Sekmadienį pasibaigęs trijų dienų trukmės balsavimas buvo surengtas po beprecedenčio susidorojimo su prezidento Vladimiro Putino kritikais. Be to, iki rinkimų atliktos viešosios nuomonės apklausos rodė, kad „Vieningosios Rusijos“ populiarumas yra istoriškai žemas.
Tačiau partija vis tiek gavo dviejų trečdalių daugumą Valstybės Dūmoje – žemuosiuose parlamento rūmuose, o „Vieningosios Rusijos“ aukšto rango narys Andrejus Turčakas pareiškė, kad jo partija pasiekė „įtikinamą ir švarią pergalę“.
A.Turčakas žurnalistams sakė, kad ši politinė jėga pagal partijos sąrašą ir vienmandatėse apygardose gaus daugiau nei 300 iš 450 vietų parlamente.
Pirmadienio popietę, suskaičiavus beveik visus balsus, „Vieningoji Rusija“ pirmavo surinkusi 49,8 proc. balsų; antroje vietoje buvo Komunistų partija, užsitikrinusi 18,9 proc. elektorato palaikymą.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova pranešė, kad rinkėjų aktyvumas siekė 51 procentą. V.Putinui ji sakė, kad šis procentas yra didesnis nei per ankstesnius rinkimus ir kad sulaukta mažiau skundų apie pažeidimus nei kada nors anksčiau.
„Norėčiau ypatingais dėkingumo žodžiais kreiptis į Rusijos piliečius ir padėkoti jums, mieli draugai, už jūsų pasitikėjimą“, – per virtualų susitikimą su E. Pamfilova, kurį rodė Rusijos televizija, pareiškė V.Putinas.
Net valstybinių apklausų agentūrų prognozės rodė, kad „Vieningoji Rusija“ surinks tik apie 30 proc. balsų.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gyrė rinkimų „konkurencingumą, atvirumą ir sąžiningumą“, sakydamas, kad yra akivaizdu, jog „Vieningoji Rusija“ yra pagrindinis rinkėjų pasirinkimas“.
„Tikrai neįtikėtina“
Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno, įtakingiausio Rusijos opozicijos veikėjo, sąjungininkams rezultatai pasirodė keisti.
„Tai tikrai neįtikėtina. Prisimenu jausmą 2011 metais, kai jie pavogė rinkimus. Tas pats vyksta ir dabar“, – pareiškė sausį sulaikyto A.Navalno atstovė Kira Jarmyš.
Kaltinimai plataus masto sukčiavimu per 2011 metų parlamento rinkimus sukėlė didžiulius protestus su A.Navalnu priešakyje.
Jo sąjungininkai tvirtina, kad balsavimas buvo masiškai klastojamas, ypač atkreipdami dėmesį į nuolatinius vėlavimus skelbiant elektroninio balsavimo rezultatus liberalioje ir opozicijai palankioje Maskvoje.
Europos Sąjunga pareiškė, kad prieš rinkimus tvyrojo „bauginimo atmosfera“, ir skundėsi dėl nepriklausomų rinkimų stebėtojų trūkumo. Vokietija savo ruožtu ragino ištirti pranešimus apie pažeidimus balsavimo metu.
JAV valstybės departamentas irgi suabejojo Rusijos parlamento rinkimų sąžiningumu, pareiškęs, kad vyriausybės represijos prieš kritikus „neleido Rusijos žmonėms naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis“.
„Rugsėjo 17–19 dienomis vykę Dūmos rinkimai Rusijos Federacijoje vyko sąlygomis, kurios nebuvo palankios laisvam ir sąžiningam procesui“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.
„Neįmanoma pripažinti rezultatų“
Prieš rinkimus A.Navalno artimiausi bendražygiai buvo suimti arba pabėgo, o jo organizacijos buvo uždraustos kaip „ekstremistinės“. Visiems su jomis susijusiems asmenims buvo uždrausta balotiruotis.
Kremliaus kritiko komanda ragino opozicijos šalininkus remti kitus kandidatus, kurie galėtų nugalėti „Vieningąją Rusiją“ – daugiausia Komunistų partijos narius. Rinkimų rezultatai parodė, kad „išmaniojo balsavimo“ kampanija galėjo turėti jiems tam tikrą poveikį.
„Vieningosios Rusijos“ balsų dalis sumažėjo nuo 54,2 proc., surinktų per ankstesnius parlamento rinkimus 2016 metais, o parama komunistams išaugo nuo turėtų 13,3 procento.
Paaiškėjo, kad 5 proc. patekimo į parlamentą slenkstį peržengė dar trys partijos – nacionalistinė LDPR, neseniai susikūrusi partija „Nauji žmonės“ ir „Teisingoji Rusija“. Visos šios politinės jėgos surinko mažiau nei 10 proc. balsų.
Artimas A.Navalno sąjungininkas Leonidas Volkovas pareiškė, kad aiškiai vyko masinė rinkimų falsifikacija, ir ragino perskaičiuoti balsus dviejuose didžiausiuose Rusijos miestuose.
„Neįmanoma pripažinti rezultatų Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai buvo purviniau ir blogiau nei netgi 2011 metais“, – rašė jis feisbuke.
Užblokuoti tinklalapiai ir programėlė
L.Volkovas neragino rengti demonstracijų, bet nurodė, jog A.Navalno komanda „palaikytų bet kokius taikius protesto veiksmus“, kad rezultatai būtų atšaukti ir perskaičiuoti balsai.
Valdžia ėmėsi drastiškų priemonių, kad sutrikdytų „išmaniojo balsavimo“ kampaniją“, parengusią kandidatų sąrašus. Į jį buvo įtraukti kandidatai, turėję daugiausiai galimybių neleisti Kremlių palaikantiems politikams iškovoti mandatą.
Kampanijos tinklapis buvo užblokuotas, o „Apple“ ir „Google“ pašalino „Išmaniojo balsavimo“ programėlę iš savo parduotuvių – kaip pranešama, sulaukusios iš rusų teisėsaugos grasinimų sulaikyti jų vietos darbuotojus.
Be to, populiari susirašinėjimo platforma „Telegram“ pašalino A.Navalno komandos sukurtą „išmaniojo balsavimo“ informacinį botą, o „Google Docs“ dokumentai ir „YouTube“ vaizdo įrašai su rekomenduojamų kandidatų sąrašais buvo užblokuoti.
Pasak kritikų, dirvą sukčiavimui paruošė elektroninio balsavimo specifika, nauji suvaržymai stebėtojams ir balsavimo trukmės išplėtimas iki trijų dienų. Pareigūnų teigimu, pastarasis sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką.
Iki sekmadienio vakaro nepriklausoma rinkimų stebėjimo grupė „Golos“, kurią prieš rinkimus valdžia priskyrė „užsienio agentams“, gavo daugiau kaip 4,9 tūkst. pranešimų apie balsavimo pažeidimus.
„Vieningosios Rusijos“ populiarumas mažėja krentant po daugelį metų trukusio ekonominio sąstingio pragyvenimo lygiui.
Tačiau 68 metų V.Putinas, valdantis šalį jau du dešimtmečius, tebėra populiarus, o kai kurie rinkėjai sakė, kad balsavo už jį remiančią partiją, nes pasitiki valstybės vadovu.
