Maskva atnaujino savo branduolinius grasinimus po to, kai Vašingtonas pagaliau skyrė Ukrainai 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą ir pripažino, kad jau atsiuntė ATACMS raketas, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Frazė apie Rusijos branduolinio smūgio realumą buvo pirmoji D.Kiseliovo programoje. Jis ją ištarė skelbdamas pagrindines programos temas. „Ar Rusija panaudos branduolinį ginklą? Atsakymas – taip, bet kokiomis sąlygomis?“ – kalbėjo vedėjas.
Kaip formalią savo argumentų priežastį D.Kiseliovas nurodė balandžio 22 d. žurnale „Foreign Affairs“ išspausdintą straipsnį. Jame komentuojamas vasario mėnesio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas ir kovo mėnesio Suomijos gynybos ministro bei Lenkijos užsienio reikalų ministro pareiškimai apie pasirengimą siųsti karius į Ukrainą. D.Kiseliovas taip pat priminė Vašingtono iniciatyvą konfiskuoti Vakaruose įšaldytą Rusijos turtą.
„Amerikiečiai griežtina santykius iki negalėjimo, o kai kas Europoje šiame kontekste planuoja tiesioginį karinį susidūrimą su Rusija Ukrainos platybėse“, – pridūrė jis.
Tada „Rossija 1“ vedėjas uždavė sau „pagrindinį“ klausimą – ar Rusija atsakys branduoliniu smūgiu, ir pats sau atsakė: „Atsakymas yra vienareikšmis: atsakys. Konfliktas su Vakarais Ukrainoje taip stiprėja, kad Rusijai tai jau yra gyvybės ir mirties klausimas. Ir visi Vakaruose nuolat kartoja, kad jų tikslas – sukelti mums strateginį pralaimėjimą Ukrainoje. <...> Jei iš tiesų siužetas vystysis šia linkme, Rusija neturės kitos išeities, kaip tik ja pasinaudoti. Mes negalime trauktis, tai būtų valstybingumo katastrofa mums patiems.“
D.Kiseliovas savo argumentus pagrindė 2024 m. kovo mėn. Vladimiro Putino citata, kurioje šis pareiškė, kad pralaimėjimo Ukrainoje atveju Rusijos valstybingumui bus „katastrofiškos pasekmės“. Tuomet propagandininkas priminė 2020 m. prezidento dekretą „Dėl Rusijos valstybinės politikos pagrindų branduolinio atgrasymo srityje“, kuriuo leidžiama naudoti branduolinį ginklą, „kai kyla pavojus pačiam valstybės egzistavimui“. Po to jis pateikė keletą V.Putino citatų apie šalies strateginių ginklų kovinę parengtį ir jų panaudojimo sąlygas.
„Jei NATO šalys įves savo karius į Ukrainą, kad suduotų smūgį strateginiam Rusijos pralaimėjimui, tuomet ateis tas momentas, apie kurį kartą pasakė V.Putinas: „Kam mums reikalingas pasaulis, jei jame nėra Rusijos?“. Tuomet viskam ir visur nuo mūsų klius. <...> Amerikos sprendimų priėmimo centrai jau dabar yra taikiklyje. Prancūziją, kaip branduolinę galybę, reikės tiesiog nuginkluoti, britų salos paprasčiausiai atsidurs po vandeniu, tam technologijos yra. Bet geriau iki to neprivesti, ir tai nėra propaganda“, – pabrėžė propagandininkas.
Kalbėdamas apie Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo Jungtinėms Valstijoms pasekmes, D.Kiseliovas priminė savo paties 2014 m. vaizdo įrašą apie „radioaktyvius pelenus“, kuriais Rusija esą gali paversti Ameriką. „Garantuotas atpildas yra neišvengiamas. Nereikia spausti Rusijos į kampą“, – apibendrino jis.
Nors D.Kiseliovas savo argumentus sieja tik su „Foreign Affairs“ straipsniu ir JAV iniciatyva konfiskuoti Rusijos turtą, pasak portalo „Agentstvo“ žurnalistų, sunku nepastebėti, kad Rusijos laidų vedėjo skiltis pasirodė tą savaitę, kai įvyko daug rimtesnių įvykių, galinčių turėti įtakos karo Ukrainoje eigai.
Trečiadienį Joe Bidenas pasirašė įstatymo projektą, kuriuo Ukrainai skiriama 61 mlrd.JAV dolerių. Šie pinigai leis Ukrainai išlaikyti savo pozicijas iki 2024 m. ir „sugriaus V.Putino įsitikinimą, kad laikas yra jo pusėje“, sakė CŽA vadovas Williamas Burnsas.
Taip pat praėjusią savaitę Vašingtonas pripažino, kad suteikė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms raketas ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 km.
Vakarai po truputį įpranta ir ramiau reaguoja į Rusijos propagandos teiginius ir stipriau apginkluoja Ukrainos pajėgas. Vis dažniau Vakarų politikai atkreipia dėmesį į būtinybę didinti gynybos biudžetus ir būti pasiruošusiems atsakyti į Rusijos agresiją.
