Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas sekmadienį paskelbė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos. Kada planuojama baigti šias pratybas, nenurodyta.
Kitaip tariant, tai reiškia, kad rusų kariai – jų Baltarusijoje šiuo metu esą yra apie 8 tūkstančius – šalyje pasilieka. Kaip priežastį Minskas nurodo nuoseklų situacijos aštrėjimą Donbase.
Su Baltarusija ilgą sieną turinčios Lietuvos ir kitų regiono šalių, priklausančių NATO, lyderiai jau reiškia susirūpinimą. Antai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos karių telkimas Baltarusijoje kelia pavojų Europos saugumui.
Išvesti Rusijos pajėgas iš Baltarusijos paragino ir baltarusių opozicijos lyderė, Vilniuje dirbanti Sviatlana Cichanouskaja, kuri nori siekti, kad šis klausimas būtų svarstomas Jungtinėse Tautose.
O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad reikia keisti atgrasymo architektūrą Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse.
Jis pakartojo savo jau anksčiau išsakytą mintį, kad Lietuva „tampa Vakarų Berlynu Šaltojo karo metais“, ir pridūrė: „Tuos beveik 700 km sienos su Baltarusija reikėtų de facto laikyti siena su Rusijos Federacija. Baltarusija savarankiškumo nebeturi jokio.“
L.Jonavičius, kalbėdamas su 15min, sutiko su L.Kasčiūnu. Jo teigimu, nors Aliaksandras Lukašenka „tikrai dar turi veiksmų laisvę“, pastarosios autoritarinis Baltarusijos lyderis esą turi tik tiek, kad nekenktų Rusijos interesams.
Vis dėlto „Riddle“ redaktorius A.Barbašinas 15min siūlė neskubėti skambiai vadinti Rusijos karinį buvimą Baltarusijoje „okupacija“ ar „aneksija“ – taip, saugumo padėtis esą pasikeitė, bet dar reikėtų palaukti potencialaus JAV ir Rusijos susitarimo, kurio detalės bus labai svarbios. Žinoma, jei susitarti apskritai pavyks.
