Jis nepamiršo apkaltinti Jungtinių Valstijų vadovaujamo NATO karinio aljanso, kad šis esą prieš dešimtmetį pirmasis „pasėjo karo sėklą ir toliau kursto ugnį“.
„Rusija yra atvira politiniam-diplomatiniam sprendimui, kuris turėtų pašalinti pagrindines krizės priežastis, – dėstė S.Lavrovas. – Juo turėtų būti siekiama užbaigti konfliktą, o ne pasiekti paliaubas“.
Rusijos planas reiškia, kad Ukraina turi atsisakyti iš dalies Rusijos okupuotų Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių, kurias Maskva oficialiai aneksavo po tarptautiniu mastu ginčijamo referendumo 2022 m. rugsėjį, taip pat Krymo, kurį Rusija užgrobė ir aneksavo 2014 m. per panašų balsavimą.
Iš Ukrainos taip pat tikimasi rusų kalbos apsaugos, saugumo užtikrinimo Rusijos piliečiams. Bei visų Rusijos sankcijų atšaukimo.
Negana to, pagal Kremliaus planą Ukraina taip pat turi atsisakyti bet kokio siekio tapti NATO nare ir imtis kitų žingsnių, kuriuos atmeta Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo tarptautiniai rėmėjai, įskaitant JAV.
Savo ruožtu Ukrainai galioja tik viena galima derybų sąlyga – Rusijos pajėgos turi atsitraukti iš visos Ukrainos teritorijos.
„Į pasiūlymą savo ruožtu Kyjivas atsakė rugpjūčio 6 d. ginkluotu įsiveržimu į Kursko sritį. Jo globėjai – JAV ir kitos NATO šalys – siekia sukelti Rusijai strateginį pralaimėjimą. Tokiomis aplinkybėmis neturime kito pasirinkimo, kaip tik tęsti „specialiąją karinę operaciją“, kol bus pašalintos Ukrainos keliamos grėsmės“, – pareiškė S.Lavrovas.
Anot užsienio reikalų ministro, toliau eskaluojamas konfliktas priartina NATO prie tiesioginio susidūrimo su Rusija, jo teigimu, turinčia didžiausias pasaulyje branduolinių ginklų atsargas.
„Šiuo metu, kiek matome, taikos atkūrimas nėra mūsų priešininko plano dalis. Volodymyras Zelenskis neatšaukė savo dekreto, draudžiančio derybas su Maskva, – aiškino S.Lavrovas. – Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai teikia politinę, karinę ir finansinę paramą Kyjivui, kad karas tęstųsi. Jie svarsto galimybę leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudoti vakarietiškas ilgojo nuotolio raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją. Toks „žaidimas su ugnimi“ gali sukelti pavojingų pasekmių“.
Tačiau, ministro tvirtinimu, Rusijos siūlomos priemonės atitinka sparčiai besikeičiančio pasaulio, kuriame Rusija užmezgė glaudžią partnerystę su Kinija ir sustiprino ryšius su besivystančiomis valstybėmis, siekiančiomis daugiau įtakos pasaulinėje arenoje, trajektoriją.
Nors Maskva ir patiria nuostolių, jis pažymėjo, kad Kyjivas ir jo sąjungininkės ilgame kare gali prarasti daugiausia.
„Turime omenyje tai, kad pasaulio tvarką reikia pritaikyti prie dabartinių realijų, – pareiškė S.Lavrovas. – Šiandien pasaulis išgyvena „daugiapolį momentą“. Perėjimas prie daugiapolės pasaulio tvarkos yra natūrali jėgų perskirstymo dalis, atspindinti objektyvius pasaulio ekonomikos, finansų ir geopolitikos pokyčius. Vakarai laukė ilgiau nei kiti, tačiau ir jie pradėjo suvokti, kad šis procesas yra negrįžtamas.“
S.Lavrovo pastabos išsakytos tuo metu, kai Rusijos kariuomenė daro pažangą keliuose svarbiausiuose Ukrainos frontuose, nors tuo pat metu kovoja su Ukrainos kontrpuolimu pačioje Rusijoje.
Tikėtina, kad svarbią reikšmę karo eigai gali turėti lapkričio 5 d. vyksiančių JAV prezidento rinkimų tarp viceprezidentės Kamalos Harris ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo rezultatai. Dėl paramos Ukrainai vyksta politinės kovos Vakarų sostinėse ir ne mažiau svarbios Vašingtone, kuris iki šiol suteikė didžiausią tiesioginę pagalbą.
„Apskritai šių rinkimų rezultatai mums neturi jokios reikšmės, nes abi partijos pasiekė konsensusą dėl priešpriešos mūsų šaliai, – atkreipė dėmesį S.Lavrovas. – Apskritai būtų natūralu, kad Baltųjų rūmų prezidentas, nesvarbu, kas jis būtų, užsiimtų savo vidaus reikalais, o ne ieškotų nuotykių už dešimčių tūkstančių kilometrų nuo Amerikos krantų. Esu įsitikinęs, kad JAV rinkėjai galvoja taip pat“.
Jis teigė, kad karas prieš Ukrainą skirtas Rusijai „ginti savo žmones ir gyvybiškai svarbius saugumo interesus. Tuo pačiu jis skundėsi, kad kaskart, kai Maskva sudaro visiems tinkamą susitarimą, „Kyjivas ir jo šeimininkai atsitraukia“. Kaip pavyzdžius jis nurodė JT Saugumo Tarybos patvirtintus Minsko susitarimus ir 2022 m. kovo pabaigoje Stambule bandytą sudaryti taikos sutartį.
„Toks „žaidimas su ugnimi“ gali sukelti pavojingų pasekmių. Kaip sakė prezidentas Vladimiras Putinas, priimsime atitinkamus sprendimus, remdamiesi savo supratimu apie grėsmes iš Vakarų. Išvadas turite daryti jūs“, – užbaigė Rusijos užsienio reikalų ministras.
S.Lavrovo išvardytas sąlygas taikos deryboms pradėti V.Putinas pirmą kartą išsakė šių metų birželio mėnesį. V.Zelenskis jas laikė dar vienu ultimatumu. Pasak jo, Rusijos prezidentas turi būti priverstas derėtis, kad karas baigtųsi teisinga taika. Šiuo tikslu Kyjivas yra parengęs „pergalės planą“, kuris numato Vakarų karinės ir finansinės pagalbos didinimą Ukrainai.
Tikėtina, kad šis planas bus apsvarstytas spalio 12 d. Ukrainos gynybos kontaktinės grupės Ramšteino formatu susitikimo metu.
