Rusijos kariškiai papasakojo, kaip pabėgti iš karo Ukrainoje: fronto liniją paliko taksi

Nepriklausomos naujienų svetainės „Mediazona“ vertinimu, nuo neišprovokuoto plataus masto karo Ukrainoje pradžios iš kovų pabėgo daugiau kaip 8 000 rusų karių.

Tai, kad Maskva neproporcingai pasikliauja etninėmis mažumomis, socialiai remtinais rekrūtais ir nuteistais nusikaltėliais, tik dar labiau paaštrina šią problemą. Iš 1 800 dezertyrų, kuriuos opozicijos leidinys „Viorstka“ apklausė per pirmąjį karo pusmetį, maždaug 1 100 buvo kilę iš Rusijos etninių respublikų.

Rusijos karys: maždaug devyniasdešimt procentų nori išeiti. Visi yra pavargę. Niekas nenori eiti į karą.

Didžiausi dezertyravimo atvejai, kai tarnybą paliko maždaug 100 karių, pasitaikė tuose privačios karinės grupuotės „Wagner“ ir „Storm Z“ daliniuose, kuriuos daugiausia sudarė kaliniai.

„The Insider“ žurnalistams Sakartvelo sostinėje Tbilisyje įsikūrusios antikarinės labdaros organizacijos „Get Lost“ aktyvistai atskleidė, kad sėkmingai pabėgti iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų „yra lengviau, nei gali atrodyti“.

Ši organizacija vasario mėnesį nurodė, kad prašymų, kurių sulaukia iš norinčių dezertyruoti Rusijos karių, kasmet auga: nuo 28 2023 metų sausį iki 284 lygiai po metų.

Nėra būdų išsisukti

Straipsniui apklausti į užsienį pasprukę dezertyrai žurnalistus tikino, kad dauguma Rusijos kariuomenės karių siekia pasitraukti.

„Maždaug devyniasdešimt procentų nori išeiti. Visi yra pavargę. Niekas nenori eiti į karą“, – kalbėjo Aleksandras (karių vardai straipsnio autorių buvo pakeisti, siekiant užtikrinti jų saugumą). Jis 2023 m. lapkritį, užuot atsidūręs kalėjime, atsidūrė fronte. Verbuotojai jam žadėjo, kad „viskas baigsis iki Naujųjų metų“ ir vyras užsirašė į būrį „Storm V“.

VK.com nuotr./Rusijos kariai

Panašia istorija pasidalijo ir Pavelas, karjeros kariškis, dezertyravęs ir gavęs prieglobstį Suomijoje: „Daugelis (tarp jų ir aš) savo viltis siejo su gandais, kad pabaiga jau arti. Niekas nebenorėjo dalyvauti. Parama Vladimirui Putinui ir Sergejui Šoigu tarp kareivių ir karininkų beveik lygi nuliui. Daugelis yra prisirišę prie savo bendražygių ir tiesiog laukia (karo – 15min) pabaigos“.

Kitas kariškis, Konstantinas, pasprukęs iš mūšio lauko į posovietinę valstybę, kuri toliau palaiko glaudžius santykius su Maskva, pastebėjo, kad net pačioje karo pradžioje tik apie 10 proc. Rusijos kariškių tikėjo, kad „kovos su NATO“ arba „Ukrainos naciais“.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos kariai Ukrainoje

Anot vyro, daugelis žmonių liko kariuomenėje daugiausiai dėl to, kad trūko galimybių įsidarbinti kitur – tiek pačioje Rusijoje, tiek užsienyje. Dalį jų baugino istorijos apie nesėkmingus dezertyravimo atvejus: nesaugiose šalyse be dokumentų atsidūrę kariai būdavo išduodami atgal savo tėvynei.

Plataus masto invazijos pradžioje dauguma prieš karą nusiteikusių rusų pasirinko kalėjimą, o ne šaukimą į kariuomenę, tačiau netrukus tapo aišku, kad ir kalėjimas jų neišgelbės nuo siuntimo į frontą, pastebėjo „The Insider“.

Iš pradžių po šalies įkalinimo įstaigas važinėjo samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, o po jo žūties verbavimo kampaniją perėmė Rusijos gynybos ministerija.

„Jei atsisakysite pasirašyti sutartį dėl prisijungimo prie kovos, jie pavers jūsų gyvenimą įkalinimo įstaigoje pragaru“, – patvirtino „Get Lost“ aktyvistai.

Negana to, praėjusią savaitę paskelbta, kad Rusijos regionuose į fronto liniją pradėta siųsti mobilizuotus žmones, kurie anksčiau atsisakė kariauti Ukrainoje ir sąmoningai pasirinko atlikti bausmę, pranešė rusų opozicijos leidinys „Viorstka“. Pasak pranešimų, gegužę tai pradėta daryti masiškai.

Prasta sveikata taip pat nėra pakankamas rodiklis išvengti tarnybos.

I.Jašinas: Šrapnelių sužeisti kareiviai, kurie per stebuklą išgyveno apšaudymą, yra įsitikinę, kad jų skola Tėvynei visiškai sumokėta.

„Turime daug dezertyrų, sergančių hepatitu С ir kitomis ligomis, kurios teoriškai daro juos netinkamus karinei tarnybai ir kovinei prievolei. Su jais buvo elgiamasi kaip su ne žmonėmis, jie buvo beatodairiškai siunčiami į šturmo būrius, kad neabejotinai žūtų“, – paaiškino „Get Lost“ aktyvistai.

Vienas iš karių – Dmitrijus – buvo mobilizuotas nepaisant to, kad kenčia nuo išplitusios venų varikozės. Kartais vyras net negali pajudinti kojos. Nors, pasak „Insider“, jam pavyko gauti gydymą, praėjus dviems savaitėms po operacijos Dmitrijui buvo pasakyta, kad jis turi eiti į kariuomenę.

Vyras atviravo, kad, nepavykus išvengti šaukimo prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų, nusprendė dezertyruoti.

Kaip dezertyruoti iš Rusijos kariuomenės?

„The Insider“ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad atvejai, kai kariai bėga iš fronto linijos, yra reti – ir ne tik Ukrainoje. Vietnamo karo metu 39 proc. amerikiečių dezertyrų pabėgo atostogų metu. 7 proc. dezertyravo pačiame Vietname ir 2 proc. pasitraukė tiesiai iš mūšio lauko. Kitų didžiųjų konfliktų, kuriuose dalyvavo Jungtinių Valstijų pajėgos, tyrimai rodo panašų dėsningumą.

Naujienų svetainė „Mediazona“, gavusi prieigą prie dezertyrų nuosprendžių, išsiaiškino, kad dauguma Rusijos karių, kurie dezertyruoja, tai padaro per rotaciją, atostogų metu arba gydydamiesi ligoninėje.

„AFP“/„Scanpix“/Įkalintas opozicijos politikas Ilja Jašinas

Įkalintas opozicijos politikas Ilja Jašinas pastebėjo, kad kalėjime tarp kalinių daugėja dezertyrų: „Šrapnelių sužeisti kareiviai, kurie per stebuklą išgyveno apšaudymą, yra įsitikinę, kad jų skola Tėvynei visiškai sumokėta ir kad jie nusipelnė teisės būti demobilizuoti. Tačiau Tėvynė karinio gydytojo lūpomis beširdiškai pareiškia: jūs esate sveiki ir privalote tęsti tarnybą. Taigi jie nusprendžia, kad gyvenimas kalėjime yra geriau nei mirtis tranšėjoje.“

Taip nutiko Pavelui. 2022 m. rudenį jis buvo paguldytas į ligoninę dėl sužeidimo granata. Po dvidešimties dienų, kai dar gydėsi, jam paskambino vadas ir pareikalavo, kad Pavelas grįžtų į frontą.

Užuot paklusęs, jis nusprendė dezertyruoti. Pavelas iš banko sąskaitos išėmė visus pinigus, nusipirko neregistruotą SIM kortelę ir autostopu išvyko į kitą miestą. Keletą mėnesių jis slapstėsi ir ruošėsi kirsti sieną su Suomija.

Kliūtis, su kuria dažnai susiduria norintys pabėgti, yra būtinybė palikti okupuotą Ukrainos teritoriją. Kitas dezertyras Konstantinas paaiškino, kad tai kelia nemenkų iššūkių.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

„Reikia pereiti pasienio kontrolę, o pasienyje budi karo policija, kuri tikrina jūsų dokumentus ir asmeninius daiktus. Reikia turėti savo vadų – padalinio vado arba štabo viršininko – pasirašytą kovinį įsakymą. Taigi kariškiams išvykti iš [okupuotos] Ukrainos teritorijos be įsakymo iš viršaus yra gana problemiška“, – rašo „The Insider“.

Teigiama, kad Rusijos kariai pirma bando pateikti į ligoninę Rusijos teritorijoje, išeiti atostogų arba rasti oficialią dingstį palikti dalinį. Kartais jie susitaria būti išleisti vykti į okupuotą Krymą ar Rostovą pasiimti atsargų, pavyzdžiui, degalų ir maisto.

„Tačiau be karinio įsakymo išvykti negalima: karinės policijos neįmanoma papirkti, o patikrinimai yra kruopštūs. Jie tikrina ginklų serijinius numerius, o jei randa granatų ar kitokios kovinės įrangos, ją konfiskuoja ir apie jus praneša“, – kalbėjo Pavelas.

Kariškis taip pat paaiškino, kad galima gauti atostogų: ne mažiau kaip po šešių mėnesių kovinės tarnybos fronte arba dėl šeiminių priežasčių, pavyzdžiui, gimus vaikui, ar artimo giminaičio mirties.

Dezertyras: Jie apsivyniodavo savo kūno dalis kruvinais tvarsčiais, o kai kurie net keliavo juoduose plastikiniuose maišuose, vaidindami mirusius.

„Kai kurie bando suklastoti ligą. Jie gali būti išsiųsti į ligoninę Luhansko ar Donecko liaudies respublikose ir bandyti pabėgti iš ten. Arba galima tiesiog nusipirkti atostogas. Daugelis vadų neatsisakys gerų pinigų“, – pastebėjo Pavelas.

Sėkmingas pabėgimas iš fronto

Organizacija „Get Lost“ nurodė ir keletą sėkmingų atvejų, kai rusų kariams pavyko pabėgti tiesiai iš fronto. Grupės įkūrėjas Grigorijus Sverdlinas pasakojo apie karį, kuris kreipėsi į labdaros organizaciją, sėkmingai dezertyravo ir padėjo dar 50 savo bendražygių.

Anot pasakojimo, rusų kariai įsėdo į UAZ gamybos mikroautobusus, kokius naudoja karo medikai. Ant langų pakabino Raudonojo kryžiaus organizacijos ženklus ir veždavo po šešis ar aštuonis žmones.

„Jie apsivyniodavo savo kūno dalis kruvinais tvarsčiais, o kai kurie net keliavo juoduose plastikiniuose maišuose, vaidindami mirusius“, – atskleidė neįvardintas kariškis.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

„Iš tikrų medikų sužinojome apie kontrolinį postą, kurį jie naudojo skubiai evakuacijai. Ten taip pat vyksta pasienio patikrinimai, tačiau medicinos transporto priemonėms jie daro išimtį. Vairuotojas ir priekyje sėdintis „vadas“ sakydavo, kad atvyksta iš netoliese esančios ligoninės, kurioje trūksta sunkiems atvejams reikalingos įrangos, ir kad reikia skubėti. Taip išvežėme apie 50 kovotojų. Niekas mūsų netikrino, ir tai kiekvieną kartą pasiteisindavo“, – pridūrė jis. Po to vyras išvyko į Norvegiją.

Aleksandras „The Insider“ paminėjo dar vieną netikėtą pabėgimo būdą – taksi.

Rusijos kariai įprastai naudojasi taksi automobiliais nusipirkti maisto produktų, išvykti atostogų ir į frontą pristatyti narkotinių medžiagų. Vidutiniškai kelionė iš kovos zonos kainuoja kelis šimtus dolerių.

Aleksandras taksi automobiliu dezertyravo po to, kai buvo sužeistas Robotynės mūšyje, paguldytas į ligoninę, o vėliau išsiųstas į frontą.

Taip Aleksandras ir pabėgo. Robotynės mūšyje jis buvo sužeistas ir paguldytas į ligoninę, bet netrukus buvo išsiųstas atgal į frontą. Jis teigė gavęs pažįstamo taksisto numerį, kuris žinojo kelią aplink visus kontrolės punktus.

Kadras iš vaizdo įrašo/Robotynės kaimas

„Pasakiau jam, kad pas mane porai dienų atvažiuoja mergina. Kelionė iš Berdiansko į Donecką man kainavo 50 000 rublių (~560 JAV dolerių). Apskritai viskas vyko sklandžiai. Visur buvo karo policijos, bet jie niekada nestabdė. Jei esi su civiliais drabužiais, gauni saugų pravažiavimą. Svarbiausia, sugalvoti įtikinamą pasakojimą ir įspėti vairuotoją“, – patirtimi pasidalijo Aleksandras ir pridūrė, kad vairuotojus galima rasti net internete.

Kas laukia sučiuptų dezertyrų?

Organizacijos „Get Lost“ atstovai tvirtino, kad dezertyrams, sugautiems Rusijos teritorijoje gresia tik kalėjimas ir galimas perdislokavimas į frontą, tuo tarpu karo zonoje sučiupto bėglio laukia egzekucija arba taip vadinamos „kankinimų duobės“.

Karo policija dezertyro pradeda ieškoti praėjus dviem dienoms po to, kai jis dingsta be žinios arba negrįžta iš atostogų. Dažniausiai į jo gyvenamąją vietą atvyksta apygardos policijos pareigūnas ir paskelbiamas regioninio lygio perspėjimas. Dažnai tuo ir baigiasi teisėsaugos pastangos.

Svarbu tai, kad jei asmuo nėra įtrauktas į federalinį ieškomų asmenų sąrašą, jis gali išvengti baudžiamojo persekiojimo tiesiog persikeldamas į kitą regioną.

Dezertyrams rekomenduojama įsigyti naują telefoną ir SIM kortelę, paprašyti, kad kas nors kitas užregistruotų jį jų vardu. Taip pat patartina naudoti grynuosius pinigus, o ne banko korteles. Galiausiai saugiau nutraukti visus ryšius su draugais ir giminaičiais, kad jie netyčia neišduotų informacijos.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Taip pat svarbu palikti karines uniformas ir ginklus, nes karinio turto turėjimas gali atkreipti dėmesį ir kartu suteikti valdžios institucijoms papildomą paskatą dezertyruojančiam asmeniui susekti.

„Get Lost“ vadovas G.Sverdlinas prisiminė vieną rusą, kuris pakeliui į pasienį pamiršo nusimauti taktines pirštines – ši klaida neliko nepastebėta karo policijos. Dezertyras buvo suimtas.