Pateikiame jo tinklaraščio įrašą, publikuotą „Echo Moskvy“ radijo stoties puslapyje.
Antrą dieną po Boriso Nemcovo mirties supratau, kad Nemcovas buvo vienintelis politikas, kurį išties mylėjau. Žodis „meilė“ nėra visai tinkamas politikai. Jis apibrėžia visai kitą žmonių tarpusavio santykių sritį. Tačiau šiuo atveju darau išimtį.
Nors asmeniškai nepažinojau Nemcovo, nors niekada nemačiau jo iš arti, tai nesvarbu. Aš supratau jo silpnybes, jo ydas. Tačiau ir tai nesvarbu. Nė viena kita politinė figūra, kurių bėgant metams mačiau daugybę, nesukėlė man tokių šiltų jausmų.
20 metų stebėjau šio žmogaus pažangą, nerimavau ir džiaugiausi už jį. O dabar jo nebėra. 55-erių metų vyras, palyginti su manimi, dar buvo vaikas. Tai visai kita karta, kitokia gyvenimo patirtis, tad ką mes galėjome turėti bendro?
Tačiau kai ką turėjome. Tai buvo daugiau nei priklausymas tai pačiai politinei grupei, kuri dabar vadinama liberalais. Žmonės, nė nesusimąstydami, ką reiškia šis žodis, pradėjo jį vartoti kalbėdami apie tai, ko nekenčia.
Prisimindamas vaikystę galvoju – kas buvo tuomečiai priešai? Iš pradžių – Baltoji armija, paskui – fašistai. Tai buvo tikra. O dabar? Kai kurie žmonės nekenčia šio žodžio, kaip ir iš neaišku iš kur atsiradusios frazės „liberalusis fašizmas“.
Tačiau jei Nemcovas buvo liberalas, aš taip pat save drąsiai vadinu liberalu.
Nėra jokios prasmės aiškintis, kas suorganizavo žmogžudystę. Reikia paklausti, kodėl?
Nes jis buvo liberalas. Disidentas. Kovotojas už minties ir žodžio laisvę, už žmogaus teises. Kovotojas prieš autoritarinę sistemą, kurioje dominuoja policija ir KGB žandarai, ir kurios totalitariniai bruožai ryškėja tiesiog mūsų akyse.
Nėra jokios prasmės aiškintis kas suorganizavo žmogžudystę. Reikia paklausti – kodėl? Nes jis buvo liberalas. Disidentas. Kovotojas už minties ir žodžio laisvę, už žmogaus teises.
Jį nužudėte jūs, neapykantą skleidžiantys televizijos oratoriai. Jūs, tauškiantys ir pataikaujantys parlamento nariai, generolai ir profesoriai. Ačiū jums už tai, kad Rusijoje sklinda neapykantos, netolerancijos, kartėlio, tautinės arogancijos kultūra. Už šmeižtą, nukreiptą į visa, kas jums svetima.
Jūs, apsimetėliai patriotai, nuolat verkiantys dėl priešų galios, išdavikų, rusofobų ir penktosios kolonos. Jūs, žudantys ukrainiečių lakūnę Nadiją Savčenko, taip pat nužudėte ir Nemcovą. Jums labai reikėjo jį nužudyti.
Nesvarbu, ar jis kėlė realią grėsmę valdžiai, ar jo nužudymas Kremliui atnešė daugiau minusų nei pliusų. Buvo svarbu nužudyti simbolį, dvasią. Laisvės dvasią ir simbolį, kuriuo buvo Nemcovas.
Jūs vedate Rusiją ne į gėdą – ji čia atvesta jau seniai, o į degradaciją ir pražūtį. O Nemcovo nužudymas tėra tik šios gėdingos kelionės orientyras.
