Rusijos ekspertas A.Kolesnikovas teigia, kad rusams bent jau nuo 2014 m. (ir galbūt nuo Rusijos ir Sakartvelo karo 2008 m.) karas buvo tolimas įprasto gyvenimo fonas: Krymas, Donbasas, Sirija, samdinių armijos, hipergarsiniai ginklai, o pastaruoju metu ir taikos palaikymo misija Kazachstanas.
„Mūsų tyrimai parodė, kad rusai tokių ribotų karinių operacijų nelaiko tikrais karais. Šie įvykiai neturi nieko bendra su jų kasdieniu gyvenimu.
Kareiviai gali prarasti gyvybes, tačiau tai laikoma profesinės rizikos dalimi. Kariuomenė pamažu aplenkė prezidento postą kaip institucija, kuria labiausiai pasitiki rusai. Gynybos ministras Sergejus Šoigu ilgą laiką buvo populiariausias ministras, nusileidžiantis tik prezidentui Vladimirui Putinui.
Tačiau staiga iškilo labai tikro karo grėsmė“, – rašo A.Kolesnikovas.
Pasak jo, dabar konfliktas su Ukraina būtų ne kas kita, o karas su Vakarais: visų pirma – su JAV ir NATO.
Rusų nuotaikos prastėja
Remiantis 2021 metų gruodžio mėnesį atlikta apklausa, rusai mano, kad 2022-aisiais karo tikimybė yra daug didesnė nei prieš metus. Jie taip pat nepriimtų jo kaip naujos, įprastos realybės.
Augantis tikėjimas, kad karo tikimybė reali, atspindi bendrų nuotaikų blogėjimą Rusijoje. Tai rodė 2021 m. pabaigoje darytos apklausos. Pavyzdžiui, tuo metu 63 proc. respondentų manė, kad artėja ekonominė krizė. Prieš metus tokių buvo 49 proc.
2021 m. pabaigoje 37 proc. respondentų manė, kad galimas konfliktas su Ukraina. Metais anksčiau tokių buvo 33 proc. Auga ir žmonių, tikinčių, kad gali kilti Rusijos karas su NATO ar JAV. 2021 m. 25 proc. manė, kad tai gali atsitikti. Metais anksčiau tokių buvo 14 proc.
A.Kolesnikovas: sunku būtų tikėtis didėjančios paramos prezidentui ir pasirengimo eiti į karą.
Žinoma, po pavojų signalų sausio mėnesį rusų nuotaikos galėjo tik dar labiau blogėti.
„Kitaip tariant, po 2014 metų prasidėjusi naujoji, įprasta realybė tarytum esanti ant žlugimo slenksčio.
Rusams didelis karas neatrodo normalus ir priimtinas. Stebint esamas tendencijas, galima padaryti tam tikras išvadas, kaip karo atveju galėtų atrodyti viešoji nuomonė“, – teigė A.Kolesnikovas.
Lauktų daugiau suvaržymų
Rusijos ekspertas įsitikinęs, kad finansų rinkos ir rublis jau parodė, ką galvoja apie didelio karinio konflikto galimybę.
Dar prieš įvedant naujas Vakarų sankcijas, Rusijos invazija į Ukrainą sukeltų rublio ir akcijų rinkų smukimą bei naują investicinio klimato „ledynmetį“.
„Atrodytų, kad nebėra politinės opozicijos, kuriai būtų daromas spaudimas, tačiau karo atveju įstatymų leidybos mašina, priimanti teisės aktus dėl „užsienio agentų“, „nepageidaujamų organizacijų“ ir ekstremistų, pralenktų save.
Bet kokie protestai gatvėse taptų neįmanomi, internetas būtų dar labiau kontroliuojamas, o rusai galėtų pamiršti apie visas likusias konstitucines teises ar laisves. Būtų keista, jei žmonėms ir toliau būtų leista laisvai kirsti Rusijos sienas“, – mano A.Kolesnikovas.
Vis dėlto, ekspertas neabejoja, kad Kremlius sugebėtų įtikinti daugumą žmonių, jog reikalinga karinė operacija, kuri būtų pristatoma kaip ribota laiko ir apimties atžvilgiu.
„Tačiau vargu, ar tai paskatins daugiau paramos valdžios institucijoms: daugiausia, ko galėtume tikėtis, būtų trumpalaikis „pakilimas“. Sunku būtų tikėtis didėjančios paramos prezidentui ir pasirengimo eiti į karą.
Nepaisant ilgus metus trukusios karinės propagandos, moderni ir urbanizuota Rusijos visuomenė išgyvena „postherojinį amžių“ (šį terminą sugalvojo britų karo istorikas Michaelas Howardas) ir tik nedaugelis yra pasirengę mirti už tėvynę ir Putiną“, – rašo Rusijos politikos ekspertas.
Jis įsitikinęs – trumpalaikė parama valdžios institucijoms gali greitai virsti atviru nepasitenkinimu, ypač rimtų socialinių ir ekonominių problemų fone. Režimas jau praranda daugumos jaunosios kartos pasitikėjimą.
„Karo atveju nukentėtų energetikos sektorius, taip Putino pagrindinė investicijų iniciatyva – „Nacionaliniai projektai“. Kentėtų Rusijos BVP ir realios paprastų žmonių pajamos, kurios preliminariai tik pradėjo atsigauti 2021 m.
Valdžia greičiausiai ir toliau vykdytų savo socialinius įsipareigojimus (kitaip būtų neįmanoma garantuoti politinio lojalumo), tačiau vartotojų nuotaikos neišvengiamai blogėtų.
Problemų kiltų ir maisto produktų rinkoje, kiltų infliacija“, – galimus sunkumus vardijo A.Kolesnikovas.
Ekspertas taip pat primena, kad karo atveju Rusija galėtų būti pašalinta iš SWIFT tarptautinės mokėjimo sistemos. Tai gali sukelti nepasitenkinimą ne tik tarp žemesnių klasių, bet ir viduriniosios klasės. Pasak politikos eksperto, tokiu atveju nesunku numatyti smulkiojo ir vidutinio verslo problemas.
A.Kolesnikovas mano, kad tokiu atveju socialinis ir ekonominis rusų nepasitenkinimas gali virsti politiniu nepasitenkinimu ar net politiniu protestu, kas šiuo metu nėra dažna Rusijoje.
A.Kolesnikovas: Rusijos valdžia nesėdėtų rankų sudėjusi ir neleistų masinių demonstracijų.
„Pasipiktinimo dėl sprendimo 2018 metais didinti pensinį amžių pavyzdys čia tikrai netinka. Tuomet buvo protestuojama dėl valstybės, pažeidžiančios sovietinį, paternalistinį socialinį kontraktą, o ne dėl blogėjančios ekonominės padėties.
Šį kartą gali kilti spontaniški socialiniai bei politiniai protestai, kurie, be kita ko, neturės jokių lyderių“, – tikino Maskvos „Carnegie“ centro ekspertas.
Jis įsitikinęs, kad tai nebūtų protesto judėjimas, kuris kiltų tarp liberalių visuomenės sluoksnių. Sukiltų dalis gyventojų, kuriuos valdžia visada laikė savo socialiniu pagrindu – paternalistinio mąstymo žmonės.
„Tai tie žmonės, kurie 2021 m. parlamento rinkimuose balsavo už komunistų partiją, nesant kitų teisinių priemonių nepasitenkinimui išreikšti.
Tačiau reikia pasakyti, kad valdžia nesėdėtų rankų sudėjusi ir neleistų masinių demonstracijų: bet koks protesto judėjimas greitai būtų pavadintas „ekstremistiniu“, „teroristiniu“ arba kitaip“, – mano A.Kolesnikovas.
Pasak jo, kartu su besitęsiančiais pandemijos padariniais atrodo aišku, kad bet koks karas sugriaus vis dar aktualų „putinistinį“ valstybės modelį kaip stabilų ir sėkmingą.
„Vietoje visuomenės sutelkimo prieš 2024 m. prezidento rinkimus, tai turėtų priešingą efektą. Labai mažai tikėtina, kad „NATO konsensusas“ pakeistų 2014 m. Krymo sutarimą“, – mano politikos ekspertas.
Be to, pasak jo, kad ir kaip eilinis rusas jaustųsi dėl galimo karo su Ukraina, jei jis prasidėtų, Vakarus bus sunku įtikinti, jog jie neturėtų tapatinti Rusijos politinio režimo su eiliniais rusais.
„Ir tai būtų blogiausia Rusijos pastarųjų dviejų dešimtmečių politinio kurso pasekmė“, – teigia A.Kolesnikovas.
