevo atveju kyla labai daug klausimų, tarp jų susijusių su šio kyšio motyvacija ir pačiu faktu – ar kyšis buvo, ar nebuvo, ar yra tik įtarimai, kad taip galėjo būti“, – radijui „Business FM“ pridūrė A.Šochinas.
„Reikia būti bepročiu, kad praėjus mėnesiui po sandorio formalaus, juridinio ir politinio patvirtinimo kažkuo grasinti „Rosneft“ ir prievartauti 2 mln. dolerių iš Igorio Ivanovičiaus Sečino, faktiškai vieno įtakingiausių žmonių mūsų šalyje“, – stebėjosi jis.
A.Uliukajevas ekonomikos plėtros ministro pareigas eina nuo 2013 metų. Jis nepriklauso V.Putino patikėtinių ratui, bet nėra priskiriamas ir ekonominiams liberalams.
Silovikų manevras?
Politikos analitiko Dmitrijus Oreškino nuomone, gali būti, kad A.Uliukajevo areštą suorganizavo vadinamieji silovikai.
„Sunku atsikratyti įspūdžio, kad saugumo tarnybos bando įtvirtinti savo tvarkos versiją. Matyt, jie nusprendė pašalinti Uliukajevą ir taip išgąsdinti kitus.
Pagal silovikų logiką, kuri išaugo iš (Josifo, – red.) Stalino logikos, svarbiausia kontroliuoti finansų srautus. O Uliukajevas buvo vienas tų, kuris tuos srautus kontroliavo“, – svarstė D.Oreškinas, manantis, kad kaltinimus A.Uliukajevui sufabrikavo pats Kremlius.
O Rusijoje anksčiau dirbęs švedų ekonomistas Andersas Aslundas „Twitter“ parašė: „Uliukajevo areštas reiškia didžiules politines permainas. Žurnalistai Maskvoje, atsibuskite! Putinas paskambina Donaldui Trumpui, o netrukus sulaikomas sisteminis liberalas.“
V.Putino kritikai įsitikinę, kad kova su korupcija tik vaizduojama – esą jo artimi sąjungininkai neteisėtai sukaupė didžiulius turtus, o prezidentas tam nė kiek nekliudė.
Rusai „Twitter“ netgi juokiasi iš A.Uliukajevo, esą paėmusio neįtikėtinai menką sumą – vos 2 mln. JAV dolerių.
Mat kitoje daug atgarsio sulaukusioje korupcijos byloje rugsėjį už įtariamą kyšių ėmimą buvo areštuotas vienas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, laikinasis kovos su kyšininkavimu agentūros vadovas. Policija jo bute Maskvoje aptiko daugiau kaip 120 mln. dolerių grynaisiais.
Liepą buvo sulaikyti keli Tyrimų komiteto pareigūnai kilus įtarimų, kad jie ėmė didelius kyšius iš nusikalstamos grupuotės boso mainais į tai, kad būtų nutraukta jo byla.
Buvęs gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas buvo atleistas 2012 metais kilus stambiam korupcijos skandalui.
„Valstybinis kapitalizmas“
„Bašneft“, įsikūrusi Vidurio Rusijos mieste Ufoje, buvo privatizuota pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje.
Bet 2014 metais Maskvos teismas nurodė nacionalizuoti milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo turimas akcijas po to, kai šis buvo sulaikytas dėl kaltinimų pinigų plovimu.
Sprendimas leisti valstybės valdomai „Rosneft“ varžytis dėl „Bašneft“ akcijų, buvo plačiai kritikuojamas.
Praėjus dviem mėnesiams po „Bašneft“ perdavimo valstybei V.Jevtušenkovas buvo paleistas.
Sprendimas leisti valstybės valdomai „Rosneft“ varžytis dėl „Bašneft“ akcijų, buvo plačiai kritikuojamas, taip pat ir vyriausybės atstovų, reikalaujančių liberalizuoti girgždančią šalies ekonomiką.
Verslo dienraštis „Vedomosti“ dar prieš „Bašneft“ pardavimo patvirtinimą pranešė, kad jis „patvirtina, kad Rusija sąmoningai kuria valstybinį kapitalizmą ir monopolizuoja ekonomiką“.
„Neįmanoma pavadinti vienos valstybinės įmonės pardavimo kitai valstybinei įmonei privatizacija“, – rašė „Vedomosti“.
