Santykiai tarp Krymo totorių ir Rusijos valdžios ilgą laiką buvo komplikuoti. Vyresnės kartos totoriai puikiai pamena 1944 m. Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino įsaką deportuoti visus Krymo totorius į Vidurio Aziją ir šiaurinę Rusiją.
Rusija 1783 m. okupavo Krymą, ankščiau priklausiusį Osmanų imperijai, ir nuo to laiko stengėsi pakeisti pusiasalio demografinę sudėtį – pakeisti tiurkų kilmės totorius slavų kilmės gyventojais.
Vis dėlto, nors dauguma totorių puikiai pamena Rusijos padarytą žalą jų tautai, tačiau jie taip pat turi priekaištų ir Ukrainos valdžiai. Ilgą laiką Kijevas skyrė nepakankamai pastangų tam, kad Krymo totoriai galėtų grįžti į savo namus pusiasalyje. Be to, Medžlisas ilgą laiką siekė,kad Krymo totoriai būtų pripažinti vietiniais Krymo gyventojais.
Rusija 1783 m. okupavo Krymą, ankščiau priklausiusį Osmanų imperijai, ir nuo to laiko stengėsi pakeisti pusiasalio demografinę sudėtį – pakeisti tiurkų kilmės totorius slavų kilmės gyventojais.
Taigi, kuomet Rusijos kariai įžengė į Krymą vasario mėnesio pabaigoje, Medžliso atstovai slapta vykdė derybas dėl Krymo totorių padėties su Kremliaus okupantų vietininku pusiasalyje Sergejumi Aksionovu.
Vis dėlto, trumpas flirtas su Rusijos okupantais greitai baigėsi. Krymo totoriai boikotavo kovo 16 d. įvykusį nelegalų „referendumą“, kurį Maskva panaudojo kaip dingstį aneksuoti Krymą.
Rusijos okupacinė valdžia į Krymą uždraudė įvažiuoti Medžliso lyderiui Renatui Chubarovui ir buvusiam vadovui Mustafai Džemilevui.
Iš karto po okupacijos padaugėjo išpuolių prieš Krymo totorius. „Referendumo“ išvakarėse vienas Krymo totorius, kuris dalyvavo protesto akcijoje prieš Rusijos politiką, vėliau buvo nužudytas. Nebuvo sulaikytas nei vienas įtariamasis, o tai dar labiau pakurstė Krymo totorių pyktį.
Iš karto po okupacijos Ukrainos valdžia pavėluotai stengėsi įsititeikti totoriams. Kovo 20 d. Kijevas nusprendė suteikti Krymo totoriams vietinių pusiasalio gyventojų statusą.
Be to, Maskva uždraudė apie 360 musulmoniškų knygų, Draudimas argumentuotas pastarųjų ekstremistiniu turiniu. Tarp uždraustų knygų yra ir Korano vertimas į rusų kalbą.
Rusijai aneksavus Krymą, taikiniu tapo ir vietos totorių religija islamas. Ankščiau Krymo mečetėse tarnavo apie 20 islamo dvasininkų imamų, atvykusių iš Turkijos. Po okupacijos Maskva juos vis išsiuntė atgal į Turkiją ir nesuteikė leidimo gyventi. Dėl šios priežasties šiuo metu Kryme jaučiamas imamų trūkumas.
Be to, Maskva uždraudė apie 360 musulmoniškų knygų, Draudimas argumentuotas pastarųjų ekstremistiniu turiniu. Tarp uždraustų knygų yra ir Korano vertimas į rusų kalbą.
Medžliso narys Narimanas Dželajevas teigė, kad totoriai Kijevo valdžią dėl galimos Rusijos okupacijos buvo perspėjusi dar likus keliems mėnesiams iki „referendumo“.
„Skambinome pavojaus varpais, bet niekas nesiklausė. Ukrainos vyriausybė visada rėmė slavų kilmės gyventojus, o ne Krymo totorius“, – skundėsi N.Dželajevas.
Jam antrino istorikas Rustemas Eminovas: „Ironiška, kad Ukrainos valdžia Krymo totorius, bet ne rusus laikė separatizmo grėsme“.
Okupacinė valdžia Krymo totoriams nekelia vilčių, tačiau jie teigia, kad daugelis vietos politikų šio metu yra tie patys, kurie buvo ir ankščiau.
„Dabartiniai vietos valdžios atstovai yra tie patys, kaip ir ankščiau. Daugelis jų atvirai pasisakė prieš Krymo totorius“, – tikino N. Dželajevas
Jo teigimu, apie 10 tūkstančių Krymo totorių paliko pusiasalį po įvykdytos aneksijos. Daugelis jų patraukė į žemyninę Ukrainos dalį, o likusieji buvo priversti priimti Rusijos pilietybę.
