Per šio susitikimo išvakarėse įvykusias Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo ir Baltarusijos vyriausybės vadovo Sergejaus Rumo derybas buvo aptartos dvišalės integracijos gairės, apie kurias jie turėjo informuoti savo valstybių vadovus.
D.Medvedevas per derybas sakė, kad Rusijos ir Baltarusijos vyriausybių vadovai negali išspręsti visų ginčijamų integracijos problemų, todėl buvo paprašyta susitikti valstybių vadovų. Jis išreiškė viltį, kad A.Lukašenkos ir V.Putino susitikimas „daug ką paaiškins“.
Pasak A.Rumo, faktas, kad tarp Maskvos ir Minskos „dar esama kažkokių klausimų [dėl integracijas], atrodo savaimes suprantamas“.
„Temų, susijusių su integracija, ratas – milžiniškas“, – sakė D.Medvedevas.
Jis taip pat tikino A.Rumą, kad Rusijoje nėra integracijos su Baltarusija priešininkų ir „antibaltarusiškų elementų“, nors pripažino, kad diskusijas dėl šio proceso „visada lydi aptarinėjimai, išsakomos nuomonės, kai kada – emocingos pozicijos“.
Anksčiau šią savaitę A.Lukašenka pareiškė, kad kai kurie Kremliui artimi veikėjai daro „didžiausią antibaltarusiškas spaudimą“.
„Mūsų dienomis prezidentui Putinui daromas didžiausias spaudimas. Beje, jau iš artimiausios aplinkos – antibaltarusiškos“, – ketvirtadienį parlamento nariams Minske sakė Baltarusijos lyderis.
Prieš susitikimą su D.Medvedevu A.Rumas sakė žurnalistams, kad jie ketina aptarti 16 klausimų, įskaitant kainą už Rusijos tiekiamas dujas. Pasak jo, Minskas tikisi, kad Rusija pardavinės dujas Baltarusijai tokiomis pačiomis kainomis, kiek jos kainuoja vakarinėje Smolensko srityje, pridėjus transportavimo išlaidas.
A.Lukašenka savo ruožtu tvirtino, kad dokumentas dėl integracijos gairių nebus pasirašytas neišsprendus klausimų dėl angliavandenilių tiekimo ir rinkų atvėrimo.
Baltarusijos prezidentas sakė, kad jį tenkintų, jeigu Rusija už tūkstantį kubinių metrų dujų prašytų 105–110 JAV dolerių (94,6–99,1 euro). 2019 metams Rusija pardavinėjo dujas Baltarusijai po 127 dolerius (114,5 euro) už tūkstantį kubinių metrų. Iškilus nesutarimų dėl integracijos abi šalys dėl kainos ateinantiems metams dar nesusitarė.
Vis dėlto A.Rumas nurodė, kad į planuojamas integracijos gaires neketinama įtraukti politinių klausimų ir kad jose bus apžvelgiami tik ekonominio bendradarbiavimo planai.
„Galbūt kieno nors galvose šie [politiniai] klausimai yra – man tai nežinoma. Tačiau dokumentuose, kuriuos siūlysime pasirašyti valstybių vadovams, nenumatyti jokie viršvalstybiniai organai“, – kalbėjo Baltarusijos lyderis.
„Netaps kitos valstybės dalimi“
Prieš derybas Sočyje A.Lukašenka sakė, kad per jas gali būti priimtas sprendimas dėl integracijos glaudinimo, bet perspėjo, kad Minskas nepasirašys jokių dokumentų su Rusija, jeigu tai keltų grėsmę Baltarusijos suverenitetui ir būtų žalingi šaliai. Jis pridūrė, kad „Baltarusijai bendrai nieko nereikia iš Rusijos“, tik „mūsų susitarimų, kuriuos esame sudarę, raidės ir dvasios vykdymo“.
Baltarusijos vadovas ketvirtadienį parlamentui pareiškė, kad šalis niekada netaps jokios kitos valstybės dalimi, net ir tokios „broliškos“ kaip Rusija. Pasak jo, bet kokia sąjunga su Rusija turėtų būti kuriama tik lygiomis sąlygomis.
„Na, o koks kitas pamatas sąjungai? Aneksija, perėmimas, poėmis? Ne. Laikai jau nebe tie, ir niekas taip nesikalbės su baltarusiais. Mes to tiesiog neleistume”, – sakė prezidentas, atmesdamas spėliones, kad Rusija galėtų prisijungti Baltarusiją.
„Niekada nesirengėme ir nesirengiame patekti į kokios nors valstybės sudėtį, net ir broliškos Rusijos, – parlamentui sakė A.Lukašenka. – Niekas Baltarusijoje nesirengia atiduoti šalies nepriklausomybės ir suvereniteto.“
Jo nuomone, pagrindinis integracijos turinys yra padėties šalyse gerinimas, o ne bloginimas. „Įstojome į sąjungą, kurios pagrindas šiandien yra ir turi būti Rusija – tik tam, kad drauge kurtume savo istoriją. Supratome, kad gausime iš Rusijos, ko mums reikia, o jie gaus, ko reikia jiems“, – sakė A.Lukašenka.
