Ketvirtadienį apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku du nežinomi užpuolikai paleido į Sankt Peterburge esančio pastato, kuriame įsikūrusi režisieriaus studija, langus Molotovo kokteilių, ir ten kilo gaisras. Policija patvirtino, kad ieškomi du užpuolikai, kurie „apgadino pastato fasadą ir pasišalino“.
Paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ A.Učitelio advokatas Konstantinas Dobryninas pasidalijo režisieriaus laišku, kuriame teigiama, kad ši ataka buvo surengta dėl dar nepasirodžiusios juostos „Matilda“, kurioje vaizduojamas Nikolajaus II jaunystės romanas su lenke balerina Matylda Krzesinska.
Spalio 25-ąją pasirodysiančiam filmui Kultūros ministerija praėjusį mėnesį nustatė 16 metų amžiaus cenzą.
Teigiama, kad šis romanas truko kelerius metus ir nutrūko 1894-aisiais, kai įvyko būsimojo caro vedybos su Britanijos karalienės Victorios vaikaite Aleksandra Fiodorovna. Tais pačiais metais Nikolajus perėmė ir Rusijos imperijos sostą.
Visgi jau kelis mėnesius šalyje dėl šio filmo nesiliauja protestai.
Spalio 25-ąją pasirodysiančiam filmui Kultūros ministerija praėjusį mėnesį nustatė 16 metų amžiaus cenzą.
Nors kol kas matė tik šio filmo anonsą, konservatyvių bei nacionalistinių pažiūrų aktyvistai ir Ortodoksų Bažnyčios protestuotojai jau pasmerkė „Matildą“, nes, jų teigimu, Nikolajus II privalo būti „neliečiama“ šventa asmenybė.
„Esu nuliūdęs ir išsigandęs“, – laiške rašė A.Učitelis.
„Man liūdna, kad šis filmas, dar nė nepasirodęs ir nematytas, jau sukėlė labai daug neapykantos... Bijau dėl žmonių, kurie laukia šio filmo ir spalį eis (jo žiūrėti) į kino teatrus“, – pridūrė režisierius.
„Šiandien jie (užpuolikai) padega kino studiją „Lendok“, o rytoj jie jau padeginės kino teatrus, kur gali nukentėti nekalti žmonės“, – sakė jis.
A.Učitelis sakė jau dukart kreipęsis į Vidaus reikalų ministeriją dėl grasinimų iš kai kurių griežtų pažiūrų ortodoksų tikinčiųjų, „tačiau jokios reakcijos nesulaukęs“.
Režisierius paprašė Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovo Aleksandro Bortnikovo ir vidaus reikalų ministro Vladimiro Kolokolcevo „užtikrinti ne tik mūsų saugumą, bet ir kino teatrų bei žiūrovų, laukiančių šio filmo, saugumą“.
„Sustabdykit agresiją! – prašė jis. – Leiskit žmonėms žiūrėti tą filmą.“
Kazokų ir stačiatikių aktyvistai praėjusį mėnesį prie vienos Maskvos bažnyčios netgi surengė prieš tą filmą nukreiptas pamaldas. Per jas keli šimtai maldininkų laikė caro šeimos narius vaizduojančias ikonas.
Ši juosta sukėlė pasipiktinimą asmenims, įsitikinusiems, jog Rusija neturėtų vaikytis vakarietiškų vertybių ir seksualinės laisvės standartų.
Kazokų ir stačiatikių aktyvistai praėjusį mėnesį prie vienos Maskvos bažnyčios netgi surengė prieš tą filmą nukreiptas pamaldas. Per jas keli šimtai maldininkų laikė caro šeimos narius vaizduojančias ikonas.
Viena iš balsingiausių „Matildos“ kritikių – Rusijos Valstybės Dūmos deputatė Natalija Poklonskaja, buvusi Maskvos aneksuoto Krymo generalinė prokurorė. Ketvirtadienį radijo stočiai „Kommersant“ ji sakė, kad šis filmas gali išprovokuoti „kokių nors ekstremistinių išraiškų ir radikalių sentimentų“. Ji taip pat parengė peticiją, kurią pasirašė tūkstančiai rusų, nepritariančių filmo pasirodymui.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia iki šiol laikosi oficialios pozicijos nesikišti į šią kontroversiją. Po 1917-ųjų revoliucijos bolševikų žvėriškai nužudytas Nikolajus II ir jo šeimos nariai Bažnyčios yra paskelbti šventais kankiniais.
Be kita ko, griaučiai, kurie veikiausiai priklauso Nikolajaus II vaikams, tebesaugomi Rusijos valstybiniame archyve, nes Bažnyčia nesutinka leisti, kad būtų patvirtintas jų autentiškumas.
Kitąmet Rusijoje bus minimos caro nužudymo 100-osios metinės.
