„Mes, komunistai, esame pasipiktinę savavaliavimu dėl šventų sovietinės praeities simbolių. Mes reikalaujame, kad teisėsaugos institucijos surastų ir nubaustų ir šio teroro akto vykdytojus, ir įkvėpėjus“, – sakoma RFKP CK prezidiumo pareiškime, kurį pasirašė partijos lyderis Genadijus Ziuganovas.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiro Lenino paminklas skilo ir pakrypo, tačiau nenugriuvo. |
Šio dokumento, kurio tekstą išplatino partijos spaudos tarnyba, autoriai pažymi, kad „vertina paminklo V.Leninui susprogdinimą kaip vandalizmo aktą, kaip juodašimtininkų propaguojančių urvinį antisovietizmą ir primetančių Rusijai jos nekenčiamą kraštutinių liberalių reformų kursą, sisteminės politikos išdavą“.
„Fašizmas slenka į Rusija nepastebimai. Jo šaknys antikomunizme. Plinta niekinant sovietinės praeities istorinį atminimą. Jis įtvirtinamas visur klestinčia capokų (Sergejus Capokas – gaujos vadas Krasnodaro krašte, susijęs su žudynėmis Kuščevo stanicoje) valdžia, smuklių muštynėmis, paminklų Leninui ir kitiems Sovietinės valstybės įkūrėjams sprogdinimais, architektūros paminklų griovimais ir mūsų liaudžiai šventų vietų naikinimu“, – pareiškė komunistai.
Jie ragina partijos šalininkus „būti budrius ir vieningus“.
Tuo tarpu RFKP frakcijos Sankt Peterburgo įstatymų leidžiamajame susirinkime vadovas Vladimiras Dmitrijevas siūlo tyrimo institucijoms patikrinti, kokių sąsajų su paminklo sprogdinimu turi „Vieningosios Rusijos Jaunosios Gvardijos“ (VRJG) miesto skyrius, išvakarėse paraginęs komunistus gailėtis už V.Lenino ir J.Stalino nusikaltimus.
„Viena versijų, kurią reikėtų patikrinti teisėsaugos institucijoms – tai „jaunagvardiečių“ sąsajos su (šiuo nusikaltimu). Jie vakar surengė piketą prie mūsų miesto komiteto, nukreiptą prieš Leniną, dieną, o vakare paminklas buvo susprogdintas“, – sakė V.Dmitrijevas agentūrai „Interfax“ antradienį.
Patys „jaunagvardiečiai“ savo sąsajas su paminklo sunaikinimu neigia. „Paminklo susprogdinimas – tai vandalizmas, kuris ribojasi su terorizmu ir ekstremizmu. Mes prieštaraujame tokiems metodams“, – sakė agentūrai „Interfax“ VRJG miesto skyriaus politinės tarybos vadovas Artiomas Murzakovas.
2004 metų balandžio 6 dienos rytą kažkokie jaunuoliai nutempė paminklą nuo postamento ir jis suskilo į tris dalis.Pasak jo, ideologijų kova turi visada vykti nepažeidžiant įstatymų, be kraujo liejimo ir aukų. „Smurto metodai Rusijoje visiškai neleistini“, – pareiškė aktyvistas.
Paminklą V.Leninui nežinomi asmenys susprogdino pirmadienį. Monumentas atsilaikė, nors ir suskilo. Gretimuose namuose išdužo stiklai, niekas nenukentėjo. Sprogimo galingumas siekė maždaug 100 gramų trotilo. Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausioji vidaus reikalų valdyba iškėlė baudžiamąją bylą pagal straipsnį „chuliganizmas“.
Venjamino Pinčiuko (1908–1987) sukurta skulptūra Malaja ir Koniušenaja gatvių kampe buvo pastatyta 2006 metų lapkričio 7 dieną. Iki 2000 metų monumentas stovėjo Taurijos sode, po to šešerius metus buvo Miesto skulptūrų muziejaus sandėlyje.
Paminklas pastatytas Carskoje Selo Katedros aikštėje, ant 2004 metais nežinomų asmenų sugriauto monumento V.Leninui postamento. Iki 1939 metų aikštėje buvo Jekaterinos katedra, ją nugriovus, čia buvo pastatytas paminklas revoliucijos vadui. Tačiau 2004 metų balandžio 6 dienos rytą kažkokie jaunuoliai nutempė paminklą nuo postamento ir jis suskilo į tris dalis.
Savo ruožtu Puškino rajono administracija agentūrai „Interfax“ pareiškė, kad susprogdintas Carskoje Selo (Sankt Peterburgo priemiestyje) paminklas V.Leninui bus suremontuotas.
Tuo tarpu Miesto skulptūrų muziejaus darbuotojai agentūrai „Interfax“ pranešė, kad skulptūra neturi didelės meninės ir istorinės vertės. „Paminklas buvo pastatytas 2006 metais vietoj sunaikinto, bet dėl to pats vandalizmo faktas nėra mažiau liūdnas“, – sakė muziejaus atstovas.
