Ištikimasis premjeras Medvedevas
2008 metais V.Putino vadovauti Rusijai parinktas tuomet beveik nežinomas D.Medvedevas taip niekada ir nesugebėjo išeiti iš savo „kolegos ir seno draugo“ šešėlio.
Po ketverių metų prezidento poste jis leido savo globėjui grįžti į Kremlių, o pats pagal iš anksto parengtą apsikeitimo postais scenarijų tapo premjeru.
Pastaraisiais metais D.Medvedevas šiame poste vaidino palyginti nereikšmingą vaidmenį ir seniai sklando gandai apie jo galimą atleidimą.
2017-aisiais opozicijos politikas ir kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas atskleidė D.Medvedevo turtą, netikėtai paskatindamas didelius opozicijos protestus prieš šį žmogų, kurio kažkada norėta tikintis, kad jis pasuks Rusiją liberaliu keliu.
Rusijos žiniasklaida nuolat praneša, kad D.Medvedevas gali pasitraukti.
Jis nedalyvavo santūrioje V.Putino rinkimų kampanijoje, bet jo globėjas, kuriam jis lieka absoliučiai ištikimas, niekada viešai nėra jo atsižadėjęs.
Gynybos ministras Šoigu
Sergejus Šoigu vadovavo Rusijos armijos modernizavimui ir pastaruoju metu buvo siejamas su rusų karinės kampanijos Sirijoje „sėkme“.
Nuo 2012 metų gynybos ministro poste dirbantis S.Šoigu yra vienas iš nedaugelio V.Putino artimiausios aplinkos žmonių, nepriklausančių „klanui“, supusiam jį, kai jis dirbo Sankt Peterburgo miesto administracijoje.
62 metų ministras yra kilęs iš Sibiro Tuvos regiono ir beveik 20 metų vadovaudamas Nepaprastųjų situacijų ministerijai, kurią radikaliai reformavo, pasirodė kaip geras administratorius.
S. Šoigu reguliariai pasirodo šalia V.Putino per valstybines ceremonijas, išvykas pažvejoti ar stebėti tigrų Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
Lavrovas, Maskvos balsas užsienyje
Nuo pat paskyrimo užsienio reikalų ministru 2004-aisiais tarptautiniu mastu gerbiamas S.Lavrovas pastaraisiais metais, kurie buvo itin neramūs kalbant apie Rusijos ryšius su Vakarais, atrodė pavargęs.
Vis dėlto 68 metų ministras, nepalenkiamas derybininkas, toliau gina Maskvos poziciją visame pasaulyje ir kone kasdien pasisako apie Ukrainos bei Sirijos krizes.
Valstybinio kapitalizmo veidas Sečinas
Senas V.Putino draugas Igoris Sečinas vadovauja valstybinei naftos kompanijai „Rosneft“, kurią nepaisydamas intensyvėjančios asmeninės kritikos pavertė pasauline milžine.
I.Sečinas, dažnai pavadinamas antruoju įtakingiausiu Rusijos žmogumi, atrodo neliečiamas. Jis net turi galią nušalinti ministrus, tokius kaip buvęs ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas, kuris nepritarė „Rosneft“ sprendimui perparduoti naftos kompaniją „Bašneft“.
A.Uliukajevas pernai buvo areštuotas „Rosneft“ būstinėje, imantis kyšį, kuris, jo teigimu, buvo spąstai. Pernai gruodį jis už korupciją buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti sustiprinto režimo kalėjime.
Ekonomistė Nabiulina
Kremliui artima garsi ekonomistė Elvira Nabiulina 2013 metais buvo netikėtai paskirta vadovauti Rusijos centriniam bankui. Jos paskyrimas iš pradžių sukėlė nuogąstavimų dėl šios institucijos nepriklausomybės, bet jie pasirodė esantys be pagrindo.
Finansininkų sluoksniai sveikino E.Nabiulinos darbą valdant ekonomikos krizę, kuri Rusiją ištiko 2014 metais.
Vadovaujant E.Nabiulinai, centrinis bankas, krizės metu siekdamas išvengti ekonomikos žlugimo, taikė kartais nepopuliarius metodus.
Reformuotojas Kudrinas
Nuo 2000 metų finansų ministro poste dirbusį Aleksejų Kudriną D.Medvedevas 2011-aisiais atleido, bet nuo politikos jis niekada nenutolo. Šis Rusijos verslo bendruomenės ir užsienio investuotojų gerbiamas liberalas savo nepriklausomybe naudojasi reguliariai duodamas interviu ekonominiais klausimais.
A.Kudrinas kaip V.Putino patarėjas dalyvavo rinkimų kampanijoje, o šiemet davė interviu Rusijos liberaliam dienraščiui „Vedomosti“, kuriame aiškino, ką darytų būdamas premjeras.
Kai kas mano, kad jis po V.Putino inauguracijos galėtų gauti kurį nors aukštą ekonominį postą Kremliuje. Tai būtų dovana tiems, kas viliasi geresnių ryšių su Vakarais.
