Trys dienas vykstantys rinkimai, bemaž visi Kremliui palankūs kandidatai, oponentai kalėjime ir socialinių išmokų dalijimas – taip atrodo Rusijos valdžios kampanija prieš rinkimus.
Nors Kremliaus opozicionierius Aleksejus Navalnas net iš kalėjimo ragina balsuoti už kitus nei „Vieningosios Rusijos“ atstovus, net ir patys rusai sako suprantantys, kad artimiausiu metu pokyčių tikėtis neverta. Dėl to nemaža dalis jų sako nė nedalyvausiantys balsavime.
Politikos ekspertai sutinka, kad tai, kas bus Rusijoje, rinkimais vadinti neverta, tačiau nesutinka dėl to, ar galima ką nors pakeisti ir koks tikrasis opozicionieriaus A.Navalno vaidmuo raginant rinktis „sumanų balsavimą“.
Rinkimų imitavimas
Nuo rugsėjo 17 iki 19 dienos rusai ir okupuotų Krymo, Donecko ir Luhansko gyventojai balsuos tie gyvai, tiek nuotoliniu būdu už naująjį Rusijos parlamentą. Tačiau demokratiniais rinkimais tai pavadinti sunku, juolab, kad tikrosios opozicijos atstovai juose iš esmės nedalyvauja. Pirmuoju smuiku groja V.Putino „Vieningoji Rusija“, o kitos politinės jėgos, kaip kad Vladimiro Žirinovskio liberaldemokratai, tėra tik sisteminė opozicija, kuri nerodo pasipriešinimo Kremliui.
Politikos ekspertai 15min teigė, kad artimiausių dienų įvykius Rusijoje rinkimais vadinti sudėtinga.
„Tai nėra rinkimai, o procedūra, nes pasirinkimas čia labai ribotas, o konkurencija iš esmės eliminuota. Akivaizdu, kad Kremlius tą daro sąmoningai. Jie puikiai supranta, kad tiek „Vieningosios Rusijos“, tiek ir bendros politikos kurso palaikymas yra labai žemas. Nors tai yra autoritarinis režimas, vis dar bandoma imituoti tam tikrą legitimumą. Man atrodo, kad Baltarusijos scenarijaus, kuomet buvo perlenkta lazda, niekas nenori. Dėl to Kremlius priverstas imituoti rinkimus“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis.
Rusijos politologas, „Deutche Welle“ žurnalistas Konstantinas Egertas tino, kad stebuklų šiuose rinkimuose laukti neverta.
„Tai Kremliaus organizuota apklausa siekiant išlaikyti dabartinę politinę sistemą, Putino režimą. Didesnių staigmenų laukti nereikėtų. Galbūt dėl nepasitenkinimo ekonomine padėtimi kažkiek daugiau balsų gaus Komunistai arba Žirinovskio taip vadinami liberalai. Tačiau pačios sistemos tai nepakeis. Ji pastatyta siekiant neprileisti asmenų, kurie rimtai oponuoja Putinui. Taigi iš principo tiesiog dauguma dabartinių deputatų bus perrinkti dar vienai kadencijai“, – tvirtino K.Egertas.
V.Jurkonis: Baltarusijos scenarijaus, kuomet buvo perlenkta lazda, niekas nenori.
Tiesa, jis mano, kad šie rinkimai Rusijoje kiek skiriasi nuo anksčiau buvusių.
„Šie rinkimai vyksta dar nematyto spaudimo dar dalinai nepriklausomai žiniasklaidai, politiniams aktyvistams ir esą Vakarų kišimosi fone. Tai verčia galvoti, kad politinis režimas Rusijoje praėjo tam tikrą etapą, kai jo išlikimui buvo būtinas bent demokratijos imitavimas. Šiandien susidaro įspūdis, kad rinkimus kontroliuoja net ne prezidento administracija, o tiesiogiai specialiosios tarnybos“, įsitikinęs politologas.
Jo manymu, po Krymo aneksijos 2014 m. ir pradėto karo su Ukraina, Rusija peržengė liniją, už kurios laukia tik kelias totalitarizmo link.
„Manau, kad esminis posūkis Rusijos režime įvyko po Rusijos agresijos Ukrainoje, Krymo aneksijos. Kitas etapas prasėjo praėjus šešeriems metams, kai buvo pakeista Rusijos konstitucija ir iš esmės įteisinta Putino valdžia iki gyvenimo galo bei bandymas nunuodyti Aleksejų Navalną. Man atrodo, po šių įvykių imtasi visomis įmanomomis priemonėmis „išlaikyti stabilumą“, ką pirmiausia sudaro visų priešų naikinimas. Tačiau kaip istorija liudija, tokie procesai niekada nesibaigia – priešai nesibaigia. Todėl manau, kad Rusija perėjo į dar žiauresnio autoritarizmo stadiją. Manau, esame ant slenksčio, kai ši sistema pradės ryti pati save“, – mano K.Egertas.
Jo nuomone, V.Putinas panaikino ne tik savo kadencijų skaičių anksčiau vykusio referendumo metu, bet dabar jau ir opoziciją.
„Tačiau, manau, kad tai laikina. Politikoje nebūna tuščios vietos ir klausimas, kas ją užims. Manau, kad neleidęs veikti daugiau mažiau taikiai opozicijai, Kremlius veda būsimą opoziciją radikalizacijos link. Jei žmonės negali veikti legaliai, per rinkimus, jie gali griebtis kitų būdų ir istorija tokių atvejų žino“, – prognozavo K.Egertas.
„Sumanusis balsavimas“
Kremliaus opozicionierius A.Navalnas, šiuo metu esantis kalėjime, ne vienerius metus kartojo, kad rusai turi alternatyvą rinkimuose ir pavadino ją „sumaniuoju balsavimu“. Jo esmė yra balsuoti už bet kurį kandidatą, kuris turi daugiausia galimybių laimėti prieš „Vieningosios Rusijos“ politikus. Štai prieš šiuos rinkimus A.Navalnas ragino rusus balsuoti už komunistus.
V.Jurkonis tikino, kad A.Navalno komanda stengiasi išnaudoti situaciją ir net labai sudėtingomis sąlygomis bando parodyti, kad visgi tam tikra galimybė parodyti savo poziciją yra.
„Tai paaiškintų „sumanaus balsavimo“ mechanizmą. Tai vienintelė intriga esant labai blogoms žaidimo sąlygoms, kai visos kortos yra blogos, priešais tave nesąžiningas lošėjas ir vienintelis koziris, kurį turi demokratinė visuomenė – Kremlius neturi visuomenės palaikymo. Raginimas balsuoti už bet ką yra savotiška boikoto politika“, – sakė V.Jurkonis.
Pasak jo, „sumanaus balsavimo“ mechanizmas po to, kai opozicijos kandidatams nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, yra tiesiog sumaišyti kortas valdžiai. Tikslas – parodyti rinkimų legitimumo stoką.
Tuo metu K.Egertas įsitikinęs, kad Rusijoje praktiškai be kelių asmenybių Rusijoje opozicijos neliko. Be to, net jei keli V.Putinui oponuojantys žmonės patektų į parlamentą, tai nieko nepakeistų. Tačiau Rusijos prezidento režimas net ir to nenori leisti – visi deputatai turi būti jam palankūs.
Politologas teigė, kad „sumanusis balsavimas“ turėjo prasmės anksčiau, bet dabar jis nieko nepakeistų.
„Sumanų balsavimą“ buvo galima svarstyti bent prieš šešerius, septynerius metus, kai Kremlius buvo išsigandęs protestų, kurie vyko 2011 ar 2012 metais. Tačiau nuo to daug kas pasikeitė. Rusija dalyvauja mažiausiai dvejuose karuose – viename Ukrainoje, kitame Sirijoje. Taip, dabar jie nėra aktyvioje stadijoje, bet jie gali tokiais tapti per dieną. Putino režimas, po to kai perėjo į agresyvią priešpriešą su Vakarais, pats perėjo vidaus politikoje į tvirtovės išlaikymo stadiją. Joje visi piliečiai tėra tik vasalai, kurie turi tarnauti vadui. Tokiomis sąlygomis apie jokius rinkimus kalbėti nėra prasmės nėra“, – kalbėjo K.Egertas.
Jo nuomone, jei norima nugalėti V.Putiną, reikia sukurti savo Rusijos viziją, kurį įtikintų žmones ir tada taikyti jį politikoje. Esą sakyti, kad jūs pakeisite tariamą „Vieningosios Rusijos“ atstovą į bet kurį Žirinovskio žmogų ir nuo to kažkas pasikeis, yra beprasmiška. Jis mano, kad daugelis Rusijoje supranta, kad nuo to nepasikeis niekas.
Protestų galimybė
Baltarusijoje po suklastotų rinkimų į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių. Rusai taip pat yra ne kartą ėję į gatves, Ar verta šito tikėtis dabar? V.Jurkonis neatmeta galimybės, kad rusai gali išreikšti savo nepasitenkinimą gatvėse.
„Šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo minčių, kad toks įžūlus Kremliaus veikimas gali iššaukti protestus. Taip, protestai yra įmanomi. Nors Kremlius bando parodyti, kad Baltarusijoje vykę protestai buvo desperatiški. Bandoma rodyti, kad protestai nieko neduoda. Bet reikia prisiminti 2011 metų protestus Rusijoje, kai jie buvo visiškai netikėti, o socialinė ir ekonominė padėtis Rusijoje šiuo metu yra žymiai prastesnė“, – sakė politologas.
Pasak jo, šie rinkimai yra riboženklis bandant išmatuoti sąmoningumo laipsnį Rusijoje.
K.Egertas: Rusijos visuomenė pavargo nuo Putino konfliktų su pasauliu.
„Rusijoje protesto nuotaikos yra, tiesiog Rusija bando greitai įgyvendinti baltarusišką scenarijų eliminuodama visas jai nepalankias įstaigas, pavyzdžiui, įvardindama jas užsienio agentais. Tačiau prielaidų protestui yra pakankamai daug. Protestai dažniausiai vyksta „iš apačios“ ir nepasitenkinimas tiek socialine, tiek ekonomine padėtimi, neteisybe nebaudžiamumu yra akivaizdžiai matomas. Vis daugiau žmonių priima areštą paroms ar ilgiau ir to nebijo, supranta tai kaip normalų dalyką.
Be abejo, baimės yra, nes Kremlius perėjo ribą ir nėra neliečiamų – šeimos nariai, artimieji, visi gali tapti taikiniu. Tai kelia neimą, bet tai tik rodo režimo nesuvokimą kaip veikia protestai“, – įsitikinęs V.Jurkonis.
Politologas K.Egertas taip pat sutinka, kad žmonės gali išeiti į gatves.
„Rusijos visuomenė pavargo nuo Putino konfliktų su pasauliu. Pandemijos sukeltos problemos tik pastiprino jausmą, kad žmonės nori geresnio gyvenimo. Todėl sociologai fiksuoja visuomenės simpatijas sovietinei ekonominei ir politinei sistemai. Manau, kad artimiausiu metu Rusijoje iškils kairiųjų, gal net kraštutinių kairiųjų opozicija, kuri reikalaus „atimti ir padalinti“. Galbūt tada Kremlius imsis gąsdinti vidurinę klasę, kad ateis kažkokie nauji komunistai, kurie iš jūsų viską atims, tačiau baimė – nėra ilgalaikės politikos ramstis“, – tvirtino K.Egertas, pridurdamas, kad vis dėlto artimiausiu metu Rusijoje pokyčių nesitiki.