Vidutinio Rusijos gyventojo nuotaikos gali būti karčios dėl infliacijos, mažinančios jo perkamąją galią, tačiau šios šalies turtingiausieji pasaulyje pirmauja pagal turto augimą, rašo „Bloomberg“. Šiemet 10 Rusijos turtingiausiųjų gali pasigirti 10,8 proc. išaugusiu turtu, tuo metu JAV turtuoliai gali pasigirti 7,5 proc. turto augimu.
Energetikos magnatai Leonidas Michelsonas, Genadijus Timčenka ir Vagitas Alekperovas labiausiai išaugino savo turtą. G.Timčenka yra sankcijų sąrašuose kaip asmuo, taip pat sankcijų sąraše yra jo bei L.Michelsono kontroliuojama dujų bendrovė „Novatek“. V.Alekperovas yra didžiausias bendrovės „Lukoil“, įtrauktos į sankcijų sąrašus, akcininkas.
Rado būdų apeiti sankcijas
L.Kojala įsitikinęs, kad sankcijos veikia, tik neduoda tokių rezultatų, kokių tikimasi, o energetikos magnatai praturtėjo dėl augančių energetinių išteklių kainų.
„Manau, kad sankcijos tikrai veikia – signalų iš Rusijos apie tai tikrai daug. Užsienio politika dėl jų nepasikeitė, tačiau jos tikrai veikia. Manau, minėtų asmenų praturtėjimui įtakos turi struktūrinės ekonominės priežastys. Naftos ir dujų kainos pastaraisiais metais augo, tad natūralu, kad kyla ir tų bendrovių pelnai. Antra, Rusijos sistema iš dalies yra sėkmingai prisitaikiusi kaštus, kurie tenka dėl ekonominių sankcijų, perduoti visuomenei, o ne jautriausioms politinio elito grupėms.
Tačiau artėja vadinamosios sankcijos iš pragaro, kurios bus nutaikytos konkrečiai į energetikos kompanijas, dar labiau suvaržant Rusijos galimybes šioje rinkoje“, – kalba L.Kojala.
Savo ruožtu T.Janeliūnas pažymi, kad susidariusi situacija rodo, jog sankcijos neveikia, kaip tikėtasi. Kodėl jos neveikia, anot pašnekovo, be išsamių tyrimų atsakyti būtų sudėtinga, tačiau versijas, kodėl taip vyksta, pateikti įmanoma.
„Turtingiausieji, kurie patys ar jų įmonės patenka į sankcijų sąrašus, randa nesudėtingų greitų galimybių perkelti savo įmonių finansinius srautus, sandėrius į kitas įmones, veiksmus atlieka per tarpininkus. Tai užima papildomo laiko ir reikalauja papildomų finansinių sąnaudų, tačiau tokiu būdu galima nesunkiai apeiti sankcijas.
Maža to, jei sankcijos yra tikslinės, nutaikytos į konkrečius asmenis ar įmones, tai neužkerta kelio nei amerikiečiams, nei europiečiams vykdyti verslo su Rusijos įmonėmis, žinant, kad verslą vykdo su konkrečiu asmeniu, tačiau per tarpininkus ar naujas įmones, kurios nepatenka į sankcijų sąrašą. Išlieka galimybė Vakarams elgtis dviveidiškai, suprantant, kad moraliai jie nesilaiko bendro principo nevystyti verslo su Rusija, tačiau teisiškai jie nedaro jokių nusižengimų“, – kalba T.Janeliūnas.
Pasak politologo, kol nėra visa apimančių ekonominių sankcijų, o tik sąrašas įmonių, tol sankcijos išlieka imitacija.
Rusijos visuomenė kenčia ne dėl sankcijų
Anot T.Janeliūno, teigti, kad Vakarų sankcijas amortizuoja Rusijos visuomenė, nėra teisinga, mat didžiulė dalis ekonominių problemų šalyje egzistuotų ir nesant sankcijoms.
„Problemų socialinėje srityje, pensinio amžiaus didinimo Rusija negali išvengti nepriklausomai nuo to, ar yra sankcijos. Tai yra struktūrinės bėdos – Rusijos ekonomika nesivysto, ji vis dar remiasi gamtos resursais, trūksta inovacijų, veržlesnio perėjimo prie modernios ekonomikos. Pačios Rusijos ekonomistai pabrėžia, kad ant visuomenės pečių gulantys kaštai – struktūrinių reformų trūkumo nulemtos problemos. Manau, jei Rusijos valdžia galėtų, visuomenei kaštų nepermestų“, – teigia politologas.
Paklaustas, kas tuomet jaučia sankcijų poveikį, T.Janeliūnas sako, kad metus ar dvejus sankcijų poveikį verslas, asmenys, į kuriuos buvo nutaikytos sankcijos, tikrai jautė, tačiau vėliau rado būdų, kaip persitvarkyti, apeiti sankcijas.
„Tačiau Rusijos ekonomika nesivysto taip, kaip turėtų vystytis. Natūralu, nes Rusija daug energijos skyrė kompensuoti nuostolius ar surasti išeitis, kaip prie sankcijų prisitaikyti Kremliui palankiems oligarchams, bet neskyrė energijos sprendimams, kaip pertvarkyti ekonomiką, kad ji būtų gyvybinga“, – kalba pašnekovas.
