Šalies vadovas apie Kaliningradą kalbėjo komentuodamas Rusijos valdžios institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų į Literatūros muziejų.
„Rusijos sprendimas pervadinti lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui skirtą muziejų yra dar vienas nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją“, – socialinio tinklo X paskyroje rašė G.Nausėda.
Daug purvo ir iškraipymų
„Lietuvos prezidentas reiškia teritorines pretenzijas Rusijai“, – tokia buvo vieno prokremliško naujienų portalo antraštė.
Kai kurie Rusijos portalai G.Nausėdos žodžius iškraipė dar įžūliau: „Lietuvos prezidentas nori atimti Kaliningradą iš Rusijos: kaip reaguos Maskva“, – skelbė kitame portale paskelbtos publikacijos antraštė.
Prezidento žodžiai sukėlė audrą ir socialiniuose tinkluose – čia jis lygintas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, esą teritorinės ambicijos taip pat absurdiškos, kaip jo pareiškimai apie galimybę nusipirkti Grenlandiją arba prisijungti Kanadą.
G.Nausėda ne kartą kaltintas, esą tokiais pareiškimais jis siekia sugadinti dvišalius santykius su Rusija.
Reaguodamas į G.Nausėdos poziciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva yra nedraugiška Rusijai valstybė.
„(Lietuva yra – BNS) priešiška mums valstybė, kuri, be kita ko, kaip paaiškėjo, turi teritorinių pretenzijų. Tai pateisina mūsų gilų susirūpinimą ir dabartines bei būsimas priemones mūsų valstybės saugumui užtikrinti“, – žurnalistams sakė jis.
Teritorinių pretenzijų nebuvo
Tačiau iš tiesų G.Nausėdos žinutėje nebuvo kalbama apie tai, kad Kaliningrado sritis galėtų ar turėtų būti prijungta prie Lietuvos.
„Nors senųjų Mažosios Lietuvos, dabar priklausančios vadinamajai Kaliningrado sričiai, gyventojų jau seniai nebėra, paskutiniai ten esantys lietuviškos kultūros ženklai turi būti saugomi, – rašė jis. – Kad ir kaip Rusija stengtųsi, Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu!“
Taigi, Lietuvos prezidentas neužsiminė apie tai, kad Karaliaučius turėtų priklausyti Lietuvai – jis tik kalbėjo apie kultūrinio paveldo išsaugojimą.
Karaliaučiaus istoriją akcentavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Šiai dienai galima konstatuoti, kad Lietuva turi šimtametę istoriją Karaliaučiaus srityje ir su Karaliaučiaus sritimi. Mums svarbūs procesai vyko neatsiejamai kalbant apie prekybinius ryšius, apie lietuvių buvimą tose teritorijose, apie knygnešius, apie spaustuves“, – interviu 15min sakė K.Budrys.
„Tai yra mūsų istorijos dalis ir jos ištrinti nepavyks mūsų kaip istorijos“, – teigė jis.
Į Karaliaučių nepretendavo
Karaliaučiaus miesto pradžia – vokiečių ordino Karaliaučiaus pilis, 13 amžiaus viduryje pastatyta prūsų sembų gyvenvietėje Tvankstoje. Gyvenvietė buvo pavadinta Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro garbei Kunigsbergu, vėliau – Kionigsbergu (Karaliaus kalnu).
Karaliaučiaus pavadinimas nuo XVI amžiaus vartotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių raštijoje.
1946 metais Sovietų Sąjunga miestą pervadino Kaliningradu SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Michailo Kalinino garbei.
Lietuvos tarptautinės politikos dienotvarkėje nebuvo svarstomas srities prisijungimo klausimas.
Siekė išsaugoti kultūrinį paveldą
Analizuodamas ano meto spaudą, istorikas Paulius Jankauskas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybė dešimtojo dešimtmečio pradžioje matė perspektyvų dėl kultūrinio bendradarbiavimo, tačiau pripažino sienų neliečiamumą.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausybė tuo metu faktiškai atsisakė pareikšti bet kokias teritorines pretenzijas Kaliningrado sričiai.
Kaliningrado srities vadovybė pageidavo glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo su Lietuva.
Lietuvių pusė savo ruožtu pabrėžė, kad ją labiausiai jaudina istoriniai, ekonominiai, kultūriniai klausimai.
Šiame kontekste buvo pasirašytos pirmos sutartys su Kaliningrado sritimi. 1990 m. liepos mėn. Kultūros ir švietimo ministerija pasirašė sutartį su Kaliningrado srities Liaudies švietimo valdyba švietimo klausimais. O rugpjūčio mėn. buvo sudaryta kultūrinio bendradarbiavimo sutartis su srities Kultūros valdyba.
Sutartyse numatyta steigti lietuvių kalbos fakultatyvus, būrelius, sekmadienines mokyklas. Kalbama apie lietuviškas grupes darželiuose. Numatyta abipusiškai sudaryti sąlygas tautinėms kultūrinėms bendrijoms, centrams steigti, rengti bendras šventes, archeologines ir etnografines ekspedicijas ir kt.
1991 m. buvo sudaryta sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos, kurioje numatytas Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimas ekonominėje, socialinėje bei kultūrinėje sferose.
Svarbu pažymėti, kad šalys pabrėžė egzistuojančių sienų neliečiamumą.
Iki 1993 m. vidurio Lietuvos vyriausybė neturėjo aiškios politikos Kaliningrado srities atžvilgiu.
Tik 1993 m. antrojoje pusėje Lietuvos demokratų darbo partijos (LDDP) vadovaujama vyriausybė priėmė faktiškai opozicijos (Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo) suformuotą programą, kurios svarbiausias punktas – krašto demilitarizacija.
Seni kaltinimai
Rusija jau senokai bando kaltinti Lietuvą turint teritorinių ambicijų dėl Kaliningrado.
Vienas garsiausių su tuo susijusių incidentų įvyko beveik prieš dešimtmetį – 2015 metais buvo įsilaužta į Lietuvos kariuomenės interneto svetainę ir ten paskelbta dezinformacija apie rengimąsi Kaliningrado aneksijai.
Svetainėje patalpintoje žinutėje buvo skelbiama, kad neva Baltijos valstybėse ir Lenkijoje vykstančių pratybų „Kardo kirtis“ tikslas yra pasirengti Kaliningrado srities aneksijai.
Tuo metu parlamentarė Rasa Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad Rusija jau senokai rengė panašaus pobūdžio provokacijas.
Pasak parlamentarės, pirmas signalas buvo dar 2011 m., kai tuometinis Rusijos Generalinio štabo vadas generolas Nikolajus Makarovas paskelbė garsiąją Rusijos karinių grėsmių lentelę. Joje minimos teritorinės pretenzijos beveik pagal visą Rusijos Federacijos teritorijos perimetrą.
„Atkreipkite dėmesį į vakarinę dalį. Ten parašyta, kad karine grėsme Rusija laiko Lietuvos ir Vokietijos pretenzijas į Kaliningrado kraštą. Jokių pretenzijų nėra, tačiau jos paminėtos. Tik gerokai vėliau suvokiau, kodėl Kremlius tai daro. Todėl, kad pats planuoja provokacijas. Ši ataka – signalas“, – perspėjo Seimo narė.
Tais pačiais metais N.Makarovas žadėjo stiprinti Kaliningrado gynybą ir net grūmojo branduoliniu vėzdu.
„Neatmetu galimybės, kad tam tikromis sąlygomis vietiniai ir regioniniai ginkluoti konfliktai gali peraugti į plataus masto karą, įskaitant ir branduolinių ginklų panaudojimą“, – anuomet kalbėjo jis.
2020 metais Rusija ėmė stiprinti savo pajėgas Kaliningrade, tuomet buvo tvirtinama, kad tai daroma gynybos tikslais.
15min verdiktas: melas. G.Nausėda neišreiškė jokių teritorinių ambicijų. Jis kalbėjo apie kultūrinio paveldo išsaugojimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
