Už karinę plėtrą atsakingas Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas pareiškė, kad Ukrainoje dislokuotas lazerinio ginklo prototipas „Zadira“, kuris vos per 5 sekundes sunaikino už 5 km buvusį ukrainiečių droną.
Šis ginklas esą papildė ankstesnę lazerinę sistemą „Peresvet“, pavadintą mūšyje žuvusio viduramžių ortodoksų kario vienuolio Aleksandro Peresveto garbei. J.Borisovo teigimu, „Peresvet“ gali būti naudojama virš Žemės skriejantiems palydovams aptikti bei juos „apakinti“.
„Jeigu „Peresvet“ apakina, tai naujosios kartos lazeriniai ginklai fiziškai sunaikina taikinį – terminis sunaikinimas, jie sudega“, – gyrėsi J.Borisovas.
Plačiau apie tai skaitykite: Rusija teigia Ukrainoje panaudojusi naujus lazerinius ginklus, V.Zelenskis tyčiojasi
Vis dėlto, kaip rašo BBC, JAV gynybos departamento pareigūnas nurodė nepastebėjęs „nieko, kas patvirtintų pranešimus apie Ukrainoje naudojamus lazerius.“
Rusijos pagyras pašiepė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jas palygindamas su „stebuklingais ginklais“, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metu tariamai kūrė nacistinė Vokietija.
„Kuo buvo aiškiau, kad jie neturi jokių šansų kare, tuo daugiau buvo propagandos apie nuostabų ginklą, kuris būtų toks galingas, jog leistų pasiekti persilaužimą.
Ir štai matome, kad trečiąjį karo mėnesį Rusija bando rasti savo stebuklingą ginklą. Akivaizdu, kad visa tai rodo visišką nesėkmę“, – sakė V.Zelenskis.
Ką lazeriniai ginklai gali, o ko negali?
Apie „Zadiros“ lazerio programą žinoma nedaug, tačiau dar 2017-aisiais Rusijos žiniasklaida skelbė, kad ją įgyvendino valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“. Kaip rašė naujienų agentūra „Reuters“, tai buvo dalis programos, kuria siekiama sukurti naujais fizikiniais principais pagrįstus ginklus.
BBC atkreipė dėmesį, kad pasaulyje yra bent viena šalis, iš tiesų sukūrusi lazerinį ginklą. Praėjusį mėnesį Izraelis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip lazerinė sistema numuša raketas ir dronus.
„Izraelis sėkmingai išbandė naują lazerinę perėmimo sistemą „Geležinis spindulys“, – tviteryje rašė šalies ministras pirmininkas Naftali Bennettas. Pasak jo, tai pirmoji pasaulyje tokio tipo ginklų sistema, lazeriu numušanti nepilotuojamus orlaivius, raketas ar minosvaidžių minas. Vieno šūvio kaina, skelbė N.Bennettas siekia 3,5 JAV dolerius.
„Tai gali skambėti kaip mokslinė fantastika, bet tai tikra“, – pridūrė jis.
Zelenskis teisus – tai nėra stebuklingas ginklas.
Priešraketinės gynybos ekspertas dr. Uzi Rubinas iš Jeruzalės strategijos ir saugumo instituto mano, kad lazerinių ginklų technologija jėgos pusiausvyros mūšio lauke Ukrainoje nepakeistų.
„Zelenskis teisus – tai nėra stebuklingas ginklas“, – sakė jis BBC.
„Jiems prireikė kelių sekundžių, kad numuštų bepilotį orlaivį. Yra daug geresnių būdų tai padaryti, panaudoti „Stinger“ ar bet kurią kitą priešlėktuvinę raketą būtų buvę pigiau, greičiau ir didesnio nuotolio“, – kalbėjo ekspertas.
Lazeriai veikia siųsdami infraraudonųjų spindulių pluoštą, kuris kaitina taikinį tol, kol šis sudega. Pasak U.Rubino, net patys pažangiausi lazeriniai ginklai yra per silpni, kad paskatintų reikšmingą pokytį mūšio lauke. Be to, anot jo, tokių ginklų „žudymo koeficientas“ yra mažas.
„Nėra kaip „Žvaigždžių karuose“, kur į blogiukus nukreipiamas lazerinis ginklas, greitai paspaudžiamas mygtukas ir blogiukas sprogsta. Iš tikrųjų tai labiau primena paprastą mikrobangų krosnelę. Jei norite, kad puodelis vandens užvirtų, tai užtrunka šiek tiek laiko. Su lazeriu yra tas pats. Jį reikia nukreipti į taikinį ir laukti, kol jis įkaista ir jį sunaikina“, – sakė jis.
Pasak U.Rubino, lazeris vienu metu gali būti nukreiptas tik į vieną taikinį, o priešraketinės gynybos sistemos vienu metu gali atakuoti net kelis taikinius. Be to, anot eksperto, prastos oro sąlygos lazerius neutralizuoja – jie neveikia lyjant ar sningant, negali prasiskverbti pro debesis.
Vis dėlto, pasak jo, Izraelio „Geležinis spindulys“ turi pagrindimą, tačiau daugiausiai tai susiję su bandymu sutaupyti. Brangiai kainuojanti šalies „Geležinio kupolo“ sistema yra skirta apsisaugoti nuo į miestus skriejančių raketų, o ne minosvaidžių ar dronų.
„Raketų karas yra išteklių karas. Pigiau gaminti raketas, nei nuo jų gintis. Taigi viskas, ką galite padaryti, kad sumažintumėte gynybos išlaidas, yra naudinga“, – sakė jis ir pabrėžė, kad lazeriniai ginklai gali padėti sumažinti sąnaudas, tačiau „revoliucijos jie nepadarys“.
Į atsargą išėjęs Australijos kariuomenės generolas majoras Mickas Ryanas laikraščiui „Washington Post“ sakė, jog Rusija galėtų panaudoti lazerius tam, kad apakintų besiginančius Ukrainos karius, nors tai ir draudžiama pagal 1995 m. prie JT sutarties pridėtą protokolą, kurį yra pasirašiusios Rusija, JAV, Jungtinė Karalystė bei kitos šalys.
Ką turėjo galvoje V.Zelenskis, kalbėdamas apie „stebuklingus ginklus“?
Ukrainos lyderis V.Zelenskis pašiepdamas Rusijos pagyras sakė, kad jos primena „stebuklingus ginklus“, kuriuos tariamai kūrė nacistinė Vokietija. Šis palyginimas – nuoroda į nacistinėje Vokietijoje pradėtą skleisti propagandą apie tariamus superginklus, kai tik karo eiga Hitleriui ėmė klostytis nesėkmingai.
Girdamasi tuoj pasirodysiančiais ypatingais ginklais, lemtingai pakreipsiančiais karo eigą, Josepho Goebbelso vadovaujama Propagandos ministerija siekė pakelti visuomenės moralę bei išlaikyti vokiečių tikėjimą pergale.
Vašingtono Smitsono muziejaus vyresnysis kuratorius Michaelis Neufeldas priminė, kad kai naciai Didžiojoje Britanijoje panaudojo sparnuotąją bombą V-1, vokiečių propagandos mašina ėmė kalbėti, kad tai privers šią šalį pasitraukti iš karo.
„Propaganda teigė, kad mes atkeršysime ir viską apversime. Manęs visai nestebina, kad Zelenskis gali remtis šiuo Antrojo pasaulinio karo fonu“, – sakė jis BBC.
Nacių propagandos svajonėms neišsipildžius kilo nusivylimas, tačiau, idėja, kad nauji ginklai gali turėti lemiamą reikšmę – gyva ir šiandien, sakė visą karjerą šį mitą sugriauti bandantis M.Neufeldas.
Vis dėlto BBC pašnekovas įspėjo, kad nereikėtų brėžti per daug tiesioginės paralelės su Rusija, skelbiančia apie naują lazerinį ginklą. Anot jo, Maskva nuolat kalbėjo apie savo ginkluotę, taip pat branduolinius ir hipergarsinius ginklus, o šias kalbas dar anksti vertinti kaip reakciją į Kremliui nesėkmingai besiklostančią karo eigą.
„Karo pradžioje jie [Rusija] manė, kad kalbos apie šiuos naujus ginklus įbaugins ir privers Ukrainą pasitraukti. O dabar jie gali tai apversti ir pasakyti, kad jie vis dar yra pranašesni“, – kalbėjo M.Neufeldas.
