Dūma pasirinko komunistų variantą
Plenariniam posėdžiui pateikti „du nutarimai dėl kreipimosi į Rusijos prezidentą, būtinybės pripažinti DLR ir LLR“ klausimu.
„Skirtumas tarp jų toks: pirmasis [nutarimas] iškart po priėmimo siunčiamas prezidentui; antrasis siunčiamas į Rusijos Užsienio reikalų ministeriją ir kitas vyriausybines struktūras išstudijuoti ir atsiliepimams parengti, o po to bus galima grįžti prie jo svarstymo“, – paaiškino Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
Sausio 19 dieną Rusijos Federacijos Komunistų partijos (RFKP) frakcijos deputatai pateikė Valstybės Dūmai nutarimo projektą dėl kreipimosi į prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu pripažinti DLR ir LLR.
Pirmadienį Dūmai taip pat buvo pateiktas „Vieningosios Rusijos“ deputatų Viktoro Vodolackio ir Artiomo Turovo nutarimo projektas dėl RFKP projekto nusiuntimo Užsienio reikalų ministerijai įvertinti.
Tačiau antradienį Dūmos deputatai pasirinko komunistų partijos pateiktą projektą. Už jį balsavo 351 deputatas, o už „Vieningosios Rusijos“ deputatų projektą – 310 deputatų, praneša znak.com.
Dokumento projekte rašoma, kad Rusijai būtina pripažinti LNR ir DNR „savarankiškomis, nepriklausomomis, suvereniomis valstybėmis“. Šios teritorijos nepriklausomomis pasiskelbė 2014 metais, bet iki šiol jų niekas nepripažino.
„Deputatai mano, kad DLR ir LLR pripažinimas sukurs pagrindą užtikrinti saugumo garantijas ir apsaugoti „respublikų“ gyventojus nuo išorinių grėsmių“, – RIA Novosti cituoja V.Volodiną.
„Kijevas nesilaiko Minsko susitarimų“, – susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ pranešė V.Volodinas, paminėdamas taikos susitarimą, kuriam tarpininkavo Vakarai.
„Donbase gyvenantiems mūsų piliečiams ir tėvynainiams reikia pagalbos ir paramos“, – sakė jis apie Rytų Ukrainą, kur ukrainiečių pajėgos nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių.
Rusija yra išdavusi pasus šimtams tūkstančių žmonių separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose.
Nepritars, nes žlugs Minsko susitarimai?
Antradienį, aptariant abu projektus, NVS reikalų komiteto vadovas Leonidas Kalašnikovas (komunistų partijos atstovas) pažymėjo, kad jeigu būtų pripažintas LLR ir DLR nepriklausomumas, Minsko susitarimai gali žlugti.
RBC šaltinis Užsienio reikalų ministerijoje pranešė, kad Užsienio reikalų ministerija ketina nepritarti Dūmos kreipimosi į prezidentą projektui dėl tos pačios priežasties – dėl Minsko susitarimų prieštaravimo. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova neatsakė į Znak.com klausimą, ar nutarimų projektai dėl Valstybės Dūmos kreipimosi į prezidentą tikrai prieštarauja Minsko susitarimams. „Tai deputatų iniciatyva, jų politinė pozicija“, – sakė M.Zacharova.
Kremliaus pozicija: tai aktualus klausimas
Prieš pat nutarimo priėmimą Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos visuomenėje aktualus DLR ir LLR pripažinimo klausimas.
„Mūsų žmonės labai skausmingai reaguoja į viską, kas vyksta Donbase... Akivaizdu, kad mūsų liaudies deputatai iš tikrųjų atspindi žmonių nuomonę, žmonių nuomonę, todėl jie diskutuoja apie tai, kas aktualu žmonėms“, – sakė D.Peskovas.
D.Peskovas teigė, kad kol kas nėra priimta jokių oficialių sprendimų dėl galimo DLR ir LLR pripažinimo. Pasak jo, šiuo metu valdžia neturi aiškios pozicijos, kokiomis sąlygomis Maskva gali pripažinti respublikas.
Beje, prezidentas Vladimiras Putinas vėliau antradienį, po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, ir pats pabrėžė, kad būtina laikytis Minsko susitarimų gairių – nors netrukus pridūrė, kad „tai, kas vyksta Donbase, yra genocidas“.
Ukraina: Rusija tokiu atveju išeitų iš Minsko susitarimo
Ukrainos separatistų kontroliuojamų teritorijų pripažinimas nepriklausomomis valstybėmis būtų Vakarų remiamų susitarimų pažeidimas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įspėjo, kad jei Maskva imsis veiksmų pripažinti separatistų kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, „Rusija de facto ir de jure pasitrauks iš Minsko susitarimų su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“.
„Mes jau perspėjome savo partneres dėl šios pozicijos“, – sakė D.Kuleba, kalbėdamas prieš Rusijos parlamento balsavimą.
Kitas Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka pridūė, kad Rusijos sprendimas pripažinti Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę reikštų sąmoningą pasitraukimą iš Minsko susitarimų ir suduotų rimtą smūgį pastangoms politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis sureguliuoti konfliktą.
„Dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos priimto nutarimo kreiptis į RF prezidentą [su prašymu] pripažinti vadinamąsias LDLR pareiškiame, kad Ukrainos pozicija lieka nepakitusi: Rusijos pripažinimas... reikš sąmoningą pasitraukimą iš Minsko susitarimų“, – antradienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė O.Nikolenka, paminėdamas Ukrainos prorusiškų separatistų paskelbtas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Pasak ukrainiečių ministerijos atstovo, toks žingsnis reikš rimtą smūgį pastangoms politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis sureguliuoti ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje.
„LDLR pripažinimas neturės jokių teisinių pasekmių... Tačiau Rusijos prezidento parama Valstybės Dūmos nutarimui sukels daug didesnių niokojamų pasekmių tarptautinei teisėtvarkai ir pasaulinei saugumo architektūrai“, – pareiškė O.Nikolenka.
Pasak jo, Rusija turi pasirinkti: „arba eiti deeskalacijos ir diplomatinio dialogo keliu, arba patirti ryžtingą, konsoliduotą tarptautinės bendrijos atsaką“.
„Raginame Maskvą užimti konstruktyvią poziciją, kad būtų pasiekta pažangos esamais derybų formatais. Priešingu atveju Rusijai teks visa atsakomybė už Minsko susitarimų ir ginkluoto konflikto taikaus sureguliavimo proceso žlugimą“, – pridūrė atstovas.
ES antradienį irgi pasmerkė Rusijos įstatymų leidėjų sprendimą prašyti prezidento V.Putino pripažinti nepriklausomais separatistinius Ukrainos regionus, sakydama, kad tai pažeistų Maskvos pasirašytus Minsko susitarimus.
„ES griežtai smerkia Rusijos Valstybės Dūmos sprendimą paraginti prezidentą Putiną pripažinti vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis nepriklausomais subjektais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Toks pripažinimas būtų akivaizdus Minsko susitarimų pažeidimas“, – sakė jis.
Įtampa pradeda slūgti?
Kijevas ir ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti separatistinį konfliktą, jau pareikalavusį per 13 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.
Pastaraisiais mėnesiais Vakarų lyderiai ėmė skambinti pavojaus varpais dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kai Maskva prie jos sienų sutelkė per 100 tūkst. karių.
Kremlius neigia planuojantis pulti provakarietišką kaimyninę šalį, bet kaip įtampos mažinimo sąlygą pateikė virtinę saugumo reikalavimų.
Maskva, be kita ko, reikalauja garantijų, kad Ukrainai nebus leista tapti NATO nare.
Pirmadienį ir antradienį pasirodė įtampos prie Ukrainos sienų mažėjimo ženklų. Rusija paskelbė atitraukianti dalį savo karių bei išreiškė norą toliau derėtis.
