Šis pareiškimas paskelbtas tą pačią dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė esąs pasirengęs „bet kuriuo metu“ priimti Maskvoje savo kolegą ukrainietį Volodymyrą Zelenskį, pastarosiomis savaitėmis Rytų Ukrainoje suintensyvėjus kovoms tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų.
Tačiau Rusijos lyderis atmetė V.Zelenskio pasiūlymą jiedviem susitikti Donbase bei sakė, kad derėtis dėl kelerius metus besitęsiančio konflikto Kijevas turi derėtis tiesiogiai su separatistais.
Anksčiau ketvirtadienį S.Šoigu atvyko į 2014 metais Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį Krymą stebėti ten vykstančių karinių pratybų.
„Šoigu sraigtasparniu praskrido virš rajonų, kur dislokuoti kariai ir karinė technika, ir patikrino pratybose dalyvaujančių jūrų ir sausumos pajėgų pasirengimą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
„Kariai pademonstravo savo sugebėjimą užtikrinti patikimą mūsų šalies apsaugą“, – sakė jis, praskridęs virš Opuko šaudymo poligono.
„Manau, kad skubių patikrinimų tikslai buvo pasiekti“, – sakė S.Šoigu ir pridūrė, kad nuo penktadienio kariai turi pradėti grįžti į savo nuolatines bazes.
Pasak ministro, kariai į bazes turi grįžti iki gegužės 1 dienos.
NATO „išlieka budri“
Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Vakarai ne kartą ragino V.Putiną atitraukti karius.
Tiek NATO, tiek Ukrainos prezidentas V.Zelenskis palankiai įvertino naujausią Rusijos pranešimą, o Ukrainos lyderis socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad jo šalis „džiaugiasi bet kokiais žingsniais siekiant sumažinti karinį buvimą ir deeskaluoti situaciją Donbase“.
Pasak Ukrainos vadovo, šis Maskvos žingsnis „mažina įtampą“.
„Bet kokie Rusijos žingsniai deeskalacijos link būtų svarbūs ir gerokai pavėluoti“, – savo ruožtu sakė vienas NATO pareigūnas.
„NATO išlieka budri ir mes toliau atidžiai stebėsime nepagrįstą Rusijos kariuomenės telkimą Ukrainoje ir aplink ją“, – pridūrė jis.
Tuo metu V.Putinas pareiškė, kad Ukrainos lyderis „bet kuriuo metu“ laukiamas Maskvoje.
„Kalbant apie dvišalių santykių vystymą, tai prašom. Priimsime Ukrainos prezidentą Maskvoje bet kuriuo jam patogiu metu“, – žurnalistams sakė V.Putinas per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka Maskvoje.
V.Putino kvietimas V.Zelenskiui tapo atsakymu į anksčiau šią savaitę ukrainiečių lyderio išsakytą siūlymą abiem lyderiams susitikti Rytų Ukrainoje, kur, kaip nuogąstaujama, suintensyvėjusios kautynės tarp Kijevui ištikimos kariuomenės ir prorusiškų separatistų gali peraugti į visuotinį karą.
„Jei prezidentas Zelenskis nori pradėti taisyti santykius, tada, žinoma, sveikiname tai“, – derybų su A.Lukašenka pradžioje žurnalistams sakė V.Putinas.
Tačiau rusų lyderis pabrėžė, kad jei V.Zelenskis tikisi išspręsti problemas, kylančias dėl konflikto Rytų Ukrainoje, pirmiausia jam reikėtų susitikti su prorusiškų separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko regionų lyderiais.
„Ir tik tada [derėtų] aptarti šiuos klausimus su trečiųjų šalių atstovais, šiuo atveju – su Rusija“, – nurodė Kremliaus šeimininkas.
V.Putinas „žaidžia žaidimus“
Vyresnysis besiformuojančių rinkų strategas iš Londone įsikūrusios bendrovės „Bluebay Asset Management“ Timothy Ashas teigė, kad V.Putinas „žaidžia žaidimus“, o Ukrainos lyderiui sunku sutikti su tiesioginėmis derybomis su separatistais.
„Visi žino, kad tai yra valstybės konfliktas prieš valstybę, tačiau Putinas mėgina duoti suprasti, kad tai yra pilietinis karas Ukrainoje“, – sakė T.Ashas.
Kijevas pranešė, kad dar vienas karys mirė nuo sužalojimų, patirtų per „Rusijos ginkluotųjų pajėgų“ surengtą Ukrainos pozicijų apšaudymą ketvirtadienį.
Nuo šių metų pradžios žuvo apie 30 ukrainiečių karių. Palyginimui, per visus ankstesnius metus jų žuvo 50.
Daugiau kaip 13 tūkst. žmonių žuvo per 2014 metais prasidėjusį konfliktą Rytų Ukrainoje. Konfliktas kilo per liaudies sukilimą nušalinus prokremlišką Ukrainos prezidentą, o Rusijai po to aneksavus Krymą.
Vakarai ir Ukraina kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų į Donbasą, bet Maskva tai neigia.
Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų ir Kryme sukėlė nerimą Kijeve ir Vakaruose, kad gali pasikartoti 2014 metų Rusijos agresija.
Remiantis anksčiau šią savaitę Europos Sąjungos paskelbtu vertinimu, palei Ukrainos sieną dislokuotų Rusijos karių skaičius viršijo 100 000.
Rusijos gynybos ministras S.Šoigu tokį pajėgų telkimą pavadino „mokymais“, esą surengtais reaguojant į „grėsmingus“ NATO veiksmus.
Ketvirtadienį jis sakė, kad Rusija atidžiai stebi NATO veiklą, įskaitant dideles pratybas „Defender Europe 2021“.
Rusijos gynybos ministerija naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad pratybose Kryme dalyvauja maždaug 10 tūkst. sausumos pajėgų karių ir daugiau nei 40 karinių laivų.
Praėjusią savaitę Rusijos naujienų agentūros, cituodamos Rusijos gynybos ministeriją, informavo, kad Maskva nuo šeštadienio ketina pusmečiui uždaryti kai kurias Juodosios jūros dalis užsienio kariniams ir valstybiniams laivams.
Toks žingsnis gali turėti įtakos susisiekimui su Ukrainos uostais Azovo jūroje, kurią su Juodąja jūra jungia Kerčės sąsiauris, esantis palei Krymo rytinį smaigalį.
ES šį žingsnį pavadino „didelį nerimą keliančiu įvykiu“, o NATO irgi išreiškė susirūpinimą ir paragino Rusiją garantuoti „laisvą prieigą“ prie Ukrainos uostų.
