Rusijos pajėgos kontroliuoja didžiąją dalį Sjevjerodonecko, teigia artėjančios prie Avdijivkos

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnyj telefonu kalbėjosi su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo viršininku, armijos generolu Thierry Burkhardu, kurį informavo apie karinę padėtį šalyje. Apie tai V.Zalužnyj pranešė savo „Telegram“ paskyroje. 

Pasak jo, šiuo metu sudėtingiausia padėtis yra Luhansko srityje, kur Rusija bando išstumti ukrainiečių dalinius iš jų pozicijų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Lysičanske

V.Zalužnyj padėkojo kolegai ir Prancūzijai už pagalbą bei pareiškė užuojautą dėl žurnalisto Frederico Leclerco, žuvusio Ukrainoje per Rusijos apšaudymą, netekties.

Jis taip pat nurodė, kad Rusija turi lemiamą artilerijos pranašumą, todėl Ukrainą ginantiems kariams būtina kuo skubiau pereiti prie NATO tipo ginkluotės.

Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozickij socialiniuose tinkluose pranešė apie Stryjo rajone nugriaudėjusį sprogimą. Pasak jo, Rusija nusitaikė į transporto infrastruktūrą. 

Vėliau jis patikslino, kad buvo sužeisti 5 žmonės, vienų sužeidimai lengvi, kitų – vidutinio sunkumo, tačiau gyvybei pavojaus nėra.

Šalies vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka nurodė, kad Rusija atakavo Beskidų geležinkelio tunelį Karpatų kalnuose, taip siekdama sutrikdyti ginklų bei degalų gabenimą.

Ukrainos jungtinių pajėgų operatyvinė grupė feisbuke pranešė, kad Donecko ir Luhansko srityse Rusija šiandien apšaudė daugiau kaip 25 gyvenvietes, sunaikino ir apgadino 73 civilinius objektus, tarp kurių – 67 gyvenamieji namai. Informacija apie žuvusius ir nukentėjusius asmenis tikslinama.

Pranešime teigiama, kad Jungtinių pajėgų kovotojai atrėmė 13 Rusijos atakų, dviejose vietose kova tęsiasi. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius „Telegram“ kanale pasidalijo vaizdais, kaip po dar vienos Rusijos atakos atrodo gyvenamieji miesto rajonai. 

„Rusų okupantai vėl apšaudė gyvenamuosius rajonus dviejuose miesto rajonuose. Buvo apgadinti du daugiabučiai, 4 privatūs namai ir komercinės paskirties pastatai. Vienas žmogus žuvo apšaudymo vietoje, kitas buvo paguldytas į ligoninę, tačiau medikams nepavyko išgelbėti jo gyvybės. Taip pat žinoma apie dar du sužeistuosius“, – rašo jis.

„Politico“ rašo, kad JK paprašė JAV leidimo siųsti daugkartinio paleidimo raketų sistemas į Ukrainą. 

Pasak su šiuo klausimu ir dokumentu susipažinusio asmens, JK prašo JAV pasirašyti planą, pagal kurį per kelias savaites į Ukrainą būtų išsiųstos pažangios vidutinio nuotolio raketų sistemos.

AP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

B.Johnsonas trečiadienio rytą kalbėjosi su J.Baidenu apie JAV pagamintų daugkartinio paleidimo raketinių sistemų M270 perdavimą, o ketvirtadienį ryte planuojama JK užsienio reikalų sekretorės Liz Truss bei JAV valstybės sekretoriaus A.Blinkeno diskusija.

Kaip rašo „Politico“, JAV turi oficialiai pritarti šiam žingsniui dėl eksporto taisyklių, tačiau J.Bideno administracija beveik neabejotinai suteiks žalią šviesą.

M270 raketų paleidimo sistema gali smogti taikiniams, esantiems maždaug už 80 km. 

„Ukrainska Pravda“ pranešė, kad daugelyje Ukrainos vietovių paskelbtas oro pavojus. Atakų grėsmė – visoje šalyje, išskyrus Chersoną. 

Duodamas interviu Ukrainos televizijai prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius užsiminė, kad Rusijos pajėgos Chersono srityje galimai žudė civilius gyventojus ir pavadino tai „mažąja Buča“.

Jis sakė šiuo metu negalintis pateikti tikslių duomenų, informaciją apie tai tikrina Ukrainos specialiosios tarnybos. 

„Tikiuosi, kad tai neišsipildys. <...> Jei paviešinsime tokius faktus, manau, kad Vokietijoje, JAV ir kitur pasaulyje bus iškelta daug bylų“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Jis taip pat sakė, kad Rusijos pajėgos ruošiasi pulti Zaporižią. 

Kalbėdamas apie JAV sprendimą Ukrainai suteikti pažangias raketų sistemas O.Arestovyčius sakė, kad šie ginklai gali iš esmės pakeisti karo eigą. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus „Telegram“ kanale paskelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Sjevjerodonecke atliko bandomąsias kontratakas, kurių metų sulaikė šešis Rusijos kovotojus. 

Pasak S.Haidajaus, tęsiasi gatvių kovos, užimta apie 80 proc. miesto centro. Anot jo, kitapus upės esantį Lysyčanską kontroliuoja Ukraina.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Sjevjerodoneckas

NATO trečiadienį pranešė surengsianti derybas su Turkija, Suomija ir Švedija, mėginant įveikti Ankaros priešinimąsi dviejų Šiaurės šalių stojimui į bloką.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė artimiausiomis dienomis sušauksiantis Briuselyje šių trijų šalių aukšto rango pareigūnus, siekiant „užtikrinti, kad pasiektume pažangą dėl Suomijos ir Švedijos paraiškų įstoti į NATO“.

„Mano ketinimas – kad tai įvyktų iki NATO viršūnių susitikimo“ Madride, prasidėsiančio birželio 28 dieną, per vizitą Vašingtone sakė J.Stoltenbergas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko paskelbė, kad trečiadienį Rusija „Tornado“ sistemos raketomis atakavo Dnipro sritį. 

„Deja, šiandien garsiai griaudi ne tik perkūnas. Buvo užpultas Sinelnikovo rajonas. Priešas paleido tris raketas iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių „Tornado“, – feisbuke rašė jis.

Informacija apie žalą ir aukas tikslinama, įvykio vietoje dirba gelbėtojai. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos Kyjivo brigados atstovas Andrijus Kovaliovas nacionalinės televizijos transliacijos metu sakė, kad Rusija, pasimokiusi iš anksčiau padarytų klaidų, gali atverti antrąjį frontą Ukrainos sostinės kryptimi. Apie tai rašo portalas „Unian“.

Teigiama, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pasienyje su Baltarusija suformavo naujas bataliono taktines grupes, išlieka grėsmė, kad į Kyjivą gali pataikyti balistinės raketos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas po apšaudymų penktadienį

„Dabar pasienyje su Baltarusija sutelkti nauji Rusijos kariuomenės daliniai, suformuotos bataliono taktinės grupės, o sieną su Ukraina kerta bepiločiai lėktuvai, kurie bando vykdyti žvalgybą... Kyjivo gyventojai turėtų žinoti, kad grėsmė iš šiaurės niekur nedingo ir kad dar anksti atsipalaiduoti. Kyjivui vis dar gresia teroristinės operacijos, balistinių ir sparnuotųjų raketų atakos“, – sakė A.Kovaliovas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį paskelbė apie naują 700 mln. dolerių vertės ginkluotės ir įrangos paramos paketą Ukrainai.

„JAV karinė pagalba sustiprins Ukrainos pozicijas ginant savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, užtikrins pergales mūšio lauke ir galiausiai sustiprins Ukrainos pozicijas prie derybų stalo“, – sakoma A.Blinkeno pareiškime.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

„Kremliui pavyko tik nusiaubti bendruomenes, žiauriai elgtis su civiliais, sužlugdyti Ukrainos žemės ūkį ir kelti grėsmę pasauliniam maisto saugumui blokuojant Ukrainos uostus. Drąsių Ukrainos pajėgų valia ginti savo šalį yra verta susižavėjimo, o Ukraina parodė, kad niekada nebus pajungta Rusijai“, – pridūrė A.Blinkenas.

Savo pareiškimą A.Blinkenas baigė pažadėdamas, kad JAV ir jų sąjungininkės „palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės“.
 

Chersono srities karinės administracijos vadovas Henadijus Laguta tiesioginės transliacijos metu sakė, kad Ukrainos kariai išlaisvino daugiau kaip 20 gyvenviečių, esančių šiaurinėje Chersono srities dalyje. Apie tai rašo portalas „Ukrainska Pravda“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį vakare feisbuke pasidalijo naujausia karinės padėties šalyje apžvalga. Joje rašoma, kad pasienyje esanti Sumų sritis ir toliau apšaudoma artilerijos ugnimi. Kaip teigia generalinis štabas, Charkivo sektoriuje pagrindinės priešo pajėgos sutelktos į tai, kad išlaikytų užimtas linijas ir sutrikdytų Ukrainos karių skverbimąsi.

Toliau apšaudomos Ukrainos pajėgos, esančios prie Slovjansko, tęsiasi atakos ir Donecko regione, Sjevjerodonecke. Pranešime teigiama, kad Rusija „iš dalies kontroliuoja šiaurinę miesto dalį.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

„Laikinai okupuotose teritorijose priešas ir toliau imasi veiksmų Ukrainos piliečių teisėms ir laisvėms apriboti, trukdo persikėlimui, vykdo filtravimo operacijas ir gilina humanitarinę krizę nurodytose teritorijose. Rusijos kariai apiplėšinėja civilius gyventojus. Kai kuriose gyvenvietėse priešas organizuoja sugadintos karinės įrangos remontą vietos įmonėse. Taigi, karinės technikos remontas vyko Beryslavo mieste, Beryslavo mašinų gamyklos dirbtuvėse.
Okupantai praktiškai visoje laikinai okupuotoje teritorijoje blokavo vietos gyventojų prieigą prie Ukrainos mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų teikėjų“, – rašoma toliau.

Sjevjerodonecko administracijos vadovas Oleksandras Striukas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja 60 proc. miesto, Ukraina – 20 proc., o likusi dalis tapo „niekieno žeme“.

„Tuos 20 proc. įnirtingai gina mūsų ginkluotosios pajėgos“, – sakė jis.

O.Striukas teigė, kad Ukrainos pajėgos „laiko gynybines linijas“ ir bando išstumti Rusijos karius.

„Turime vilties, kad, nepaisant visko, išlaisvinsime miestą ir neleisime, kad jis būtų visiškai okupuotas“, – kalbėjo O.Striukas. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Severodoneckas

Pasak jo, mieste tebėra apie 12-13 tūkst. žmonių, tačiau visa svarbiausia infrastruktūra sunaikinta, o pristatyti maistą ar kitą pagalbą – neįmanoma.

„Jie gyvena nuolatinio apšaudymo sąlygomis, o dabar vyksta ir gatvių mūšiai, kurie padidino pavojų civiliams gyventojams“, – pasakojo jis.

Bet koks bandymas nutraukti Rusijos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą būtų „itin rizikinga karinė operacija“, antradienį pareiškė aukščiausio rango JAV generolas Markas Milley, pradėjęs kelionę po Europą.

M.Milley, kalbėdamas Londone prieš apsilankymus NATO siekiančiose įstoti Suomijoje ir Švedijoje, pažymėjo, kad Juodosios jūros laivybos kelius blokuoja minos ir Rusijos karinis laivynas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Milley

Dėl to dešimtys konteinerinių laivų yra užblokuoti Ukrainos uostuose, įskaitant svarbiausią centrą Odesą. Blokada neleidžia pristatyti grūdų atsargų kitoms pasaulio šalims ir sukėlė nuogąstavimus, kad gali kilti visuotinė maisto krizės.

„Norint atverti tuos jūrų kelius, reikėtų labai didelių kurios nors valstybės ar valstybių grupės karinių pastangų“, – sakė M.Milley kartu su juo po Europą keliaujantiems žurnalistams.

„Galimybės visuomet svarstomos... Nenorėčiau nieko atmesti ar primesti, bet norėčiau jums pasakyti, kad tai būtų itin rizikinga karinė operacija, kuri pareikalautų reikšmingų pastangų“, – pridūrė jis.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Ukraina pažadėjo Jungtinėms Valstijoms nenaudoti naujų ilgo nuotolio ginklų taikiniams Rusijos teritorijoje atakuoti, trečiadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Ukrainiečiai patikino mus, kad šių sistemų nenaudos prieš taikinius Rusijos teritorijoje“, – A.Blinkenas sakė per bendrą spaudos konferenciją su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.

„Ukrainą ir Jungtines Valstijas sieja tvirtas pasitikėjimo ryšys, taip pat su mūsų sąjungininkais ir partneriais“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė perduosiančios Ukrainai pažangių raketų sistemų, įskaitant salvinės raketų ugnies sistemas HIMARS, galinčias vienu metu paleisti kelias tiksliai nutaikomas raketas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„The Guardian“ korespondentas Danas Sabbaghas cituoja Vakarų šalių pareigūnus, kurie teigia, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje prarado apie 15 tūkst. žuvusių ir 40 tūkst. sužeistų karių.

Pareigūnų vertinimu, nuostolių pastarosiomis savaitėmis mažėjo, nes Maskva sutelkė dėmesį į siauresnę teritoriją Ukrainos pietryčiuose.

Šiuo metu Rusija aplink Popasną pajuda 500 m-1 km per dieną. Teigiama, kad jei Rusija nori pasiekti strategiškai svarbų Kramatorsko miestą, laukia „daug operacinių iššūkių“.

„Be to, Vakaruose stiprėja įspūdis, kad šis karas gali tęstis dar daug mėnesių. Mano šaltinis teigė, kad konfliktas turi potencialo tęstis mažiausiai iki šių metų pabaigos“, – rašo D.Sabbaghas.

„Rusijos kariai Briansko srityje stato inžinerines pozicijas už 3 kilometrų nuo Ukrainos valstybės sienos“, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianykas.

„Mūsų žvalgyba praneša, kad Rusijos kariai įrengia pozicijas Podivotijos ir Nekislicos rajonuose, kurie yra Rusijos Briansko srityje, maždaug 3 kilometrai nuo Ukrainos valstybinės sienos“, – sakė O.Motuzianykas.

Minėti kaimai yra netoli Ukrainos valstybės sienos Sumų srityje.

Ukrainos prokremliški separatistai trečiadienį pareiškė, kad jau beveik visiškai apsupo rytinį Avdijivkos miestą, atkirtę vieną iš dviejų į jį vedančių pagrindinių kelių.

Rusijos kariuomenė, padedama separatistų pajėgų, intensyvina atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur nuo pat Rusijos invazijos pradžios vyksta įnirtingos kautynės.

Avdijivkos pakraštyje esantis 2-osios Novoselivkos kaimas „yra išvaduotas“, o separatistai „perėmė dalį“ netoliese esančio greitkelio kontrolę, platformoje „Telegram“ paskelbė apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) sukarintos pajėgos.

A.Daukševič nuotr./Avdijivka

Jos pareiškė „galutinai atkirtusios Avdijivkos karinę įgulą nuo vieno iš dviejų naudojamų aprūpinimo maršrutų“.

Naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patikrinti šių teiginių.

Avdijivka yra pramonės miestas, esantis šiauriau separatistų kontroliuojamo Donecko miesto, faktinės DLR sostinės.

Avdijivkos užėmimas reikštų simbolinę Rusijos pergalę ir atvertų kelią į Ukrainos kontroliuojamą Kramatorsko miestą, esantį maždaug už 100 kilometrų.

Eurupos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl suderinto draudimo apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius, skelbia britų verslo leidinys „Financial Times“, remdamasis savais šaltiniais.

Anot leidinio, toks žingsnis uždarytų Maskvai didžiausią draudimo rinką „Lloyd's of London“, „smarkiai apribotų naftos eksporto galimybes“ ir „verstų ieškoti draudikų nedidelėse, mažiau išsivysčiusiose rinkose“.

„Financial Times“ pašnekovai pažymėjo, kad Graikija, Kipras ir Malta – aktyviosios laivyboje ES narės – sutiko su tokia nauja baudžiamąja priemone prieš Ukrainą kariaujančiai Rusijai po to, kai JK pažadėjo pasekti jų pavyzdžiu ir „neilgai trukus apie tai paskelbti“.

JAV verslo leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ES pareigūnais ir diplomatais, taip pat pranešė, kad ES į šeštąjį sankcijų Rusijai paketą ketina įtraukti sprendimą neleisti Bendrijoje veikiančioms draudimo kompanijoms apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius, o ši priemonė įsigaliotų palaipsniui per šešis mėnesius.

Per anksčiau šią savaitę vykusį ES viršūnių susitikimą susitarta dėl šeštojo sankcijų Maskvai paketo, numatančio iki šių metų pabaigos atsisakyti maždaug 90 proc. Rusijos naftos importo į ES, padarius laikiną išlygą jos perpumpavimui „Družba“ vamzdynu Vengrijos kryptimi.

Ukrainoje šiuo metu ieškomi 139 vaikai, apie tai pranešė šalies nacionalinės policijos vadovas Ighoris Klymenka.

Iš viso nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios dingusiais be žinios buvo laikoma daugiau nei 1,9 tūkst. Policijai pavyko rasti 1794 iš jų.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro teigimu, Ukrainoje kasdien miršta 2 vaikai ir 4 sužeidžiami, daugiausia dėl išpuolių naudojant sprogstamuosius ginklus apgyvendintose vietose.

Nuo karo pradžios Rusios Uljanovsko miesto kapinėse atsirado 42 desantininkų kapai; apie 21 iš jų mirtį viešai nebuvo pranešta.

Savanoriai nufotografavo 42 kapus Uljanovsko Zavolžskojės kapinėse, kuriuose mirties datos nurodytos po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Beveik visi antkapiai papuošti oro desanto vėliavomis, o nuotraukose matyti žmonės su oro desanto uniformomis. Portalas „Mediazona“ išnagrinėjo palaidotųjų sąrašą ir palygino jį su redakcijos turimais duomenimis. Apie 21 iš jų mirtį nebuvo pranešta: nei žiniasklaida, nei artimieji apietai neskelbė. Mažiausiai šeši iš palaidotųjų buvo karininkai.

31-oji gvardijos atskiroji oro desantininkų brigada yra įsikūrusi Uljanovske. Portalui „Mediazona“ pavyko nustatyti, kad daugelis palaidotųjų tarnavo tame dalinyje ir, tikėtina, kad jame tarnavo ir likę palaidoti desantininkai.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas, nusprendęs siųsti Ukrainai pažangias raketų sistemas, „pila alyvos į ugnį“.

„Manome, kad Jungtinės Valstijos sąmoningai ir tyčia pila alyvos į ugnį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Toks tiekimas“ neskatina Kyjivo atnaujinti taikos derybas, teigė D.Peskovas ir pridūrė, kad Vašingtonas nori „kovoti su Rusija iki paskutinio ukrainiečio“.

Antradienį JAV paskelbė, kad tieks Ukrainai pažangias raketų sistemas, tarp jų mobilias HIMARS, galinčias vienu metu paleisti daug tikslaus nutaikymo raketų.

Ir Ukraina, ir Rusija jau naudoja salvinės raketų ugnies sistemas, bet HIMARS yra pranašesnės nuotoliu ir tikslumu.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

Ukraina negaus HIMARS raketų, galinčių nuskrieti 300 kilometrų, bet gaus iki maždaug 80 km nuskriejančių raketų. Vis dėlto jų nuotolis yra reikšmingai didesnis už dabartinius Ukrainos kariuomenės pajėgumus.

Anksčiau trečiadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad planas pristatyti Ukrainai naujų JAV ginklų, įskaitant pažangias raketų sistemas, didina Jungtinių Valstijų įsitraukimo į tiesioginį konfliktą su Rusija riziką

„Bet koks tęsiamas, didinamas ginklų tiekimas didina tokios plėtotės riziką“, – S.Riabkovas sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“, atsakydamas į klausimą apie Maskvos ir Vašingtono konfrontacijos galimybę.

Pasak S.Riabkovo, JAV yra pasiryžusios „kariauti [su Maskva] iki paskutinio ukrainiečio, kad pasiektų, kaip jie sako, strateginį Rusijos pralaimėjimą“.

„Tai neturi precedento, tai – pavojinga“, – pareiškė S.Riabkovas.

Rusija imasi priemonių, skirtų „iki minimumo sumažinti“ dalinio naftos embargo, kurį ES šalys įvedė siekdamos nubausti Rusiją už karinę kampaniją Ukrainoje, poveikį, trečiadienį pranešė Kremlius.

„Sankcijos padarys neigiamą poveikį Europai, mums ir visai pasaulinei energetikos rinkai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

D.Peskovas pridūrė, kad šiuo metu vyksta „persiorientavimas“, siekiant rasti alternatyvių rinkų naftai, kuri nebebus parduodama Europai.

„Tai tikslingi, sistemingi veiksmai, leisiantys mums iki minimumo sumažinti neigiamas pasekmes“, – pabrėžė jis.

Vasario 24 dieną prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusiją sulaukė sankcijų bangos, paveikusios šalies ekonomiką ir finansų institucijas.

Pirmadienį ES per viršūnių susitikimą susitarė dėl šeštojo sankcijų Maskvai paketo, numatančio draudimą importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos. Vis dėlto, Bendrijai padarius nuolaidą Vengrijai, išimtis bus taikoma tiekimui vamzdynais.

Europos Sąjunga taip pat stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, tačiau valstybių narių nuomonės dėl galimybės įvesti visišką embargą išsiskyrė.

Aukščiausios instancijos ES teismas trečiadienį atmetė su Kremliumi siejamo oligarcho Jevgenijaus Prigožino, įtariamo samdinių grupuotės „Wagner“ finansuotojo, prašymą panaikinti sankcijas, paskelbtas jam dėl konflikto Libijoje.

J.Prigožinas užginčijo 2020 metų sprendimą įšaldyti jo turtą Europos Sąjungoje ir uždrausti išduoti jam vizas dėl „Wagner“ kovotojų siuntimo į karo krečiamą Šiaurės Afrikos šalį.

Verslininkas pareiškė, kad jis „nieko nežinojo apie subjektą pavadinimu „Wagner Group“ ir kad ES nepagrindė šio žingsnio.

Tačiau ES Bendrasis Teismas atmetė J.Prigožino skundą ir patvirtino jam taikomas sankcijas.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Teisėjų nuomone, blokas pateikė „konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, patvirtinančių glaudžius P. Prigožino ir „Wagner Group“ ryšius“.

Oligarchas, laikomas vienu artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, 2022 metų balandį ES taip pat sulaukė sankcijų dėl invazijos į Ukrainą, o Vašingtonas jį yra įtraukęs į juodąjį sąrašą dėl kišimosi į JAV rinkimus.

Šešėlinė organizacija „Wagner“ kaltinama Kremliaus remiamų samdinių dislokavimu įtampos židiniuose, įskaitant Ukrainą, Siriją, Libiją, Centrinės Afrikos Respubliką ir Malį.

ES teigia, kad ši grupė pažeidė tarptautinį ginklų embargą Libijai ir kad jos kovotojai dalyvavo karinėse operacijose prieš JT remiamas valdžios institucijas.

Popiežius Pranciškus trečiadienį ragino nenaudoti grūdų kaip karo ginklo, vis labiau baiminantis pasaulinės maisto krizės dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

„Didelį susirūpinimą kelia blokuojamas grūdų eksportas iš Ukrainos, nuo kurio priklauso milijonų žmonių, ypač skurdžiausiose šalyse, gyvenimas“, – sakė popiežius užbaigdamas savaitinę bendrąją audienciją.

„Labai prašau dėti visas pastangas, kad šis klausimas būtų išspręstas ir užtikrinta visuotinė žmogaus teisė į maistą, – sakė popiežius. – Prašom nenaudoti kviečių, pagrindinio maisto produkto, kaip karo ginklo!“

Rusijos karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos Maskvai sutrikdė kviečių ir kitų produktų tiekimą iš šių dviejų valstybių, tad auga susirūpinimas dėl bado visame pasaulyje pavojaus.

Rusija ir Ukraina tiekia apie 30 proc. visų pasaulyje užauginamų kviečių.

Planas pristatyti Ukrainai naujų JAV ginklų, įskaitant pažangias raketų sistemas, didina Jungtinių Valstijų įsitraukimo į tiesioginį konfliktą su Rusija riziką, trečiadienį pareiškė Maskva.

„Bet koks tęsiamas, didinamas ginklų tiekimas didina tokios plėtotės riziką“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Taip jis atsakė į klausimą apie Maskvos ir Vašingtono konfrontacijos galimybę.

Antradienį Vašingtonas paskelbė, kad tieks Ukrainai pažangias raketų sistemas, tarp jų mobilias HIMARS, galinčias vienu metu paleisti daug tikslaus nutaikymo raketų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./HIMARS

Ir Ukraina, ir Rusija jau naudoja salvinės raketų ugnies sistemas, bet HIMARS yra pranašesnės nuotoliu ir tikslumu.

Ukraina negaus HIMARS raketų, galinčių nuskrieti 300 kilometrų, bet gaus iki maždaug 80 km nuskriejančių raketų. Vis dėlto jų nuotolis yra reikšmingai didesnis už dabartinius Ukrainos kariuomenės pajėgumus.

Pasak S.Riabkovo, JAV yra pasiryžusios „kariauti [su Maskva] iki paskutinio ukrainiečio, kad pasiektų, kaip jie sako, strateginį Rusijos pralaimėjimą“.

„Tai neturi precedento, tai – pavojinga“, – pareiškė S.Riabkovas.

Vokietija perduos Ukrainai oro gynybos sistemą, pajėgią apsaugoti „didelį miestą nuo Rusijos antskrydžių“, trečiadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas ir atmetė kaltinimus, kad jo vyriausybė delsia apginkluoti Kyjivą.

Berlynas „siųs Ukrainai daugiau ginklų“, parlamentui sakė O. Scholzas.

„Vyriausybė nusprendė, kad mes nusiųsime IRIS-T sistemą – moderniausią sistemą, kurią šiuo metu turi Vokietija“, – pridūrė kancleris.

Pasak jo, ši ginkluotė „leistų Ukrainai apsaugoti visą didelį miestą nuo Rusijos antskrydžių“.

Vokietija taip pat pristatys radiolokatorių sistemą, galinčią aptikti priešo raketinę artileriją, pranešė O.Scholzas.

Jo vyriausybė, pastarosiomis savaitėmis susidurianti su didžiuliu spaudimu, sutiko siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, įskaitant savaeiges haubicas ir tankus „Leopard“.

Antradienį Briuselyje O.Scholz'as pareiškė, jog sutarė su Graikija, kad Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno.

Vokietija jau yra pasirašiusi su Čekija panašią sutartį, skirtą padėti tiekti ginkluotę Ukrainai, o šiuo metu derasi dėl susitarimo su Lenkija.

Šiomis pastangomis siekiama aprūpinti Ukrainą gyvybiškai reikalingais ginklais iš senų sovietmečio atsargų, kuriuos su Rusijos invazija kovojanti šalis galėtų greitai panaudoti mūšyje.

Vokietija ketina pristatyti 14 kovinių tankų „Leopard“ ir vieną šarvuotį „Leopard“, o Prahą prašo mainais nusiųsti Ukrainai tankų  T-72.

Tačiau pristatymo data dar nenustatyta. Kaip parlamentui sakė O. Scholzas, derybos šiuo klausimu tebevyksta.

Apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos, taip pat rusų pajėgų okupuotos Chersono ir Zaporižios sritys taps Rusijos dalimi, pareiškė šios šalies valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčakas. Kartu jis užsiminė, kad „sprendimas“ bus priimtas pagal Krymo scenarijų per pseudoreferendumus.

„Sprendimą turėtų priimti patys gyventojai, ir esu įsitikinęs, kad jie jį priims. Todėl neabejoju, kad šis regionas taps Rusijos Federacijos dalimi“, – sakė jis interviu Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“.

A.Turčakas patikslino, kad turi omenyje Donecko ir Luhansko sritis, kuriose susikūrė Maskvos kontroliuojami separatistiniai dariniai, okupuotą Chersono sritį, taip pat „tas pats nutiks ir Zaporižios srityje, kurioje referendumas turėtų įvykti, kai tik leis situacija“.

Po trijų mėnesių plataus masto karinės invazijos į Ukrainą Rusija pareiškė esanti pasirengusi derėtis dėl taikos sutarties su Ukraina.

Tai pareiškė Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko, praneša Rusijos „Interfax“.

„Esame atviri deryboms. Mums reikia diplomatinių, taikių sprendimų, bet tam reikia abiejų šalių valios. Esame pasirengę derėtis, pasirašyti susitarimą, kuris užbaigtų pilietinį karą Ukrainoje ir atvestų į taiką, bet mes to nematome tokio Kyjivo ryžto“, – sakė V.Matvijenko susitikime su Mozambiko prezidentu.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija jau prarado 30,7 tūkst. savo karių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėg generalinis štabas. 

Pranešama taip pat, kad nuo vasario 24 dienos ukrainiečiai sunaikino 1361 rusų tanką, 3343 šarvuotas kovos mašinas, 175 lėktuvus. 

Per pastarąją parą daugiausia netekčių Rusijos kariuomenė patyrė Bachmuto ir Kryvyj Riho srityse. 

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai Mariupolio zoologijos sode

Danija, 30 metų nedalyvaujanti Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, trečiadienį referendume balsuoja, ar po Rusijos invazijos į Ukrainą reikia atsisakyti tokios pozicijos.

Referendumas vyksta kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.

Daugiau kaip 65 proc. šalies rinkėjų, kurių yra iš viso 4,3 mln., turėtų balsuoti už išimties panaikinimą, sekmadienį parodė vėliausia visuomenės apklausa.

Tačiau analitikų prognozės atsargios, nes tikimasi mažo rinkėjų aktyvumo šalyje, dažniai sakydavusioje „ne“ didesnei ES integracijai. Praėjusį kartą toks „ne“ buvo pareikštas 2015-aisiais.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) ir dirbs iki 20 valandos. Galutinių rezultatų laukiama maždaug 23 valandą.

„Visuomet, kai tik vyksta balsavimas, privalome balsuoti“, – sekmadienį per paskutinius televizinius referendumo kampanijos debatus ragino premjerė Mette Frederiksen.

„Visa širdimi tikiu, kad turime balsuoti „taip“. Tokiu metu, kai turime kovoti už saugumą Europoje, mums reikia labiau vienytis su savo kaimynais“, – sakė ji.

Danija ES narė yra nuo 1973 metų, bet 1992-aisiais nesutiko perduoti daugiau galių Briuseliui, kai 50,7 proc. danų atmetė šiuolaikinę ES įteisinusią Mastrichto sutartį. Pastarajai buvo pritarta tik po metų, kai po derybų Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos euro, kurį Danija atmetė per referendumą 2000 metais, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos. 

„Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Jis sakė, kad JAV sąjungininkės „plačiai remia“ pastangas „atkirsti finansavimo šaltinį Rusijos karo mašinai“.

„ES žengė svarbų žingsnį šiuo artimojo laikotarpio keliu, tačiau yra ir ilgesnio laikotarpio kelias, kuris susijęs ne tiek su kasdienybe, kiek su ilgalaikėmis tendencijomis ir platesniu poreikiu mažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos energijos“, – kalbėjo N.Price'as. 

Jis pridūrė, kad šis Europos sprendimas taip pat atitinka JAV prezidento Joe Bideno remiamus tikslus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, siekiant kovoti su klimato kaita.

ES lyderiai pirmadienį sutarė, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje.

Siekiant nuraminti Vengriją, blokavusią pastangas paskelbti visišką rusiškos naftos embargą, susitarime buvo numatyta „laikina išimtis“ vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai. Tai leis išėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai toliau importuoti rusišką naftą vamzdynu „Družba“.  

Jungtinės Valstijos kovo pradžioje uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą. 

Kanada į savo sankcijų Rusijai sąrašus antradienį įtraukė numanomą prezidento Vladimiro Putino meilužę, 21 rusų pareigūną ir keturias finansų institucijas.

„Taikomės į bankus, Putino režimui artimus oligarchus, taip pat jo, nežinau, kaip ją pavadinti, partnerę“, – Otavoje reporteriams sakė užsienio reikalų ministrė Melanie Joly, turėdama galvoje buvusią gimnastę Aliną Kabajevą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alina Kabajeva

Į sankcijų, skelbiamų dėl Rusijos karo Ukrainoje, sąrašą įtrauktiems fiziniams ir juridiniams asmenis, įskaitant A.Kabajevą, bankus „Rosselchozbank“ bei „Investtradebank“ ir dvi fondų valdymo firmas, bus taikomas turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Kanadą.

Europos Sąjunga nurodo, kad A.Kabajeva yra „Nacionalnaja Medija Gruppa“ – kontroliuojančiosios bendrovės, turinčios beveik visų pagrindinių Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių akcijų paketus, valdybos pirmininkė. 

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ji ir Rusijos prezidentas palaiko romantiškus santykius, nors V.Putinas tai paneigė, kai 2008 metais apie tai buvo pirmą kartą pranešta.

Kaip remdamasis JAV pareigūnais rašė laikraštis „The Wall Street Journal“, A.Kabajeva ir jos šeima dėl jos ryšių su V.Putino aplinka susikrovė asmeninį turtą. Pranešime cituojama slapta JAV žvalgybos informacija, kad A.Kabajeva yra viena iš V.Putino turto gavėjų.

M.Joly sakė, kad Kanados sankcijų tikslas yra „uždusinti Putino režimą“, ir gyrė ES, pirmadienį uždraudusią kone visą rusiškos naftos importą.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kanada įvedė sankcijas daugiau kaip 1 050 fizinių ir juridinių asmenų iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.

Rusija rengia pratybas, kuriose naudojamos autonominės strateginių raketų kompleksų „Yars“ paleidimo sistemos, trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė Rusijos žiniasklaidai, skelbia federalinė naujienų agentūra TASS.

„Ivanovo srityje autonominiai Rusijos strateginių raketinių pajėgų junginio „Teikovskij“ mobiliosios antžeminės raketų sistemos „Yars“ paleidimo įrenginiai, dalyvaudami pratybose, atlieka intensyvius manevrus kovinio patruliavimo maršrutais“, – pranešė karinis departamentas.

Pratybose dalyvaus apie tūkstantis Strateginių raketinių pajėgų karių ir daugiau kaip 100 transporto priemonių.

Oficialiame pranešime teigiama, kad kariai turės praktiškai išbandyti raketų sistemų perkėlimą į lauko pozicijas, žygį iki 100 km, maskuotės organizavimą ir kitas užduotis. Jie taip pat sunaikins diversantus, kurie, pasak legendos, konvojaus maršrute padėjo nuotolinį sprogstamąjį įtaisą.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas įspėjo, kad penkiuose Baltarusijos regionuose esančiuose poligonuose planuojamos karinės pratybos, kurių metu bus „deaktyvuojami“ ginklai ir įranga.

Be to, Rusijos bombonešių įgulos vykdė pratybas ir treniravosi imituoti sparnuotųjų raketų paleidimą virš Azovo ir Kaspijos jūrų.

PC-24 „Yars“ yra Rusijos termobranduoliniu ginklu ginkluota tarpžemyninė balistinė raketa.

Ukrainos pietuose, ties sąlyčio linija, tęsiasi kovos, o Rusijos okupantai ieško priemonių, kaip atremti Ukrainos pajėgų kontrataką, pranešta Pietų operatyvinės vadovybės feisbuko puslapyje. 

Specialūs rusų daliniai susprogdino tiltus per Inhulecio upę ties Davydovo Brodu ir Velyka Aleksandrovka.

Rusijos pajėgos ir toliau artilerijos ir minosvaidžių ugnimi dengia savo pozicijų prieigas ir bombarduoja gyvenvietes kasetiniais šaudmenimis iš „Tornado-S MLRS“ ir toliašaudžių artilerijos pabūklų „Pion“, skelbiama pranešime.

Pranešama, kad Mykolajive rusų sviediniai sproginėjo daugiabučių namų kiemuose, niokojo gyventojų ūkinius pastatus ir garažus, sugadino elektros tinklus. Daugelio namų langai buvo išdaužyti, o keli sviediniai sprogo privačių namų soduose. Nukentėjusiųjų nebuvo.

Netoli Dobriankos, Chersono srities šiaurėje, rusų diversinė ir žvalgybinė grupė bandė prasiveržti į ukrainiečių dalinių užnugarį, tačiau buvo atremta ir grįžo į pradines pozicijas.

Tuo pat metu rusai vykdė oro žvalgybą bepilote skraidykle „Orlan-10“. Jį sunaikino taiklus priešlėktuvinių raketų padalinio naikintuvų šūvis. 

Iš viso per dieną raketų ir artilerijos daliniai bei aviacija sunaikino 70 Rusijos karių, savaeigį artilerijos dalinį, 2 priešlėktuvinius pabūklus, 2 haubicas „Msta-B“, 4 šarvuočių vienetus ir 5 transporto priemones. Taip pat buvo sunaikinti du priešo bataliono taktinių grupių vadovavimo ir valdymo postai.

Pažymima, kad priešo laivų grupuotė toliau blokuoja laivybą, intensyvina veiksmus aplink Gyvatės salą ir išlaiko dvi fregatas su sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, kurios yra pasirengusios raketų smūgiui.

„Tai, kad priešas Gyvatės saloje dislokavo priešlėktuvinių raketų ir patrankų sistemas, daugybę raketų paleidimo įrenginių, įskaitant patobulintus, ir elektroninės kovos stočių, rodo, jog jis ketina apsaugoti „rašistų“ laivus nuo pažeidimų ir grėsmės panaudoti ginklus Odesos srities pakrantėje“, – pažymėjo Pietų operatyvinės vadovybė.

Vadovybė nemano, kad bus rengiamasi desanto operacijai, tačiau neatmeta galimybės, kad bus bandoma priartėti prie kranto ar Dunojaus žiočių ir išlaipinti DRG arba demonstratyviai apšaudyti pakrantės rajonus. 

Per audrą nuo inkaro taip pat buvo numuštos dvi priešo jūrinės minos. Vieną jų bangos nunešė į lygų smėlėtą Odesos regiono krantą, kur jį nukenksmino, nugabeno į saugią vietą ir susprogdino Karinių jūrų pajėgų sprogdintojų grupės specialistai, o kitas buvo susprogdintas saugiu atstumu tiesiai jūroje.

Ukraina kasdien praranda nuo 60 iki 100 karių, antradienį transliuotame interviu „Newsmax“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša CNN.

„Padėtis [Ukrainos] rytuose yra labai sudėtinga. Kasdien prarandame nuo 60 iki 100 karių ir apie 500 sužeistų kovose“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidentas taip pat sakė „Newsmax“, kad Rusija blokuoja grūdų siuntas Juodojoje jūroje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Lysičanske

„Šiuo metu Rusija blokuoja 22,5 mln. tonų grūdų, – sakė V.Zelenskis. – Kad panaikintume šios teritorijos blokavimą su išėjimu į jūrą, su išėjimu į vandenį, su išėjimu pas mūsų žmones, turime kovoti ir turime turėti ginklų, kurių efektyvus veikimo nuotolis siekia 120–140 kilometrų.“

Anksčiau antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie naują raketų sistemų paketą, kuris bus siunčiamas Ukrainai. Aukšto rango administracijos pareigūnai teigė, kad raketų sistemos galės paleisti raketas iki 80 kilometrų atstumu, t. y. gerokai mažiau nei tolimojo nuotolio ginkluotė, kurios prašė V.Zelenskis, bet gerokai daugiau nei visa tai, kas Ukrainai buvo siųsta iki šiol.

Duodamas interviu „Newsmax“ V.Zelenskis buvo tvirtai įsitikinęs, kad raketos bus naudojamos Ukrainoje, o ne Rusijos teritorijoje.

„Žinau, kad kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose sako, arba žmonės Baltuosiuose rūmuose sako, kad mes galėtume jas panaudoti Rusijai pulti: Mes neplanuojame pulti Rusijos. Mes nesame suinteresuoti Rusijos Federacija. Mes nekovojame jų teritorijoje“, – sakė V.Zelenskis.

„Mes kariaujame savo teritorijoje. Jie atėjo į mūsų šalį. Mes norime atblokuoti savo miestus. Tam tikslui mums reikia amunicijos, galinčios pasiekti net 100 kilometrų atstumą“, – sakė prezidentas.
 

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino prancūzų prezidentą Emmanuelį Macroną apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

„Būtų gerai, kad Macronas atvyktų Prancūzijai pirmininkaujanti ES, o geriausia būtų, kad jis atvyktų su tolesnėmis ginklų siuntomis Ukrainai. Tai vertingiausia pagalba, kokią tik galime gauti iš Prancūzijos“, – sakė D.Kuleba prancūzų naujienų televizijai LCI.

Prancūzijos pirmininkavimas ES baigsis birželio 30-ąją.

E.Macronas buvo nuvykęs į Maskvą ir Kyjivą prieš pat Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Prasidėjus karui jis Ukrainoje nesilankė.  

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas , Kanados vyriausybės vadovas Justinas Trudeau ir virtinė Europos aukšto rango pareigūnų lankėsi Kyjive po to, kai žlugus planams greitai užimti Ukrainos sostinę Rusija sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus.  

Pirmadienį Kyjive viešėjo naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna. Ji tapo aukščiausio rango Prancūzijos pareigūne, apsilankiusia Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios. 

Tačiau neseniai antrai kadencijai perrinktas Prancūzijos valstybės vadovas antradienį pakartojo norįs vykti į Kijevą „tinkamu laiku ir esant tinkamoms sąlygoms“.

D.Kuleba nurodė, kad E.Macrono vizitas yra „įtrauktas į darbotvarkę“.

Ukrainos diplomatijos vadovas sakė, kad svarbiame rytiniame Sjevjerodonecko mieste vyksta gatvių mūšiai, ir paprašė raketų paleidimo įrenginių, tankų ir artilerijos pabūklų kariuomenei sustiprinti.

Jis taip pat paragino šalis priimti įstatymus, kurie leistų konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui.

E.Macronas yra vienas iš nedaugelio Europos vadovų, palaikančių nuolatinį dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis yra sakęs, kad Rusijos „pažeminimas“ nepasitarnautų taikos pastangoms.

„Negalime leisti Putinui pasiekti rezultatą, kuris leistų jam išsaugoti savo veidą, nes jis tęs savo agresiją“, – sakė A.Kuleba.

Aukšto rango JAV administracijos pareigūnai antradienį žurnalistams patvirtino, kad Jungtinės Valstijos, kaip dalį 11-ojo saugumo pagalbos Ukrainai paketo, siųs Ukrainai JAV pagamintas didelio mobilumo artilerijos raketų sistemas, vadinamas HIMARS, praneša CNN.

Pareigūnai teigė, kad HIMARS bus aprūpintos amunicija, kuri leis Ukrainai paleisti raketas maždaug už 80 km.

Tai gerokai mažiau nei maksimalus sistemų veikimo nuotolis, kuris yra apie 300 kilometrų, bet gerokai daugiau nei iki šiol Ukrainai siųstos sistemos. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį JAV Ukrainai atsiųstų M777 haubicų veikimo nuotolis ir galia buvo gerokai didesni, palyginti su anksčia JAV siųstomis sistemomis, tačiau net ir jų veikimo nuotolis neviršija maždaug 25 kilometrų.

Pareigūnai teigė, kad į naująjį saugumo pagalbos paketą, apie kurį oficialiai bus paskelbta trečiadienį, taip pat bus įtraukti oro erdvės stebėjimo radarai, papildomi prieštankiniai ginklai, artilerijos sviediniai, sraigtasparniai, taktinės transporto priemonės ir atsarginės dalys, padėsiančios ukrainiečiams toliau prižiūrėti įrangą.

JAV pareigūnai kelias savaites svarstė, ar siųsti Ukrainai pažangias raketų sistemas, nes jos gali smogti daug toliau nei bet kokie jau turimi ginklai. Dėl didelio ginklų nuotolio, techniškai galinčio smogti į Rusijos teritoriją, kilo nuogąstavimų, kad Rusija siuntas gali vertinti kaip provokaciją. 

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

Antradienį pareigūnai sakė, kad JAV „neskatina ir nesudaro sąlygų Ukrainai smogti už jos sienų“ ir „nesiekia pratęsti karo“.

Jie taip pat teigė gavę Ukrainos patikinimus, kad ji nenaudos sistemų atakoms Rusijos teritorijoje. Tačiau jie pabrėžė, kad, vystantis konfliktui, JAV „ir toliau pritaikys“ savo pagalbą prie neatidėliotinų Ukrainos poreikių. 

Pareigūnai taip pat sakė, kad naujos raketų sistemos padės Ukrainai užimti „kuo stipresnę poziciją prie derybų stalo“ su Rusija, ir pakartojo, kad JAV „nei viešai, nei privačiai nedarys spaudimo Ukrainos vyriausybei daryti kokias nors teritorines nuolaidas“. 

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos aprūpins Ukrainą „pažangesnėmis raketų sistemomis ir amunicija“, tęsiantis karui su Rusija, skelbia CNN.

„New York Times“ publikacijoje J.Bidenas teigė, kad JAV tikslas Ukrainoje yra „matyti demokratinę, nepriklausomą, suverenią ir klestinčią Ukrainą, turinčią priemonių, kurios atgrasytų ir padėtų apsiginti nuo tolesnės agresijos“.

Jis teigė, kad naujoji ginklų siunta „leis tiksliau smogti į pagrindinius taikinius mūšio lauke Ukrainoje“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas stengėsi aiškiai išdėstyti, kokie yra JAV tikslai Ukrainoje, ir atsargiai pažymėjo, kad JAV nesiekia tiesiogiai susidoroti su Rusija.

„Mes nesiekiame karo tarp NATO ir Rusijos. Kad ir kaip nesutinku su ponu Putinu ir manau, kad jo veiksmai kelia pasipiktinimą, Jungtinės Valstijos nesistengs nuversti jo Maskvoje“, – sakė J.Bidenas, praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai Varšuvoje pareiškė, kad V.Putinas „negali likti valdžioje“.

„Kol Jungtinės Valstijos ar mūsų sąjungininkai nebus užpulti, mes tiesiogiai nedalyvausime šiame konflikte, nei siųsdami amerikiečių karius kovoti Ukrainoje, nei puldami Rusijos pajėgas“, – rašė jis.
Toliau jis teigė, kad JAV „neskatina ir nesudaro sąlygų Ukrainai smogti už jos sienų. Nenorime pratęsti karo vien tam, kad sukeltume skausmą Rusijai“.

J.Bidenas sakė, kad JAV pareigūnai „šiuo metu nemato jokių požymių, kad Rusija ketintų panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, nors Rusijos retkarčiais pasitaikančių retorinių kalbų, kuriomis ji grūmoja branduoliniais ginklais, pats savaime yra pavojingas ir labai neatsakingas“.

„Leiskite man aiškiai pasakyti: bet kokio masto branduolinio ginklo panaudojimas šiame konflikte būtų visiškai nepriimtinas tiek mums, tiek visam likusiam pasauliui ir sukeltų sunkių pasekmių“, – teigė J.Bidenas.