Manoma, kad „Rusų maršo“ rengėjai yra per daug nacionalistiški net V.Putino režimui.
Spalio 24 d. Rusijos prezidentas lankydamasis „Valdajaus klubo“ diskusijoje Sočyje pareiškė: „Esu didžiausias nacionalistas Rusijoje. Vis dėlto, labiausiai vertinamas nacionalizmas yra toks, kuomet vykdai politiką, kuri naudinga žmonėms. Jeigu nacionalizmas reiškia kitų žmonių netoleravimą, šovinizmą – tai gali sužlugdyti šalį, kuri sukurta kaip daugianacionalinė ir daugiakonfesinė valstybė.“
Nors Rusijos nacionalistiniai judėjimai ir remia prorusiškus teroristus Rytų Ukrainoje, tačiau dalis jų yra nepatenkinti nenuoseklia ir nepakankamai, jų nuomone, griežta Maskvos politika.
Tokiu pareiškimu V.Putinas bandė apibrėžti „priimtino nacionalizmo“ ribas, įsitikinęs Niujorko universiteto profesorius Markas Galeottis.
„Jis bando apibrėžti priimtiną nacionalizmo lygį, kuris nėra rasistinis ir nesiremia smurtu ir įtampa su kitomis etninėmis grupėmis“, – teigė M.Galeottis ir pridūrė, kad V.Putinui nacionalizmas reiškia patriotizmą, o pastarasis yra lojalumas dabartiniam status quo.
Panašu, kad Kremlius turi daugybę priežasčių nerimauti. Nors Rusijos nacionalistiniai judėjimai ir remia prorusiškus teroristus Rytų Ukrainoje, tačiau dalis jų yra nepatenkinti nenuoseklia ir nepakankamai, jų nuomone, griežta Maskvos politika. Daugelis Rusijos nacionalistų norėtų, kad Kremlius vykdytų dar radikalesnę politiką tiek Ukrainoje, tiek šalies viduje.
„Rusų maršas“ minimas kasmet nuo 2005 m., kuomet valstybine švente tapo Nacionalinės vienybės diena. Ši šventė pakeitė anksčiau minėtas 1917 m. įvykusio bolševikų perversmo metines.
Oficiali Rusijos valdžia stengiasi šią dieną pabrėžti patriotiškumą, bet ne nacionalizmą, o tai erzina daugelį Rusijos kraštutinės dešinės veikėjų.
„Putinas ne nacionalistas, jis tik žiūrovas. Jis buvo pastatytas čia (Kremliuje) valdančių korporacijų tam, kad kontroliuotų politinį procesą, tuo tarpu slaptosios policijos nariai perka vilas ir rūmus Žydrajame Krante“, – piktinosi populiaraus nacionalistų naujienų portalo „Sputnik & Pogrom“ redaktorius Jegoras Prosvirninas.
Kremlius pastaraisiais mėnesiais smarkiai apribojo tokių radikalių nacionalistų kaip Aleksandras Duginas ir Aleksandras Prochanovas pasirodymą valstybiniuose televizijos kanaluose. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl „Rusų maršo“ palaikymas Rusijos visuomenėje šiuo metu nėra labai stiprus. „Levada“ centro įvykdytos sociologinės apklausos duomenimis, tik 31 proc. Rusijos gyventojų teigiamai vertina „Rusų maršų“ idėją.
M.Galeottis teigia, jog Rusijos nacionalistų judėjimas laikosi keturių nuostatų – imperializmo, socialinio konservatyvizmo (paramos Rusijos stačiatikių bažnyčiai ir homofobijos), etninio šovinizmo ir ekonominio radikalizmo.
Kraštutinės dešinės judėjimus visoje Europoje tirianti Berno universiteto (Šveicarija) mokslininkė Alina Poliakova teigia, kad prasidėjęs karas Ukrainoje parodė skilimą tarp Rusijos nacionalistų grupuočių.
Vienos iš jų palaiko dabartinę Rusijos valstybės politiką. Juos galima vadinti patriotiškais ir imperiniais nacionalistais. Tuo tarpu kitos Rusijos nacionalistų grupės iškelia rusų, kaip etninės grupės, svarbą.
„Labai įdomu stebėti, kad atsiranda nesutarimai tarp „etninių nacionalistų“ ir „valstybės nacionalistų“, ypač vykstant krizei Ukrainoje ir po Krymo aneksijos“, – teigė A.Poliakova.
M.Galeottis teigia, jog Rusijos nacionalistų judėjimas laikosi keturių nuostatų – imperializmo, socialinio konservatyvizmo (paramos Rusijos stačiatikių bažnyčiai ir homofobijos), etninio šovinizmo ir ekonominio radikalizmo.
Pirmus du punktus V.Putinas įvykdė su kaupu, tačiau likusių dviejų Kremlius nedrįsta žengti, nes gali iškilti pavojus visai V.Putino sukurtai sistemai.
