Beveik tris dešimtmečius Baltarusiją valdantis autokratinis lyderis Aliaksandras Lukašenka leido Rusijos kariuomenei per savo šalies teritoriją iš šiaurės įsiveržti į Ukrainą.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija Baltarusijoje sutelkė apie 30 tūkst. karių. Oficialiai jie dalyvavo pratybose ir turėjo išvykti vasario 20-ąją, bet vėliau jų buvimas buvo pratęstas neribotam laikui.
Be to, sekmadienį Baltarusijoje vyks referendumas, kurį opozicija laiko neteisėtu A.Lukašenkos bandymu dar ilgiau išlaikyti valdžią savo rankose ir galiausiai pasiruošti jos perdavimui.
Tarp režimo siūlomų pataisų – posovietinio Baltarusijos neutralumo statuso pakeitimas, kuris leistų šaliai nuolat dislokuoti savo teritorijoje Rusijos branduolinius ginklus ir pajėgas.
Plebiscitas rengiamas esant ir šiaip slogiai politinei atmosferai šalyje po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurie, Vakarų šalių nuomone, buvo suklastoti siekiant užtikrinti A.Lukašenkos perrinkimą.
Pasak aktyvistų, daugiau kaip 1 tūkst. jo režimo oponentų uždaryti kalėjimuose, o kandidatė, kurią Vakarai laiko tikrąja rinkimų nugalėtoja, Svetlana Cichanouskaja, dabar gyvena tremtyje Lietuvoje.
„Bendrininkai ir vasalai“
Kremlius po rinkimų parėmė A.Lukašenką, todėl norėdamas išlikti valdžioje jis tapo „priklausomas“ nuo V.Putino, sakė Brėmeno universiteto Rytų Europos studijų centre dirbanti žurnalo „Belarus-Analysen“ redaktorė Olga Dryndova.
„Maskvai nereikia, kad Baltarusija oficialiai taptų Rusijos dalimi, nes tai sukeltų visuomenės nepasitenkinimą ir pasipriešinimą“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Rusijos tankams esant Baltarusijoje, Lukašenka galėtų likti režimo veidu, o tikroji galia slypėtų kitur“, – pridūrė redaktorė.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas penktadienį pareiškė, kad Baltarusija ir jos žmonės nusipelno daugiau negu tapti Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo kariauti „bendrininkais ir vasalais“.
„Aliaksandro Lukašenkos režimo bendrininkavimas Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, visiškai ignoruojant tarptautinę teisę ir pasirašytus susitarimus, žymi naują ir labai rimtą etapą A.Lukašenkos pavaldumo Rusijai procese“, – pridūrė jis.
Pasak J.-Y.Le Driano, NATO turės „atsižvelgti į [referendumo] pasekmes“ formuojant Aljanso gynybinę poziciją. Baltarusija ribojasi su NATO priklausančiomis Latvija, Lietuva ir Lenkija, taip pat su Ukraina ir Rusija.
„Negali pasakyti Putinui „ne“
Anksčiau šią savaitę duodama interviu AFP, S.Cichanouskaja sakė, kad A.Lukašenka yra pasirengęs paaukoti šalies suverenitetą, nes yra „dėkingas“ už Kremliaus paramą po 2020 metų rinkimų.
„Norime draugauti su savo kaimynais, bet nenorime būti kitos šalies priedėliu“, – pareiškė ji per vizitą Paryžiuje, kur derėjosi su J.-Y.Le Drianu.
A.Lukašenka, kurį Jungtinės Valstijos kadaise apkaltino būnant paskutiniu Europos diktatoriumi, ilgą laiką kūrė ekscentriško politiko įvaizdį: dažnai pasirodydavo dėvėdamas karišką uniformą, o savo komentarus „pagardindavo“ tiesmukiškomis, kartais vulgariomis replikomis.
Dar iki Rusijos invazijos kilus geopolitinei įtampai, jis pareiškė: „Jei prireiks... mes, nešiojantys antpečius, pirmieji eisime ginti mūsų tėvynės.“
Tačiau toks pareiškimas neatspindi jo priklausomybės nuo Maskvos, kuri, pasak analitikų, po 2020 metais kilusių neramumų galėjo lengvai pakeisti jį kitu veikėju.
Pasak S.Cichanouskajos, A.Lukašenka veikiausiai supranta, jog rusų karių buvimas kelia grėsmę jo paties valdžiai.
„Jis yra silpnas ir irgi gali manyti, kad vieną dieną, kai Kremliui jo nebereikės, jo gali būti atsikratyta“, – AFP sakė baltarusių opozicijos lyderė.
Anot O.Dryndovos, Minskas tikriausiai iš pradžių neįsivaizdavo, kad Rusijos kariai pasiliks taip ilgai ir panaudos šalį kaip placdarmą atakai prieš Ukrainą.
„Man neatrodo, kad A.Lukašenka būtų pritaręs tokiam scenarijui. Tačiau jis nebėra pakankamai stiprus, kad pasakytų Putinui „ne“, – pabrėžė ekspertė.
