45-erių A.Navalnas atliks „devynerių metų laisvės atėmimo bausmę griežto režimo kolonijoje“, paskelbė teisėja Margarita Kotova per posėdį, surengtą pataisos kolonijoje netoli Maskvos, kur yra laikomas opozicionierius, atliekantis pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmė A.Navalnui paskirta 27-ą Rusijos invazijos provakarietiškoje Ukrainoje dieną. Per šį karą, kurį Maskva vadina „specialia karine operacija“, jau žuvo tūkstančiai žmonių, o maždaug 10 mln. turėjo palikti savo namus.
„Navalnas vykdė sukčiavimą, tai yra svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu“, – paskelbė teisėja M.Kotova. Jos žodžius citavo AFP reporteris, dalyvavęs teismo posėdyje.
Vėliau teisėja taip pat pripažino A.Navalną kaltu dėl lengvesnio nusikaltimo – nepagarbos teismui.
Paskelbus verdiktą policija prie kolonijos buvo sulaikiusi A.Navalno advokatus, iš įvykio vietos pranešė AFP reporteris.
A.Navalnas: V.Putinas „bijo tiesos“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „bijo tiesos“, pareiškė jo A.Navalnas, teismui paskyrus jam devynerių metų įkalinimo bausmę dėl naujų kaltinimų.
„Putinas bijo tiesos, visuomet taip sakydavau. Kova su cenzūra, tiesos perdavimas Rusijos žmonėms visuomet būdavo mūsų prioritetas“, – socialiniame tinkle „Instagram“ parašė opozicionierius.
Kaltintas turto pasisavinimu
„A.Navalnas vykdė sukčiavimą, tai yra svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu“, – teismo metu paskelbė teisėja Margarita Kotova. Jos žodžius citavo AFP reporteris, dalyvaujantis teismo posėdyje, surengtame pataisos kolonijoje netoli Maskvos, kur yra laikomas A.Navalnas.
A.Navalnas, balsingiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas šalyje, buvo įkalintas praeitais metais pagal senus kaltinimus dėl sukčiavimo, kai sugrįžo į Rusiją, likęs gyvas po bandymo jį nunuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Opozicionierius dėl šio išpuolio kaltina Kremlių.
Antradienį paskelbta nutartis susijusi su papildomais kaltinimais lėšų pasisavinimu.
Skelbiant nutartį byloje A.Navalnas pripažintas kaltu ir dėl nepagarbos teismui.
„Įžeisdamas teisėją Navalnas parodė nepagarbą teismui“, – reporteris citavo teisėjos Margaritos Kotovos žodžius.
A.Navalnas pasirodė improvizuotoje teismo salėje vilkėdamas juodą kalinio uniformą. Žurnalistai į salę nebuvo įleisti ir stebėjo posėdį vaizdo ryšiu gretimoje patalpoje.
Opozicionierius atidžiai klausėsi, kaip teisėja M.Kotova skaito nutartį ir kai kada šypsodavosi, sakė AFP reporteris.
Tyrėjai kaltino A.Navalną panaudojus asmeninėms reikmėms kelis milijonus JAV dolerių, paaukotų jo politinėms organizacijoms.
Prokurorė praėjusią savaitę paprašė prailginti laisvės atėmimo bausmę A.Navalnui iki 13 metų ir perkelti jį į „griežto režimo“ koloniją, kur jam tektų kalėti griežtesnėmis sąlygomis.
A.Navalnas savo kaltės nepripažįsta.
Už lėšų pasisavinimą maksimali bausmė – 10 metų nelaisvės, už nepagarbą teismui – šeši mėnesiai.
Prokurorė taip pat paprašė opozicionieriui skirti 1,2 mln. rublių (10,5 tūkst. eurų) baudą.
Jo žmona Julija Navalnaja sakė, kad didžiuojasi savo sutuoktiniu.
„Skaičius 9 nieko nereiškia, – rašė ji instagrame. – Myliu tave, mano brangiausias žmogau pasaulyje, ir nenustoju tavimi didžiuotis jau daugybę, daugybę metų.“
Spaudimas žiniasklaidai ir NVO
Iki įkalinimo A.Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis. Jo komanda paskelbė daugybę žurnalistinių tyrimų apie Rusijos elito turtus ir sisteminę valdžios korupciją. Šie tyrimai platformoje „YouTube“ sulaukdavo milijonų peržiūrų.
2020 metais A.Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“, bet liko gyvas ir buvo išgabentas gydyti į Vokietiją. Baigęs reabilitaciją, jis praeitais metais buvo suimtas, kai sugrįžo į tėvynę. Šis žingsnis sulaukė plataus pasmerkimo užsienyje ir Vakarų šalių sankcijų.
Po A.Navalno suėmimo jo politinės organizacijos visoje šalyje buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“ ir uždarytos. Daugelis jo svarbių padėjėjų pabėgo iš Rusijos, baimindamiesi persekiojimo.
Rusijos valdžia taip pat padidino spaudimą nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Daugelis jų buvo paskelbtos „užsienio agentėmis“, kitos pačios nutraukė veiklą, bijodamos persekiojimo.
Ne viena žiniasklaidos priemonė buvo uždaryta Rusijai priėmus drakonišką įstatymą, draudžiantį skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, Maskvos vadinamą rusų pajėgų „karine operacija“ kaimyninėje šalyje.
Kovo 4 dieną V.Putino pasirašytas įstatymas numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.
Siekdama dar griežčiau kontroliuoti vidaus auditorijai prieinamą informaciją, Rusija šį mėnesį apribojo prieigą prie socialinių tinklų „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“, taip pat blokavo kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių tinklalapius.
Instagrame A.Navalnas smerkė karą Ukrainoje ir ragino savo šalininkus protestuoti nepaisant baudų ir areštų grėsmės.
Sulaikymus per opozicijos protestus stebinti grupė „OVD-Info“ nurodo, kad nuo karo pradžios per Ukrainai palaikyti skirtas demonstracijas Rusijoje buvo sulaikyta per 15 tūkst. žmonių.
