Karių judėjimas
Lapkričio 10 dieną Vašingtonas praneša apie neįprastą Rusijos karių judėjimą prie Ukrainos sienos.
Lapkričio 28 dieną Kijevas pareiškia, kad Rusija telkia beveik 92 tūkst. karių puolimui sausio pabaigoje ar vasario pradžioje.
Maskva tai neigia, o po trijų dienų apkaltina Kijevą, kad jis pats telkia pajėgas. Kremlius taip pat pareikalauja „teisinių garantijų“, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO.
Maskvos reikalavimai
Gruodžio 7 dieną JAV prezidentas Joe Bidenas perspėja Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kad bus imtasi „griežtų ekonominių ir kitų priemonių“, jei šis surengs įsiveržimą į Ukrainą.
Po dešimties dienų Maskva pateikia siūlymus dėl JAV ir NATO įtakos apribojimo buvusiose sovietinėse respublikose.
Pajėgų telkimas Baltarusijoje
Sausio 17 dieną Rusijos kariai pradeda atvykti į Baltarusiją dalyvauti karinėse pratybose, kuriomis, Maskvos teigimu, siekiama „užkirsti kelią agresijai iš išorės“.
Po dviejų dienų Vašingtonas skelbia apie papildomą 200 mln. dolerių (177 mln. eurų) vertės pagalbos paketą Kijevui.
NATO parengtis
Sausio 24 dieną NATO skelbia parengtį savo kariams ir siunčia laivus bei naikintuvus Rytų Europos gynybai sustiprinti.
Kitą dieną Maskva pradeda karinius mokymus netoli Ukrainos sienos; pratybose dalyvauja apie 6 tūkst. karių ir mažiausiai 60 naikintuvų Rusijos pietuose ir Maskvos aneksuotame Kryme.
Sausio 26 dieną Vašingtonas atsisako užtrenkti NATO duris Ukrainai, o pats Aljansas pareiškia, kad daugelis Maskvos saugumo reikalavimų yra nerealistiški.
Kinijos įspėjimas JAV
Jungtinės Valstijos teigia manančios, kad V.Putinas „ketina panaudoti karinę jėgą iki vasario vidurio“.
Kitą dieną Kinija įspėja, kad Rusijos susirūpinimą dėl savo saugumo reiktų „vertinti rimtai“.
Sausio 28 dieną V.Putinas sako, kad Vakarai ignoruoja „esminį Rusijos susirūpinimą“ dėl NATO plėtros ir yra dislokavę „smogiamųjų ginklų sistemų netoli Rusijos sienų“.
Akistata Jungtinėse Tautose
Sausio 31 dieną Maskva apkaltina Jungtines Valstijas „isterijos“ kurstymu, Vašingtonui pareiškus, kad iki vasario pradžios Baltarusijoje netoli Ukrainos sienos bus dislokuota 30 tūkst. rusų karių.
110 tūkst. karių
Vasario 2 dieną Vašingtonas siunčia 3 tūkst. karių, siekdamas sustiprinti NATO pajėgas Rytų Europoje.
Po penkių dienų JAV praneša, kad Rusija prie Ukrainos sienos jau yra sutelkusi 110 tūkst. karių, o dar 40 tūkst. jų atvyks per savaitę.
Vasario 10 dieną Rusija ir Baltarusija pradeda 10 dienų trukmės karines pratybas.
Atsitraukimas ar pastiprinimas?
Vasario 15 dieną Maskva pareiškia, kad dalis jos pajėgų grįžta į nuolatines bazes. Tačiau NATO nepastebi jokių atsitraukimo požymių, o Vašingtonas pareiškia, kad Rusija iš tikrųjų siunčia pastiprinimą.
Artilerijos ugnis
Vasario 17 dieną intensyvėja apšaudymas palei visą dviejų Kremliaus remiamų separatistų darinių fronto liniją Rytų Ukrainoje.
Penktadienį Donecko ir Luhansko separatistų lyderiai sako evakuojantys gyventojus į Rusiją.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas apkaltina Maskvą besistengiant „netikromis provokacijomis“ pateisinti tolesnę agresiją prieš Ukrainą.
Ataka neišvengiama?
Vasario 19 dieną Ukraina praneša, kad du jos kariai žuvo per išpuolius ties fronto linija su Rusijos remiamais separatistais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siūlo V.Putinui susitikti, Maskvai išbandant raketas, pajėgias nešti branduolinius užtaisus.
Vašingtonas teigia, kad Rusija yra „ant invazijos į Ukrainą slenksčio“.
V.Putino ir J.Bideno susitikimas?
Prancūzija ir Vokietija ragina savo piliečius palikti Ukrainą.
Vasario 20 dieną Baltarusija paskelbia, kad jos teritorijoje pratęsiamos bendros karinės pratybos su Rusija.
Pirmadienį Prancūzija nurodo, kad V.Putinas ir J.Bidenas iš principo sutarė surengti viršūnių susitikimą.
Tačiau Baltieji rūmai pastebimai atsargiai vertina susitikimo perspektyvą, o Kremlius sako, kad dar per anksti kalbėti apie jo organizavimą.
Rusijos kariuomenė tvirtina nukovusi penkis „diversantus“, esą patekusius į Rusiją iš Ukrainos teritorijos. Kijevas tai kategoriškai neigia.
V.Putinas pripažįsta separatistų darinius
Vasario 21 dieną V.Putinas pripažįsta separatistinių „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ nepriklausomybę. Jis taip pat liepia Rusijos kariuomenei vykdyti „taikos palaikymo“ misiją abiejose šiose Rytų Ukrainos teritorijose.
Vakarų lyderiai skubiai pasmerkia šį žingsnį, o JAV ir Europos Sąjunga rengia atitinkamas sankcijas.
Paryžius paragina surengti neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.
Ukrainos rytuose, apšaudant vieną kaimą prie fronto linijos, žūsta du ukrainiečių kariai.