Už įstatymą, nukreiptą prieš įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno šalininkus, balsavo 293 Valstybės Dūmos nariai, 45 pasisakė prieš ir du susilaikė.
Šis balsavimas yra dalis platesnio masto Rusijos valdžios pastangų sustabdyti A. Navalno veiklą. Šiuo metu jis atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę vienoje pataisos kolonijoje prie Maskvos už seniai jam iškeltus kaltinimus, kurie, pasak opozicionieriaus, turi politinių motyvų.
Įstatymas svarstomas artėjant rugsėjį numatytiems rinkimams į Valstybės Dūmą ir teismui, nagrinėsiančiam, ar priskirti A. Navalno regioninį tinklą ir jo įkurtą Kovos su korupcija fondą (FBK) prie „ekstremistinių“ ir uždraustų organizacijų.
Artėjant parlamento parlamento rinkimams, populiarumą praradusios valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ laukia sunki kova.
A. Navalno regioninių štabų tinklas padėjo organizuoti „išmaniąją balsavimo sistemą“ ir ragino balsuoti už kandidatus, turinčius daugiausiai šansų įveikti su Kremliumi susijusius kandidatus.
„Jie gali priimti visą šūsnį įstatymų, bet išmanusis balsavimas vis tiek veiks“, – tviteryje parašė FBK.
Antradienį svarstytame įstatymo projekte numatyta uždrausti ekstremistinių grupių lyderiams penkerius metus dalyvauti parlamento rinkimuose, sakė Vasilijus Piskariovas, užsienio kišimąsi tiriančios parlamentinės komisijos vadovas.
Pasak jo, pagal tą patį įstatymą šių grupių nariai ir jų darbe dalyvavę asmenys – įskaitant jų finansinius rėmėjus – negalės dalyvauti rinkimuose trejus metus.
„Jis (teisės aktas) pažeidžia tiek daug konstitucinių normų, kad nė nežinau, kaip apie jį kalbėti ir kaip už jį balsuoti“, – savo ruožtu kolegoms sakė partijos „Teisingoji Rusija“ parlamentaras Valerijus Gartungas.
Laukia dar du skaitymai
V. Piskariovas praėjusią savaitę pareiškė, kad įstatymų leidėjai turėtų paskubėti patvirtinti įstatymą, draudžiantį „ekstremistinių“ organizacijų nariams dalyvauti rinkimuose į parlamentą.
Jis išreiškė viltį, kad naujasis įstatymas įsigalios iki rugsėjį numatytų parlamento rinkimų.
Pasak V. Piskariovo, šis įstatymas nėra nukreiptas prieš kurią nors konkrečią organizaciją; jo pagrindinis tikslas – apsaugoti Rusijos suverenitetą.
„Atsakykime į paprastą klausimą: ar norite, kad jūsų interesams parlamente atstovautų kalbantis neapykantos kalba, norintis sugriauti šalį, pasisakantis prieš kitų tautybių ar kito tikėjimo žmones?“ – klausė parlamentaras.
„Niekas to nenori, esu tuo tikras“, – patikino jis.
Rusijos parlamento žemieji rūmai Valstybės Dūma pareiškė, kad šis įstatymo projektas skirtas „ekstremistinių“ organizacijų lyderiams, rėmėjams ir aukšto rango nariams.
Naujasis įstatymas gali būti pritaikytas ne tik A. Navalno politinio tinklo vadovams ir aktyvistams, bet ir dešimtis tūkstančių rusų, parėmusių jų darbą finansiškai.
Žemieji parlamento rūmai projektą nagrinės dar du kartus. Artimiausias nagrinėjimas numatytas po savaitės.
Po šių dviejų nagrinėjimų patvirtintas įstatymas bus perduotas tvirtinti Federacijos Tarybai ir galiausiai – prezidentui Vladimirui Putinui. Visi šie žingsniai laikomi paprastu formalumu.
Slopinamas pasipriešinimas
Platformoje „Telegram“ A. Navalno komanda atmetė šį teisės aktą kaip „absoliučią gėdą“.
„Dėl šio įstatymo iš dešimčių tūkstančių žmonių Rusijoje vienu pirštų spragtelėjimu bus atimta teisė būti išrinktiems“, – nurodė komanda.
Balandžio pabaigoje Rusijos pareigūnai įtraukė A. Navalno biurų tinklą į šalies teroristinių ir ekstremistinių organizacijų duomenų bazę, Maskvai siekiant uždrausti prezidento V. Putino aršiausio kritiko vadovaujamą opozicinį judėjimą.
A. Navalno regioninių štabų tinklas buvo išardytas, siekiant apsaugoti jo narius ir rėmėjus nuo galimo baudžiamojo persekiojimo.
Rusijos teismas pirmadienį iki birželio 9 dienos atidėjo A. Navalno politiniam tinklui iškeltos „ekstremizmo“ bylos nagrinėjimo pirmąjį posėdį, turėjusį įvykti Maskvai stengiantis visiškai eliminuoti opoziciją V. Putinui.
Tarp užraustųjų sąraše esančių organizacijų yra džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, grupuotė „al Qaeda“, Jehovos liudytojų religinė grupė.
Į šį sąrašą įtrauktoms organizacijoms draudžiama veikti Rusijoje, o už dalyvavimą jų veikloje gali laukti griežtos laisvės atėmimo bausmės.
2011 metais įsteigtas FBK paskelbė daugybę tyrimų apie įtariamą kyšininkavimą visuose Rusijos valdžios sluoksniuose.
Garsiausi iš jų – platformoje „YouTube“ pasirodę žurnalistiniai tyrimai apie, kaip įtariama, V. Putinui ir buvusiam prezidentui bei premjerui Dmitrijui Medvedevui priklausančias nekilnojamojo turto imperijas. Šių tyrimų atskleista informacija išprovokavo masinius antivyriausybinius protestus.
A. Navalno regioninių štabų tinklas padėjo organizuoti „išmaniąją balsavimo sistemą“ ir ragino balsuoti už kandidatus, turinčius daugiausiai šansų įveikti su Kremliumi susijusius kandidatus.
Grupės nariai dėl savo veiklos dažnai sulaukia policijos kratų ir suėmimų. A. Navalnui sausį sugrįžus iš Vokietijos, kur jis buvo gydomas po pasikėsinimo nunuodyti, jo šalininkai patiria dar didesnį valdžios spaudimą.
Daugumai A. Navalno artimiausių bendražygių buvo skirtas namų areštas arba jie išvyko iš šalies, keletas viešai paskelbė, kad baigia darbą FBK, prokurorams pareikalavus priskirti jį prie ekstremistinių organizacijų.
