Prieš kelias dienas, vasario 14-ąją, šalia JAV Konektikuto pakrantės buvo pastebėtas rusų žvalgybinis laivas „Viktor Leonov“. Nors jis plaukė tarptautiniuose vandenyse, bet prisiartino pakankamai, kad galėtų perimti amerikiečių ryšio signalus ir stebėti povandeninių laivų judėjimą.
Ir tai tik viena iš provokacijų, kurias pastaruoju metu surengė Maskva. Jų buvo daug ir pavojingų.
Rusijos lėktuvai skraidė aplink amerikiečių karinius laivus Baltijos jūroje, vėliau – Juodojoje jūroje. Švedijos vandenyse slėpėsi rusų povandeninis laivas, Maskvos naikintuvai nuolat sklendžia aplink NATO šalių oro erdvę.
CNN rašo, kad tokie pavojingi žaidimai gali sukelti nenumatytų pasekmių. Ypač, kai kanalai, skirti išvengti nesusipratimų, yra uždaryti. Ar yra pagrindo nerimauti?
Ko siekia Vladimiras Putinas?
Ryškus konfliktas tarp Vakarų ir Rusijos prasidėjo 2014 metais, kai rusų specialiosios pajėgos įsiveržė į Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Po to sekė okupacija ir aneksija.
CNN apžvalgininkas T.Listeris rašo, kad tada iškilo labai svarbus klausimas: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra oportunistas, pasinaudojęs galimybe durti į akis Vakarams, ar sumanus strategas, turintis ilgalaikę „didžiosios Rusijos“ atkūrimo strategiją?
Praėjo daugiau nei dveji metai, bet atsakymo į šį klausimą vis dar neturime.
Kitą vertus, nėra abejonių, kad per tą laiką Rusijos karinė galia tapo labiau išgryninta ir vikresnė, o tai – stiprus derinys.
Per pastarąjį dešimtmetį Kremlius į savo karinės galios atnaujinimui skyrė apie 700 milijardų JAV dolerių. Ši suma yra gerokai mažesnė nei JAV karinis biudžetas. Be to, pagal kai kuriuos Vakarų tyrimus, Rusijos karinę reformą trikdė delsimas ir korupcija.
Tačiau to užtenka, kad Maskva galėtų mėginti belstis į JAV šarvus ir tikrinti amerikiečių įsipareigojimų tarptautinei bendruomenei tvirtumą.
Irakas, Libija, Sirija: vargu ar šiuose konfliktuose įmanoma pasiekti triumfą, todėl tai kelia nepasitenkinimą Vakarų visuomenėse. Maskva darys viską, kad išlaikytų tokias nuotaikas ir skatintų Europos Sąjungos ir NATO izoliacionizmą.
Tuo pačiu metu, Kremlius sieks skleisti savo įtaką tokiuose regionuose. Pavyzdžiui, Rusijos karinis laivas „Admirolas Kuznecovas“ neseniai buvo pastebėtas netoli Libijos.
Kaip jis bando tai „parduoti“?
Vladimiras Putinas dažnai aiškina, kad atkurs „Rusijos galią“, kurią šalis prarado po Sovietų Sąjungos griūties.
Siekdamas šio tikslo, jis bando pavaizduoti Vakarus kaip agresorius, taip žadindamas senas rusų tautos baimes.
Kai 2014 metais Rusijos vėliavos iškilo Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje, V.Putinas viešai pasakė, esą Vakarai melavo dėl NATO plėtros, apgavo jį dėl Kosovo ir Libijos.
Šią savaitę Kremliaus žvalgybos tarnyba FSB pareiškė, esą NATO bando provokuoti konfrontaciją, kištis į Rusijos vidaus reikalus, destabilizuoti socialinę ir politinę situaciją šalyje. Esą FSB tapo Vakarų šnipinėjimo ir kibernetinių atakų auka.
Rusija puikiai supranta, kad Vakarai turi technologinį pranašumą, bet, anot Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo, „priešas visada turės pažeidžiamų vietų“. Dar 2013 metais jis aiškino, kad šiuolaikiniame kare svarbiau naudoti ne galingus ginklus, bet politines, ekonomines, informacines, humanitarines priemones.
Tai platus arsenalas, todėl prognozuoti Rusijos elgesį darosi dar sunkiau.
Juolab, kad Sirijos kampanija iš dalies parodė, jog Kremlius gali pasinaudoti ir savo karine galia. Reikia pripažinti, kad Rusijos bombonešis SU-34, pažangios priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos šioje ekspedicijoje sugebėjo išlaikyti aukštą veiklos tempą.
Ar JAV yra dėl ko nerimauti?
Provokacijos prieš NATO šalis lėktuvais ir laivais yra beprotiškai rizikingos, bet, kaip ten bebūtų, tai – tik incidentai.
Jau trejus metus JAV tvirtina, kad Rusijos vidutinio nuotolio raketos, galinčios pataikyti į daugelį taikinių Europoje, pažeidžia ilgametes sutartis.
Daug didesnė problema būtų akivaizdus Maskvos ginklų kontrolės sutarties pažeidimas.
Jau trejus metus JAV tvirtina, kad Rusijos vidutinio nuotolio branduolinės raketos, galinčios pataikyti į daugelį taikinių Europoje, pažeidžia ilgametes sutartis.
Rusija neigia, kad šios raketos aktyvuotos, bet amerikiečių pareigūnai tvirtina priešingai.
Vakarai nėra bejėgiai.
Nepaisant to, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra priekabus NATO atžvilgiu, tačiau gynybos sekretorius Jimas Mattis ne kartą pakartojo: Vašingtonas laikysis įsipareigojimo ginti sąjungininkus.
Tai rodo ir konkretūs veiksmai. JAV kariuomenės daliniai buvo dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Be to, JAV ir Europos pramonė bei ekonomika yra galinga ir pasirengusi greitai reaguoti į naujus iššūkius. Tuo tarpu Rusiją krečia rimtos ekonominės, socialinės, demografinės problemos.
