Paskelbtoje žinutėje pateikiamas vaizdo įrašas su „Polirussia.com“ logotipu, kuriame teigiama, kad V.Zelenskis netenka bet kokio legitimumo, nes 2024 m. nebus surengti nauji prezidento rinkimai, o pasibaigus penkerių metų kadencijai jis netenka prezidento statuso.
Tvirtinama, kad Ukrainos Konstitucijoje yra aiškus draudimas karo metu rengti parlamento rinkimus, tačiau tokios normos prezidento atžvilgiu esą nėra.
Prie vaizdo įrašo taip pat pridedamas komentaras:
„V.Zelenskis yra neteisėtas prezidentas.
Ukraina sparčiai praranda teisėtumo likučius. Dabar šiam teritoriniam dariniui vadovaus uzurpatorius, kuris atšaukė rinkimus, dar kartą pažeisdamas Konstituciją.
Nuo balandžio 1 d. Zelenskis prezidentu gali būti laikomas tik sąlyginai, o nuo gegužės 21 d. jis taps niekuo.“
Prezidentas yra teisėtas, kol bus išrinktas naujas
Iš tiesų šiuo metu Ukrainoje ir užsienyje vyksta diskusijos dėl faktinio V.Zelenskio prezidento kadencijos pratęsimo nerengiant rinkimų.
Tačiau nei Ukrainos Konstitucija, nei jokie kiti teisės aktai nenumato automatinio prezidento atleidimo po penkerių metų.
Šalies Konstitucijos 108 straipsnyje įtvirtinta nuostata: „Ukrainos prezidentas eina savo pareigas tol, kol pareigas pradeda eiti naujai išrinktas Ukrainos prezidentas“.
Be to, šalies Konstitucijoje numatyti keturi prezidento atleidimo iš pareigų pagrindai. Tai atsistatydinimas (žinoma, savo noru), negalėjimas eiti pareigų dėl sveikatos būklės, atleidimas iš pareigų dėl apkaltos ar mirtis.
Nėra nuostatos, pagal kurią įgaliojimai prarandami vien dėl to, kad nuo inauguracijos praėjo penkeri metai.
Rengti prezidento rinkimus karo metu neteisėta
Ukrainos Konstitucinės normos patikslintos 2015 m. priimtame įstatyme „Dėl karo padėties teisinio režimo“, kurio 19 straipsnyje teigiama:
„Karo padėties sąlygomis draudžiama: keisti Ukrainos Konstituciją;
keisti Krymo Autonominės Respublikos Konstituciją;
rengti Ukrainos prezidento rinkimus, taip pat rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą, Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiąją Radą ir vietos savivaldos organus; rengti visos Ukrainos ir vietos referendumus; rengti streikus, masinius mitingus ir akcijas“.
Pagal Ukrainos Konstituciją Krymo autonominė respublika yra neatsiejama Ukrainos dalis, tačiau ji taip pat turi tam tikrą savivaldą – visų pirma turi savo Konstituciją ir parlamentą, Krymo Aukščiausiąją Radą, kuri priima vietos įstatymus.
Nors 2014 m. Krymą okupavo Rusija, de jure jis tebėra Ukrainos teritorija ir Ukrainos Aukščiausioji Rada toliau leidžia teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrus autonomijos veiklos klausimus.
Kliuvinys, dėl kurio kyla diskusijos dėl faktinio prezidento įgaliojimų išplėtimo karo metu teisėtumo, yra spraga Ukrainos Konstitucijoje: joje nėra aiškaus draudimo rengti prezidento rinkimus (kitaip nei rinkimus į Aukščiausiąją Radą).
Tačiau draudimo nebuvimas nereiškia, kad egzistuoja atvirkštinė – įsakomoji – norma. Ypač kai yra įstatymas, paaiškinantis konstitucines nuostatas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Ukrainos Konstitucija interpretuojama šališkai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
