Nors dauguma Lietuvos europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva surengtos konferencijos „XXI-ojo amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“ pranešėjų kelias valandas kalbėjo apie tai, kad Vakarai nemoka ir nežino, kaip atremti absurdišką Maskvos trolių tiražuojamą melą, Europos Parlamento salėje išgirdus trolių blėnius natūraliai sureaguota akimirksniu. Ir taip, kad diplomatui beliko tik kartoti, kad į kitus klausimus jis nėra įgaliotas atsakyti.
K.Ivanovas visus konferencijos dalyvius privertė atsisukti, kai prisistatė ir pareiškė norintis pasidalinti savo komentaru apie Rusijos „susirūpinimą“ dėl aptariamos temos.
Melas ir propaganda – tai ne nuomonė, ne požiūris. Nepainiokite šių dalykų. Tai politika. Tai jūsų valstybės politika. Tai Kremliaus politika, – diplomatui atkirto ukrainietis.
„Terminai „troliai“ ir „Rusijos propaganda“ yra naudojami daugelyje ES šalių tam, kad pažeistų tarptautinius susitarimus dėl žodžio laisvės, žiniasklaidos laisvės ir įspūdžio laisvės“ – įsidrąsinęs įsibėgėjusioje konferencijoje prabilo K.Ivanovas ir iškart supainiojo angliškus žodžius „įspūdis“ ir „pasisakymas“.
„Kai kalbame apie trolingą, mums kyla stiprus įspūdis, kad tai iš esmės priklauso nuo jūsų politinio vertinimo. Atsižvelgiant į tai, ką kalbėjo pranešėjai, dabar tapo normalu žmones, kuriems jūs nepritariate, laikyti kvailiais ir vadinti troliais, o informaciją, kuriai jūs nepritariate – dezinformacija ir propaganda“, – kalbėjo K.Ivanovas.
Tuomet jis pareiškė, kad Rusijos Užsienio reikalų ministerijos paskyrose socialiniuose tinkluose nuolat matomi antirusiški pasisakymai. „Ten liejasi neapykanta ir rusofobija. Klausimas toks, ar vadovaudamiesi jūsų logika, mes turėtume juos laikyti troliais.
„Labai gaila, kad tiek daug jaunų žiniasklaidos profesionalų, patyrusių profesionalų čia, Europos parlamente, užuot koncentravęsi į svarstymus, kaip kartu kovoti su teroristų radikalizacija, užsienio kariais socialinėje žiniasklaidoje ir kitur, jūs susitelkiate į kovą su mitine Rusijos grėsme“, – kalbėjo K.Ivanovas.
Rusijos atstovui pranešėjai turėjo daug klausimų. Trolių gaudymu išgarsėjusi Suomijos žurnalistė Jessika Aro prašė diplomato paaiškinti, ką veikia trolių fabrikas Sankt Peterburge, nes iš Rusijos ambasados Suomijoje šių atsakymų jai gauti nepavyko.
Ukrainos televizijos „112“ žurnalistas Vitalijus Kalamijevas pareiškė kalbėsiantis rusiškai, taip iškart paneigdamas vieną iš Rusijos kuriamų mitų neva rusiškai kalbantys ukrainiečiai Ukrainoje persekiojami.
„Dirbu Ukrainos televizijoje ir stebiu, kas vyksta Rusijos televizijoje. Tokios netiesos, tokio atviro melo, tokio atviro šmeižto, aš nesu matęs per visą savo gyvenimą. Nepainiokite, prašau, dalykų, kuriuos aš įvardinau, ir to, ką jūs norite užkalbėti. Melas ir propaganda – tai ne nuomonė, ne požiūris. Nepainiokite šių dalykų. Tai politika. Tai jūsų valstybės politika. Tai Kremliaus politika“, – atkirto ukrainietis.
Taip pat naudodamasis proga jis pasiteiravo, kodėl, jei jau, kaip sako diplomatas, Rusija yra atvira, niekas iš bandytų pasikviesti pokalbiui Rusijos atstovų nesutinka duoti interviu Ukrainos televizijoms.
„Rusijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas mums buvo pažadėjęs kalbėtis ir jau ėjo pasitaisyti šukuosenos prieš stodamas prieš kamerą. Tačiau vos jis išgirdo, kad mes iš Ukrainos televizijos, jis pabėgo. Gėdingai bėgo per visą salę. Tai nufilmuota, kaip mes jį gaudome prašydami kalbėti: „Duokite mums interviu, taigi čia jūsų požiūris, pasakykite, mes neiškraipysime, kaip tai daro jūsų kanalai“. Patikėkite, Ukrainoje irgi ne viskas gerai. Yra fašistinių, nacionalistinių elementų. Jų yra, tai tiesa. Tačiau, patikėkite, Rusijoje jų daug daugiau. Ir nereikia persukinėti, nereikia meluoti, nereikia kalbėti netiesos“, – baigė Ukrainos televizijos žurnalistas, o jo pasisakymą lydėjo konferencijos dalyvių plojimai.
Atsakydamas žurnalistui K.Ivanovas jau nebuvo toks drąsus ir užtikrintas, kaip skelbdamas savo „pranešimą“. Jis tik numykė, kad Rusijos poziciją visada galima rasti jos paskyrose socialiniuose tinkluose arba kreipusis tiesiai į ambasadas.
Nesileisti į diskusiją liepiama ir troliams
Komiška tai, kad, kaip teigė „Novaja gazeta“ žurnalistė Aleksandra Garmažapova, pastaruoju metu „trolių fabrikų“ darbininkams patariama elgtis lygiai taip, kaip pasielgė Rusijos diplomatas.
„Liepiama parašyti propagandinę žinutę, tačiau į jokias diskusijas nesileisti ir į klausimus neatsakyti. Tai paaiškinama esą darbe esantys žmonės neturi švaistyti laiko ir susirašinėti su žmonėmis, kurie tiesiog neturi, ką veikti“, – aiškino Rusijos žurnalistė, pirmoji atskleidusi, kaip veikia Rusijos samdomi komentarų rašytojai.
Mes buvome gana naivūs, nes manėme, kad po to, kai parašysime apie fabriką, jis išnyks, – sakė A.Garmažapova.
A.Garmažapova Olgino gatvėje, Sankt Peterburge po vieša „Interneto tyrimo centro“ iškaba įkurtą „trolių fabriką“ aptiko dar 2013 m. Tuomet žurnalistė parašė straipsnį apie tai, kaip keli šimtai jaunų rusų už pinigus po dvylika valandų per dieną žiniasklaidos komentarų skiltyse ir socialiniuose tinkluose rašo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną šlovinančius komentarus.
Radusi keletą V.Putino propagandos štampuotojų žurnalistė keliems iš jų parašė asmeniškai, teiraudamasi, kodėl jie imasi šio, žurnalistės akimis, purvino darbo. „O kas tame blogo?“ – į žinutę atsakė „trolių fabriko“ darbininkė.
„Nepriklausomai nuo to, kad mes Rusijos piliečiai, mes buvome gana naivūs, nes manėme, kad po to, kai parašysime apie fabriką, jis išnyks. Tačiau taip neatsitiko. Atvirkščiai. Mes patys buvome apkaltinti dirbantys užsieniui, išvadinti penktąja kolona, nes esą būdami patriotai turėjome šalį už pirktinius komentarus tik pagirti“, – pasakojo žurnalistė.
Be to, pasak jos, nėra taip, kad Olgino gatvėje dirba tik troliai. Tame pačiame pastate Sankt Peterburge, A.Garmažapovos žiniomis, veikia ir masinės informacijos skyriai, kur kuriama propagandos strategija ir rašomi propagandiniai straipsniai.
„Pavyzdžiui, suplanuojama taip, kad trečiame aukšte trolis parašo, jog jis gyvena Amerikoje ir jam labai blogai, o „žurnalistas“ iš masinės informacijos skyriaus „pasigavęs“ šią sufalsifikuotą žinutę, parašo apie tai straipsnį apie tai, kaip Amerikos rusai masiškai nori emigruoti į Rusiją. Niekas neatsakingas ir niekas nebaudžiamas“, – aiškino ji.
A.Garmažapova sako, kad patys rusai nesupranta, kad internete komentarus rašo specialiai tam samdomi žmonės, o, jei ir supranta, nemato tame nieko bloga.
Propaganda net orų prognozėje
Pasak portalo „Stop Fake“ įkūrėjo ukrainiečio Yevheno Fedchenko, Ukrainoje, kaip ir Vakaruose, labai svarbu suvokti, kaip ir apie ką meluoja Rusija. Todėl šis portalas aiškina, kokia informacija yra melaginga ir pateikia melagysčių įrodymus.
Y.Fedchenko, tikina, kad iki šio rudens pagrindinis Rusijos propagandos taikinys buvo karas Ukrainoje, tačiau dabar Rusija persimetė kurdama mitus apie savo kovą su „Islamo valstybe“ ir šmeiždama Turkiją. Tačiau Ukraina netapo antraeiliu taikiniu, o atnaujinto propagandinio siužeto sudėtine dalimi – ginklų tiekėja Turkijai ir Sirijai, teroristų rėmėja.
Jau beveik dešimtmetį – nuo „Russia Today“ įkūrimo naudojamos propagandos priemonės liko tos pačios, o ir tikslas nepasikeitė.
„Sovietų propaganda bandė diegti kažkokias vertybes, tikėjimą savo šalimi, o dabar siekiama paskleisti visišką absurdą, kad žmonės nebetikėtų niekuo, kad nebeturėtų jokių vertybių“, – aiškino žurnalistas.
Pasak jo, dažniausiai tyčia į propagandines žinutes įterpiamas krislas tiesos, o likusieji 99 proc. informacijos privelta melo, pasitelkiant neegzistuojančius šaltinius ir fiktyvius ekspertus iš gatvės.
Jis pabrėžė, kad propagandos prikišama visur. Ne tik žinių reportažai, bet ir muzika, filmai, pramoginės laidos, galiausiai net orų prognozės rusiškuose televizijos kanaluose persmelktos Rusijos valdžios užmačių.
„Pavyzdžiui, buvo pranešama, kad oras kariauti Ukrainoje palankus, dabar tas pats pasakojama apie Siriją. Tai žinoma, skirta vidaus rinkai, norint nuteikti visuomenę, kad Rusijai padeda net oras“, – kalbėjo Y.Fedchenko.
