Sutiko įsileisti ekspertus
Tikslesnius atsakymus į klausimus, kurių po šio įvykio kilo ne vienas, turėtų pateikti Jungtinių Tautų ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ekspertai. Juos Rusija galiausiai sutiko įsileisti į sprogimo vietą okupuotoje Olenivkoje.
Kol kas žinoma tokia informacija, kurios nepaneigė nė viena pusė: naktį iš liepos 28-osios į 29-ąją separatistinėje Donecko liaudies respublikoje (DLR) esančiame Olenivkos kalėjimų komplekse nugriaudėjo sprogimas.
Jis apgriovė komplekso centre esantį pastatą, kuriame buvo laikomi nelaisvėn paimti bataliono „Azov“ (propagandiniuose pranešimuose nepamirštama pabrėžti, kad Rusijoje jis uždraustas, mat laikomas ekstremistine organizacija) nariai.
Žuvo 53 žmonės, mažiausiai 75 buvo sužeisti (tokius skaičius pateikė patys rusai). Tikimasi, kad minėtų organizacijų atstovai tragedijos vietoje galės šią informaciją patikslinti.
Kaip skelbiama, sprogimas įvyko buvusios kolonijos Nr. 210 teritorijoje esančiame angare, kur buvo apie 200 žmonių. Visi jie – Ukrainos kariuomenės kariai, Rusijos paimti į nelaisvę.
Tolesnėse interpretacijose versijos išsiskiria. Rusijos propagandą skleidžiantys tinklalapiai penktadienį suskubo pranešti, kad 40 žmonių žuvo po Ukrainos oro pajėgų atakos (čia, čia, čia). Dar anksčiau apie tai buvo paskelbta „Telegram“ kanale „Operacija Z. Rusijos pavasario karo korespondentai“ (čia, čia, įspėjame, kad vaizdai gali šokiruoti).
Pranešimus apie patį sprogimo faktą palydėjo ne tik tvirtinimas, kad atakavo Ukraina, bet ir patikslinimas, kad tai padaryta daugkartinio paleidimo raketų sistema HIMARS (čia, čia).
Pastato griuvėsiuose tariamai buvo rasta šių sprogmenų skeveldrų, jas net parodė. „Apkaltinti“ būtent šią sistemą leido ir itin didelis tikslumas („prašauti neįmanoma“, pažymėjo vienas tinklalapis) – tariamai buvo taikytasi būtent į tą pastatą, esą „norint užčiaupti“ nelaisvėn paimtus kovotojus.
„Ukrainos kariai apšaudė Olenivką, paleido dvylika 152 mm kalibro sviedinių“. Raketų kuriomis šaudoma iš HIMARS, kalibras – 227 mm.
Buvo stengiamasi perkelti visą atsakomybę Ukrainai ir taip jos sąjungininkus įtikinti, kad gintis gauta technika naudojama atakoms prieš taikius gyventojus ar karo belaisvius, pažeidžiant tarptautinę teisę.
Iškalbingos nuotraukos
Tačiau tvirtinimus, kad pastatas su kovotojais buvo apskritai atakuotas iš išorės, paneigė palydovu padarytos nuotraukos.
Fotografijos, padarytos prieš ir po atakos, patvirtina, kad nedidelis kvadratinis pastatas buvo apgriautas, jo stogas suniokotas.
Bet gretimiems statiniams nepadaryta iš esmės jokios žalos. Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Michailo Podoliako žodžiais, tai rodo, kad pastatas nebuvo užpultas iš oro ar iš artilerijos pabūklo.
Matomi vaizdai esą atitinka termobarinės bombos, kuri buvo susprogdinta viduje, požymius.
Ukrainos saugumo tarnyba paviešino, kaip nurodyta, DLR kovotojo pokalbio su bičiuliu įrašą. Šis pasisakė ką tik sužinojęs, kad „naktį kažkas atskrido“, bet vietoje buvęs kovotojas pasakojo, esą iš tiesų sprogimas įvyko pastato viduje. Šio pokalbio autentiškumo patikrinti neįmanoma.
Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė, esą už tragedijos slypi ir samdinių būrys „Wagner“. Sprogimu tariamai norėta užmaskuoti lėšų, skirtų belaisvių išlaikymui, iššvaistymą. Pagal kitą versiją, norėta nuslėpti karo belaisvių kankinimus.
Dar viena propagandos paskelbta versija – esą įsakymą atakuoti statinį davė pats prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukrainos karo belaisviams pradėjus kalbėti apie savo padarytus nusikaltimus, o įsakymus jie gavo iš Kyjivo, Ukrainos politinė vadovybė nusprendė... smogti čia“, – buvo cituojamas DLR liaudies milicijos viršininko pavaduotojas Eduardas Basurinas.
Aktyvus propagandos skleidėjas, reporteriu prisistatantis Andrejus Rudenka paskelbė, esą informaciją apie V.Zelenskio įsakymus jam pateikė patys „Azov“ kovotojai. Karo belaisviai spaudžiami pripažino, kas buvo naudinga propagandai. Šis pokalbio su žinomu „Azov“ nariu Dmitrijumi Kozackiu pasirodė sprogimo išvakarėse.
A.Rudenka vienas pirmųjų pasirodė tragedijos vietoje ir paskelbė šį vaizdo įrašą (kadrai gali šokiruoti) su komentaru, kad „V.Zelenskis gi nubaudė savo žmones“.
Įspėjo dėl „atakos“
Į prezidento kaltintojų chorą įsiliejo ir Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
„Prezidentas V.Zelenskis ir Vašingtonas stovi už raketų atakos prieš kardomojo kalinimo centrą Olenivkoje, – aiškino jis. – Tai buvo padaryta vienu tikslu: užkirsti kelią naujam Niurnbergo procesui, kuriame belaisviai naciai-azovcai pradėtų duoti parodymus.
Vašingtonas ir Kyjivas šalina savo nusikaltimų žmoniškumui liudininkus, kad Europos valstybių ir JAV piliečiai nuo jų nenusigręžtų, o ginklų ir amunicijos tiekimas tęstųsi.“
Parlamento vadovas kartojo dviejų mėnesių senumo frazes. Birželio pradžioje „Telegram“ propagandiniame kanale „Nezygar“ buvo paskelbta, esą Jungtinės Karalystės žvalgyba svarsto tris galimus Ukrainai tiekiamų raketų kompleksų variantus. Viskas tariamai turėtų vykti kontroliuojant britams.
Jau tuomet buvo įspėta, kad gali būti taikomasi į Krymo tiltą, Sevastopolio centrą, Juodosios jūros laivyno bazę. Lyg tyčia buvo paminėtas ir Olenivkos kaimas, kur suvežti „naciai iš „Azovostal“ ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai“. Būtent jis buvo nurodytas kaip labiausiai tikėtinas.
Tame pat įraše buvo nurodyta, kad „britai nori pateikti smūgį kaip Rusijos karinių pajėgų bandymą „nuslėpti belaisvių bausmes ir kankinimus, o po to kelti ažiotažą pagal Bučos instrukcijas“.
Rusijos žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį į šį įspėjimą ir pakomentavo visai kitaip: esą Ukrainos kariuomenė jau tuomet ruošėsi „atakai“.
Kodėl nežuvo darbuotojai?
Pirmas pranešimas apie sprogimą pasirodė 03.07 val. Maskvos laiku. Jame buvo paskelbta, kad „Ukrainos kariai apšaudė Olenivką, paleido dvylika 152 mm kalibro sviedinių“. Tai – pirmas neatitikimas, į kurį dėmesį atkreipė nepriklausomi faktų tikrintojai. Raketų GMLRS, kuriomis šaudoma iš HIMARS, kalibras – 227 mm.
Kone pusę paros buvo skelbiama tik apie apšaudymą 152 kalibro sviediniais.
„Telegram“ kanale „SCKK DNR“, kuriame fiksuojami Ukrainos karių apšaudymai, iki paryčių neminėti jokie šūviai iš HIMARS. Pirmomis liepos 29-osios valandomis pranešta tik tiek, kad minėtais dvylika 152 mm kalibro šovinių buvo apšaudytos Novomychailivkos ir Olenivkos gyvenvietės. Kad buvo taikytasi į koloniją, nenurodyta.
Tik prieš vidurdienį minėtas A.Rudenka savo kanale „Telegram“ paviešino „pirmą vaizdo įrašą iš Olenivkos kolonijos, kuri naktį buvo apšaudyta iš HIMARS“ (kadrai gali šokiruoti). Tuomet bene pirmą kartą buvo paminėta ši daugkartinio paleidimo raketų sistema.
Dar vienas neatitikimas – propagandininkas filmavo jau gerokai įdienojus, ne ryto prieblandoje. Jis neskelbė nei naktį, nei ankstyvomis valandomi užfiksuotų kadrų
Socialiniuose tinkluose nepasirodė liudininkų nufilmuotų smūgio į pastatą įrašų, nors karo metu po kiekvienos didesnės atakos tokių būna, gaisro gesinimo ar gelbėjimo vaizdų. Liudininkai neprisiminė matę atlekiančią raketą, negirdėję specifinio švilpesio.
Skelbta prieštaringa informacija apie kolonijos darbuotojus. DLR atstovė Daria Morozova džiaugėsi, kad jie nenukentėjo, o Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad, be minėtų 75, aštuoni sulaikymo centro darbuotojai patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Iš to, kad nė vienas nežuvo ir galbūt net nebuvo sužeistas, galima padaryti išvadą, kad darbuotojų pastate tiesiog nebuvo.
Beje, karo belaisviai į kolonijos pramoninėje zonoje esantį angarą buvo perkelti prieš pat tragišką naktį. Sprogimo dieną jie liko visai be apsaugos.
Viename iš vėlesnių įrašų (vaizdai gali šokiruoti), kuriame užfiksuotas ne vienas žuvusysis, pačioje pradžioje matyti nuo suniokotų dviaukščių lovų rūkstantys dūmai. Sprendžiant iš publikavimo laiko, nuo „atakos“, taigi ir po jos turėjusio kilti gaisro buvo praėjusios bent 10 valandų.
A.Rudenka pabrėžia, jog iš žuvusiųjų pozų akivaizdu, kad jie miegojo. Laikas esą buvo pasirinktas neatsitiktinai – siekiant atsikratyti visais.
„Mieli ukrainiečiai, kaip jums jūsų valdžios cinizmas?“ – sarkazmo neslėpė jis.
Neįprasta, kad po tiek daug gyvybių nusinešusios „atakos“ galingu ginklu pastatas patyrė gana minimalią žalą. Sienos atrodo tik apdegusios, skeveldrų pėdsakų nematyti. Dalis metalinių lovų buvo apgadintos labiau kosmetiškai – nusilupo dažai ir pan.
Raketos išmuštas krateris neparodytas. Jos smūgį, kaip galima suprasti iš suniokotame pastate filmuotų vaizdų, atlaikė ir palyginti plonas metalas, iš kuri buvo padarytas stogas. Jo nuolaužų, beje, neleista filmuoti.
Pirmuosiuose įrašuose apdegę žuvusiųjų kūnai guli, kaip ir kur pakliuvo, greičiausiai ten, kur žmonės buvo sprogimo metu arba, jei bandė gelbėtis, kur mirė nuo sužeidimų. Vakarop paskelbtuose įrašuose jie matyti jau suguldyti tvarkingai – į eilę, kad būtų patogiau filmuoti ir parodyti atakos rezultato baisumą.
Skeveldros buvo ir „iš Zaporižios“
Informacijos agentūros „Regnum“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Nikita Tretjakovas pareiškė, esą šis „raketos smūgis“ į kardomąjį kalinimo centrą, kur laikomi karo belaisviai, tapo „dar vienu įrodymu, kad Ukrainos karinės pajėgos prarado visą žmogiškumą“.
Ukrainos Gynybos ministerija, Vyriausioji žvalgybos valdyba, Saugumo tarnyba ir Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame įvykius Olenivkoje pavadino „cinišku terorizmo aktu“ ir „organizuotu ukrainiečių karo belaisvių žudymu“. Kartu patikinta, kad iš Ukrainos pusės nebuvo „raketų ar artilerijos smūgių miesteliui“.
V.Zelenskis savo ruožtu pridėjo, kad sprogimas buvo sąmoningai įvykdytas karo nusikaltimas.
Iš perimtų pokalbių telefonu galima suprasti, kad okupantai netoli kolonijos sustatė raketų paleidimo įrenginius „Grad“ ir pradėjo iš jų šaudyti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Tačiau atsakomojo apšaudymo nebuvo, tai patvirtino ir DLR atstovai.
Iš viešai skelbiamų vaizdo įrašų matyti, kad kai kurių kolonijos patalpų langai išliko nepažeisti. Tai esą rodo, kad sprogimo epicentras buvo statinio viduje, o jo sienos prislopino sprogimo bangą.
Analitikas Kirilas Danilčenka atkreipė dėmesį, kad pastato patirta žala neatitinka tos, kuri lieka po HIMARS raketų. Nuotraukose matyti labiau termobarinės bombos sprogimui būdingi rezultatai – pilna apanglėjusių kūnų, bet metalinės lovos nebuvo sudraskytos į gabalus.
Tokią pat išvadą padarė ir Amerikos karo studijų institutas (ISW). Tiesa, anot jo ekspertų, prokremliškoje žiniasklaidoje skelbiami HIMARS raketos skeveldrų vaizdai negali tapti įrodymu, nes galėjo būti filmuota ar fotografuota kur nors kitur.
Raketa atakos atveju turėjo atlėkti iš vakarų, bet smūgį patyrė rytinė pastato pusė, ten stogas apgadintas labiausiai.
Po „atakos“ nepraėjus nė parai, „RIA Novosti“ tų pačių HIMARS raketos nuolaužų nuotrauka iliustravo tekstą apie kitą ataką iš tos pačios sistemos Zaporižioje.
Taigi net du mėnesius „apšaudymui“ Olenivkoje ruošęsi propagandininkai galiausiai paklydo savoje informacijoje. Iš pradžių pranešę apie tiesiog apšaudymą, paskui patikslino, kad buvo smogta raketomis iš garsiosios HIMARS. Galima spėti, kad sugalvota taip pateisinti didžiulį aukų skaičių arba sumenkinti pasitikėjimą Ukraina, kuri šią sistemą gavo kaip paramą.
Kol vieni džiaugėsi, kad nenukentėjo kolonijos darbuotojai, kiti kalbėjo apie sužeistuosius. Nežinia, kodėl tarp dešimčių aukų nebuvo nė vieno darbuotojo.
Jei žuvusiųjų skaičius – daugiau nei 50 – galėjo atitikti atakos mastą, pats pastatas, jo interjeras ir baldai išsilaikė gana neblogai, o aplinkiniai statiniai iš esmės nenukentėjo. Specialistų teigimu, tai galėjo būti viduje įvykęs termobarinės bombos, o ne iš lauko atlėkusios raketos sprogimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
