Politikai, nevyriausybinių organizacijų aktyvistai, ekonomistai, žurnalistai ir kiti Rusijoje gyvenantys specialistai ieško galimybių dirbti užsienyje.
Dalis išvažiuoja, nes jaučia, kad gresia teisinis persekiojimas, kiti randa mielesnį darbą, treti išvyksta baimindamiesi dėl savo ar savo šeimos gyvybės.
Šių elito migrantų motyvai – skirtingi. Dalis išvažiuoja, nes jaučia, kad gresia teisinis persekiojimas, kiti randa mielesnį darbą, treti išvyksta baimindamiesi dėl savo ar savo šeimos gyvybės.
Iš Rusijos bėga ir verslininkai, privalėję parduoti savo bendroves šioje šalyje.
Atvirai dėl politinių motyvų niekas nepersekioja, tačiau prokuratūra randa ką „pripaišyti“. Pavyzdžiui, prieš Krymo aneksiją balsavęs Ilja Ponomariovas buvo apkaltintas bendrininkavęs grobstant turtą. Dabar jis gyvena Kalifornijoje.
Daugelio opozicijos projektų dalyvė Marija Gaidar sutiko tapti Odesos gubernatoriaus pavaduotoja, dabar Rusijos politikai ją kaltina net valstybės išdavimu. Iš Rusijos bėga ir žurnalistai.
2012 metais opozicionierius Aleksejus Navalnas paskelbė 16 asmenų, aukojusių jo įsteigtam antikorupijos fondui, sąrašą. Į jį patekęs Sergejus Guriniovas ir jo žmona Jekaterina Žuravskaja šiuo metu gyvena Prancūzijoje.
Fondui vadovavęs Vladimiras Ašurkovas dabar kaltinamas grobimu, jis Didžiojoje Britanijoje jau pasiprašė politinio prieglobsčio.
Ankstesnis ir dabartinis V.Putinas – du skirtingi žmonės
Kai Vladimiras Putinas 2000-aisiais pirmą kartą laimėjo prezidento rinkimus, premjeru paskyrė žmogų, nepriklausiusį tuomečiam elitui – Michailą Kasjanovą. Vėliau jis tapo opozicionieriumi.
Kaip V.Putinas priima sprendimus? – paklausė jo leidinys „El Mundo“.
„Tuometis ir dabartinis V.Putinas – tai du skirtingi žmonės“, – atsakė M.Kasjanovas.
Visus sprendimus priima V.Putinas, be konsultacijų.
Jo teigimu, jam būnant premjeru vyriausybė buvo nepriklausoma, darė reformas, kurių reikėjo. Tuo metu dabar režimas yra autoritarinis, o ministrai – viso labo V.Putino padėjėjai. Visus sprendimus priima V.Putinas be konsultacijų. Jei jis ir konsultuojasi, tai su žmonėmis iš artimiausio rato.
Tačiau V.Putinas išlieka stulbinančiai populiarus.
„Nes jis populistas ir kalba prieštaringus dalykus, priklausomai nuo to, į ką kreipiasi – į užsienio, didžiųjų miestų ar regionų gyventojus. Rusijoje daugiau kaip pusė žmonių informaciją gauna iš valstybinių kanalų, kurie skleidžia gryną propagandą“, – sakė jis.
Vietoje neliečiamų demokratinių normų, kuriančių netikėtus rezultatus, jis stengiasi, kad rezultatai visada būtų nuspėjami, o jis pats lieka nenuspėjamas, kad niekas nesikeistų.
Ispanijoje V.Putinas populiarus tarp radikalių kairiųjų ir ultradešiniųjų, pažymėjo leidinys.
„Būtent, ir Prancūzijoje, ir Graikijoje. Visa tai dėl populizmo, kurį ultradešinieji ir radikalūs kairieji patys naudoja. Jis elgiasi kaip stiprus lyderis: vietoje neliečiamų demokratinių normų, kuriančių netikėtus rezultatus, jis stengiasi, kad rezultatai visada būtų nuspėjami, o jis pats lieka nenuspėjamas, kad niekas nesikeistų“, – sakė M.Kasjanovas.
Jis paskelbė, kad jo partija rengiasi kitąmet vyksiantiems rinkimams į Valstybės Dūmą.
Kalbėdamas apie ekonominę padėtį, jis pabrėžė, kad nei Rusijos, nei užsienio investuotojai visiškai nepasitiki V.Putinu.
Rusai amžinai netikės versija, kad jų bėdų šaltinis yra JAV.
„Vienintelis ekonomikos variklis – pinigų spausdinimas. V.Putinui tai nepatinka, tačiau kitam scenarijui įgyvendinti reikėtų privataus sektoriaus pasitikėjimo, o jo nėra. Todėl V.Putinas turi nuspręsti. Kitąmet įvyksiantys rinkimai bus lemiantys, gal dalį kaltės bus bandoma permesti opozicijai, nes dabar viskas taip: V.Putinas atsakingas už viską. O rusai amžinai netikės versija, kad jų bėdų šaltinis yra JAV“, – teigė pašnekovas.
J.Jasinas: kai kurie verslininkai ilgisi Sovietų Sąjungos
Buvęs Rusijos ekonomikos ministras Jevgenijus Jasinas interviu „Die Welt“ sakė, kad valiutų krizė Rusijoje perėjo į kitą fazę – realios ekonomikos krizę.
Jis mano, kad Rusija turėtų linkti ne į Kinijos, o į Europos pusę.
Pasak jo, įmonės susidurs su vis didesnėmis problemomis dėl to, kad anksčiau nebuvo modernizuojamos, o dabar jų skolos ir toliau auga.
J.Jasino teigimu, naftos kainos nekyla, ekonomika lėtėja: „Dabar klausimas toks, kokį modelį rinksimės jai paspartinti. Mano nuomone, mums reikia sistemos, kuri sukurtų palankią aplinką investicijoms ir verslumui.“
Tačiau tokios nuomonės, anot jo, laikosi ne visi Rusijos verslo elito atstovai, kai kurie nori, kad viskas būtų taip, kaip Sovietų Sąjungoje.
Jis mano, kad Rusija turėtų linkti ne į Kinijos, o į Europos pusę. Tai, pasak buvusio ekonomikos ministro, pagerintų Europos ateitį, o kartu ir sustiprintų Rusijos vaidmenį pasaulyje.
