Tos kantrybės turėtų pakakti maždaug metams ar pusantrų, o po to gali prasidėti masinės protesto akcijos. Šiuo metu tik ketvirtadalio šeimų visoje šalyje pajamos viršija dviejų pragyvenimo minimumų lygį. O 12 proc. vargingiausio sluoksnio atstovų nusirito į visišką skurdo pakraštį – neteko darbo ir socialinio statuso, rašo newsru.com.
Labiausiai dėl prastėjančios ekonominės ir socialinės padėties nukentėjo vidurinioji Maskvos klasė ir kaimų gyventojai. „Krizė rimčiausiai kirto dviem gyventojų grupėms: sostinės viduriniajai klasei – jauniausiems ir labiausiai kvalifikuotiems – ir „mažosios Rusijos“ – kaimų ir gyvenviečių gyventojams“, – pareiškė tyrimą pristačiusi profesorė Natalija Tichonova.
Depresyvios nuotaikos lygis per pastaruosius metus pasiekė maksimalią vertę, kada nors užfiksuotą per visą „Levados“ tyrimų istoriją.
Ji pažymėjo, kad depresyvios nuotaikos lygis per pastaruosius metus pasiekė maksimalią vertę, kada nors užfiksuotą per visą „Levados“ tyrimų istoriją. 2015-aisiais Rusijos gyventojai vis labiau ėmė jausti pavydą, pyktį, agresiją ir priešiškumą aplinkiniams, baimę, nuoskaudą ir neviltį.
28 proc. Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojų dėl didesnių pajamų dirbo papildomus darbus. Daugelis nukentėjo po to, kai tų papildomų darbų ir pajamų šaltinių nebeliko. Dėl to teko atsisakyti įprasto gyvenimo būdo – užsienio kelionių, geresnio maisto. Vidurinioji klasė vis dar mano, kad gali sau leisti šį tą daugiau, bet jau viešai nebedemonstruoja nei karjeros pasiekimų, nei nekilnojamojo turto įsigijimo, pažymi ekspertė.
Kol kas pastebimas gyvenimo lygio pablogėjimas nesukelia protesto nuotaikų, nukreiptų prieš valdžią, nes Rusijos gyventojai dėl krizės kaltina išorės faktorius, o aukštas gyvenimo lygis apskritai nėra daugelio rusų vertybinis orientyras. Tokie gyvenimo tikslai, kaip galimybė „tapti turtingu žmogumi“ ar „daryti įtaką visuomenės įvykiams“ tėra svarbūs vos 2 ir 5 proc. gyventojų.
N.Tichonova mano, kad po metų ar pusantrų pasitikėjimas šalies valdžia gali kristi, o latentinis nepasitenkinimas dėl savo padėties – išaugti. Tai gali tapti stimulu protesto veiksmams. Mokslininkė priminė, kad 2011-aisiais kilo protestų banga dėl nesąžiningų rinkimų, nors iki tol atrodė, kad rinkimų procesas ne itin domina šalies gyventoju. Tyrimo ataskaitoje aiškinama, kad tuo metu protestus lėmė „bendra psichologinė gyventojų būklė“. Per artimiausius dvejus metus Rusijos laukia dveji svarbūs rinkimai – Valstybės Dūmos ir prezidento.
