Kremlius galbūt netaps patvariausiu ir stabiliausiu Pchenjano gynėju, bet Vladimiro Putino veiksmai yra jo bandymas įsiterpti į geopolitinę aklavietę regione, kur dalyvauja ir JAV.
Ekspertai aiškina, kad tai gali padėti nukreipti dėmesį nuo artėjančių karinių pratybų Baltarusijoje ir Vakarų Rusijoje kitą mėnesį. Tos pratybos kelia didelį nerimą NATO narėms, susirūpinusioms dėl rusų karių skaičiaus Rytų Europos pasienyje.
Kinija, kuri ir pati neilgai trukus pasiuntė bombonešius, atsisakė komentuoti Rusijos galios demonstravimą.
„Manau, kad Kinija yra įsitikinusi, kad jos ekonominis, karinis vystymasis yra greitesnis nei Rusijos, taigi, vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, Rusija negali kelti rimtos grėsmės kertiniams Kinijos interesams. Yra tam tikrų elementų, dėl ko valstybės konkuruoja, tačiau tai nusveria jų bendras nerimas dėl JAV“, – aiškino Tong Zhao, Carnegie-Tsinghua Tarptautinės politikos centro darbuotojas.
Pasak jo, tiek Maskva, tiek Pekinas vienodai mato, kas yra didžiausias problemų kėlėjas ir didžiausia grėsmė Korėjos pusiasalyje. Tai yra JAV.
„Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas sako, kad jis problemas nori spręsti diplomatijos būdu. Tačiau prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad pokalbiai nėra išeitis. Kinija veikiausiai mato, kad JAV svarsto ir apie karinius manevrus, ir todėl nei Šiaurės Korėjos, nei Kinijos lyderiai nėra ramūs“, – aiškino T.Zhao.
Kiekvieną Pchenjano veiksmą Pekinas ir Maskva gali aiškinti kaip reakciją į D.Trumpo laikyseną.
„Rusija mano, kad politika, kuria siekiama spausti Pchenjaną nutraukti savo branduolinių raketų programą, yra klaidinga ir beprasmiška. Provokacijos, spaudimas, militaristinė ir įžeidi retorika yra akligatvis“, – Kremliaus išleistame straipsnyje cituojamas V.Putinas.
Pastaruoju metu Rusija stengiasi sumažinti Kinijos įtaką Šiaurės Korėjai. Valstybė neseniai nurašė 10 mlrd. dolerių Pchenjano skolą Rusijai iš Sovietų Sąjungos laikų. Maskva yra viena didžiausių paramos maistu teikėjų Šiaurės Korėjai. Be to, kartu su Pekinu neseniai patyrė JAV sankcijas už naftos pardavimą Šiaurės Korėjos režimui.
Visa tai yra daroma tyčia, aiškino Samuelis Ramani, Rusijos užsienio politikos specialistas.
„Rusija, kišdamasi į pasaulio politiką, primena apie Sovietų Sąjungos kaip supervalstybės, galinčios daryti įtaką konfliktams visame pasaulyje, statusą. Padidėjęs Rusijos dėmesys Šiaurės Korėjai labai primena karinę intervenciją į Siriją, padidėjusį diplomatinį spaudimą Libijoje ir Afganistane. Maskva ir vėl bando save pristatyti kaip supergalią“, – liepą leidinyje „The Washington Post“ rašė analitikas.
Rusija mano, kad politika, kuria siekiama spausti Pchenjaną nutraukti savo branduolinių raketų programą yra klaidinga ir beprasmiška. Provokacijos, spaudimas, militaristinė ir įžeidi retorika yra akligatvis, – Kremliaus išleistame straipsnyje cituojamas V.Putinas.
Analitikai mano, kad nei Kinijai, nei Rusijai nepavyks užmegzti itin draugiškų santykių su izoliuotu režimu.
„Santykiuose tarp Šiaurės Korėjos ir Kinijos, taip pat ir Rusijos, tvyro nepasitikėjimo jausmas. Kalbant apie Kiniją, jaučiama, kad Pekinas pastaraisiais metais vykdė intervencinę politiką ir taip negerbė Korėjos suverenumo“, – aiškino Wilsono centro Korėjos analitikas Jamesas Personas.
Kinija ir Rusija su Šiaurės Korėja dalijasi sienas. Demarkacijos linija bėgant metams keitėsi, ir dabar ji kiekvienos valstybės yra tiesiog pavydžiai saugoma.
J.Persono teigimu, Kinijos užsispyrimas sukurti hegemoniją regione, ar „pagarbos zoną“, įtraukiant ir Šiaurės Korėją, sukėlė sąmyšį Vakaruose dėl Kinijos galimybių suvaldyti Pchenjaną.
„Žmonės Vašingtone, įskaitant prezidentą Trumpą, mano, kad Kinija gali tiesiog pakelti ragelį iš išspręsti problemą. Tačiau dėl sudėtingos tarpusavio istorijos Kinija neturi galimybės daryti tokią didelę įtaką Šiaurės Korėjoje“, – kalbėjo analitikas.
Be to, kyla grėsmė, kad Kinija gali dar labiau pakenkti Šiaurės Korėjai. Gegužę Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra viešai išpeikė Kiniją už anglies iš Šiaurės Korėjos embargą po vasario mėnesio raketų bandymų. Tuomet Šiaurės Korėja įspėjo Kiniją dėl „sunkių pasekmių“ ir taip pat patarė „daugiau nebandyti Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos kantrybės“.
Analitikai tiki, kad Šiaurės Korėja niekada nebandys palaikyti draugystės su Kinija, rizikuodama branduoline programa, kuri yra daug vertingesnė valstybei už bet kokią tarptautinę draugystę.
Tiek Maskva, tiek Pekinas stengiasi laikyti JAV beviltiškoje padėtyje, kad apsaugotų savo interesus regione. JAV galėtų tai išnaudoti, jeigu jai pavyktų numalšinti Šiaurės Korėjos paniką ir vėl grįžti prie diplomatijos.
Net ir dabar, J.Persono teigimu, tiek „kalbama apie kalbas“, kurios galėtų suvaldyti situaciją. Tačiau tai priklauso nuo D.Trumpo.
„Tai yra svarbu – JAV turi suprasti, kad tik ji gali duoti Pchenjanui tai, ko jis nori. Kinija yra svarbi regione, tačiau nereikia perleisti užsienio politikos Pekinui, ypač turint omenyje, kad Kinija regione bando sukurti hegemoniją. Perleisdami jai politikos formavimą, mes tik paskatinsime Kiniją kurti hegemoniją“, – aiškino analitikas.
JAV taip pat turi susitaikyti su tuo, kad Maskva regione vaidins didesnį vaidmenį,
„Rusija nori būti, taip pat būti vertinama kaip didelė galia. Ji nori vadovauti tautoms, kurios priešinasi Vakarų galiai ir įtakai“, – aiškino analitikas.
