Rusijos programišiai Amerikoje gali taikytis ir į balsavimo mašinas

Jei Rusija iš tiesų pasiuntė programišius, kad šie perimtų JAV Demokratų nacionalinio komiteto (DNK) elektroninius laiškus, nėra jokios priežasties, kodėl Kremlius negalėtų pabandyti ir tiesiogiai įsikišti į Amerikos prezidento rinkimų procesą. Taikiklyje – mašinos, kuriomis balsuojama, rašo „The Washington Post“.
Balsavio mašina JAV
Balsavio mašina JAV / AFP/„Scanpix“ nuotr.

JAV žvalgybos tarnybos, kaip skelbia šalies spauda, jau nustatė, kad būtent Rusijos saugumiečių programišiai įsilaužė į DNK kompiuterių tinklus ir pasirūpino, jog laiškai būtų paviešinti prieš pat demokratų nacionalinį suvažiavimą.

Žinoma, oficialiai Federalinis tyrimų biuras dar tęsia tyrimą. O pluoštą laiškų paskelbusi organizacija „WikiLeaks“, kurios įkūrėjas Julianas Assange'as neslepia antipatijos Hillary Clinton, žada ir daugiau duomenų.

Tai, kad ši kibernetinė ataka buvo iš esmės politinio pobūdžio, reiškia, jog tiek demokratai, tiek respublikonai iš skandalo siekia išpešti kuo daugiau naudos. Tačiau faktas niekur nesitraukia: svetima, priešiška valstybė programišių rankomis kišasi į JAV prezidento rinkimus.

Svetima, priešiška valstybė programišių rankomis kišasi į JAV prezidento rinkimus.

„Toks išpuolis drebina pačius mūsų demokratinio proceso pamatus. O lapkritį gali kilti ir daugiau problemų – gali paaiškėti, kad taikiniu taps Amerikoje naudojamos balsavimo mašinos“, – teigia Harvardo universitete dirbantis saugumo technologijų ekspertas Bruce'as Schneieris.

Specialistas mano, kad JAV vyriausybė turėtų griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus – žinoma, jei būtų neginčijamai nustatyta, jog būtent Kremliaus saugumiečiai pasidarbavo DNK kompiuteriuose.

Esą priešingu atveju Maskva – arba, pavyzdžiui, Pekinas – suvoks, kad gali daryti įtaką rinkimams JAV be jokių pasekmių. Būtina Vladimirui Putinui parodyti, kad toks elgesys netoleruotinas.

„Dar svarbiau užtikrinti mūsų rinkimų saugumą iki lapkričio. Juk Putino vyriausybė gali ir vėl atsiųsti programišius į pagalbą Trumpui, juolab kad jis tokios pagalbos net paprašė“, – pastebi B.Schneieris.

Pavojus yra. Mat pastaraisiais metais vis daugiau JAV valstijų pradėjo naudoti elektronines balsavimo mašinas ir flirtuoti su internetiniu balsavimu. B.Schneierio manymu, „šios sistemos yra nesaugios ir pažeidžiamos iš išorės“.

Kompiuterių saugumo ekspertai apie rizikas kalba jau daug metų, bet valstijose perspėjimai daugiau mažiau ignoruojami, o valdžios atstovus sugeba nuraminti mašinų gamintojai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Amerikietė atiduoda balsą balsavimo mašinoje 2012 metų prezidento rinkimuose
AFP/„Scanpix“ nuotr./Amerikietė atiduoda balsą balsavimo mašinoje 2012 metų prezidento rinkimuose

„Laiko tam nebėra. Privalome ignoruoti mašinų gamintojų aiškinimus, kaip viskas saugu, ir sukurti tikrintojų komandas. Saugumas turi būti sustiprintas iš esmės. Gali net tekti grįžti prie klasikinio balsavimo – grėsmė rinkimų saugumui tiesiog per didelė“, – įspėja B.Schneieris.

Be to, yra ir kitokių saugumo spragų – programišiai gali įsigudrinti ištrinti rinkėjų sąrašus, įsibrauti į kandidatų ar partijų tinklalapius, šantažuoti kampanijų ar rinkimų komisijos darbuotojus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis